Sovietų Sąjungos žlugimas, kurio kulminacija įvyko 1991 m. gruodį, lėmė tai, kad nepriklausomybę atkūrusi Ukraina paveldėjo maždaug 5 tūkst. branduolinių ginklų, kuriuos Maskva buvo dislokavusi šioje teritorijoje.
Jos karinėse bazėse buvo ilgojo nuotolio raketos, kuriose buvo iki 10 termobranduolinių galvučių. Kiekviena jų buvo daug galingesnė už atominę bombą, numestą ant Hirošimos. Daugiau ginklų nei Ukraina turėjo tik Rusija ir JAV.
Šio branduolinio arsenalo pašalinimas iš Ukrainos dažnai vertinamas kaip ginklų kontrolės mechanizmų triumfas. Diplomatai ir taikos aktyvistai Ukrainą laiko pavyzdine valstybe branduolinių šalių pasaulyje.
Tačiau istorija rodo, kad denuklearizacija buvo chaotiška ir lydima nesantaikos. Tuo metu tiek Ukrainos, tiek Amerikos ekspertai abejojo branduolinio nusiginklavimo nauda. Kai kurie teigė, kad mirtini ginklai buvo vienintelė patikima priemonė atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
O šiandien Ukraina negali lengvai pasigaminti ar įsigyti medžiagų branduolinės bombos gamybai. Nepaisant to, mintys apie branduolinį ginklą vėl ima sklandyti, kai Rusijos kariai sutelkti prie Ukrainos sienų, o šalies rytinėje dalyje vyksta karas.
„Mes atidavėme branduolinį ginklą už dyką“, – sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
Kalbėdamas apie saugumo garantijas, kurias Ukraina gavo mainais už savo branduolinius ginklus, jis pridūrė: „Dabar kiekvieną kartą, kai kas nors pasiūlo mums pasirašyti kokį nors popierių, atsakymas paprastas: „Labai ačiū. Vieną tokį jau pasirašėme prieš kurį laiką“.
