„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„NY Times“: Rusijos puolimams nesiliaujant Ukrainoje gilėja humanitarinė krizė

Tebesitęsiantys vis beatodairiškesni Rusijos apšaudymai, dėl kurių Ukrainos civiliai įstringa nuniokotuose miestuose, stiprina būgštavimus dėl gilėjančios humanitarinės krizės. Apgultuose pietų Ukrainos miestuose ir kitose šalies vietovėse dešimtys tūkstančių žmonių jau liko be maisto, vandens, elektros ar šildymo.
Laidojamas žuvęs Ukrainos karys
Laidojamas žuvęs Ukrainos karys / „The New York Times“/Ivor Prickett nuotr.

Viltims dėl nors trumpų paliaubų blykstelint ir lygiai taip pat greitai užgęstant, Rusijos invazija – didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – pavertė pabėgėliais mažiausiai 1,7 milijono ukrainiečių, iš kurių pusė yra vaikai, teigia Jungtinės Tautos.

Daugelis jų yra įstrigę savo miestuose, negalėdami išvykti dėl intensyvių Rusijos pajėgų karo veiksmų.

Šalies pietryčiuose esančio Mariupolio gyventojai ištisas dienas gyvena be maisto, vandens ir kitų būtiniausių daiktų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

O Mykolajivo miesto gyventojams pirmadienį teko tiesiai iš savo lovų sprukti į priedangas, kai užblokuotos Rusijos pajėgos prieš aušrą atidengė ugnį į kareivines.

„Jie užpuolė mūsų miestą negarbingai, ciniškai, kol žmonės miegojo“, – feisbuke rašė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.

Pirmadienį be apčiuopiamų rezultatų pasibaigus trečiajam Ukrainos ir Rusijos derybų raundui, kovos tebesiautėjo. Vėlų vakarą Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyjus sakė, kad karo lėktuvai ir priešlėktuvinė raketa netoli sostinės Kyjivo numušė du Rusijos lėktuvus.

Kyjive buvo girdėti keli dideli sprogimai, tačiau patvirtinti vado teiginių iš karto nepavyko.

Nors dažnai sunku patikrinti prieštaringus teiginius apie sėkmę mūšio lauke, bendrai sutariama, kad Rusijos kariuomenei, bandančiai pavergti provakarietišką šalį, kol kas nepavyko užimti nė vieno didesnio miesto, nors prezidentas Vladimiras Putinas tebežada pavergti Ukrainą.

„Jie užpuolė mūsų miestą negarbingai, ciniškai, kol žmonės miegojo“, – feisbuke rašė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.

Tiesa – Rusijos pajėgos yra daug kartų didesnės nei Ukrainos. Jos naudojasi pažangesniais ginklais bei oro pranašumu, tačiau jos beveik visur įstrigo, kamuojamos logistikos problemų, akivaizdžiai žemos karių moralės ir darydamos taktinių klaidų, kuriomis Ukrainos kariai naudojasi.

Neįstengdami pasiekti didelių karinių laimėjimų, rusai vykdo beatodairiško bombardavimo kampaniją, terorizuodami Ukrainos miestų ir kaimų gyventojus.

Ukrainos vyriausybės patarėjas Antonas Heraščenka teigė, kad Mariupolyje nėra vaistų, neveikia nei šildymas, nei vandentiekis. Dėl Rusijos bombardavimo savaitgalį buvo sustabdyti mėginimai išdalinti žmonėms maisto ir būtiniausių daiktų bei padėti jiems evakuotis.

Konfliktų zonose dirbanti labdaringa gydytojų organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė, kad gavo „liūdinančių pranešimų“ iš Mariupolyje įstrigusių darbuotojų.

„Būtina skubiai užtikrinti saugų judėjimą norintiems ir galintiems pabėgti iš Mariupolio ir kitų karo paveiktų Ukrainos teritorijų“, – raginama grupės pranešime.

Jungtinių Tautų, kurios kol kas buvo bejėgės sustabdyti karą, pareigūnai prašė kovotojų padaryti pakankamai ilgas pertraukas, kad įstrigę civiliai galėtų išvykti iš konflikto zonų.

„Skubiai reikalingi patikimi ir nuspėjami „tylos langai“ ir „saugūs praėjimai“, kad būtų galima evakuoti žmones, kurių gyvybėms gresia pavojus“, – sakė JT krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas.

Pirmadienį Kremlius pasiūlė savo evakuacijos planą, supykdžiusį Ukrainos lyderius. Anot šio plano, Ukrainos civiliai turėtų būti nugabenti į Rusiją, t. y. arba pas įsibrovėlį, arba į jos sąjungininkę Baltarusiją.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos ir Baltarusijos siena
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos ir Baltarusijos siena

Ukrainos pareigūnai pasmerkė pasiūlymą kaip propagandą ir teigė, kad juo buvo siekiama atitraukti dėmesį nuo Rusijos apšaudymo srityse, iš kurių civiliai bando bėgti.

Pirmadienį Vakarų šalys pagrasino dar labai sugriežtinti jau ir taip griežtas ekonomines sankcijos Rusijai, įvestas reaguojant į invaziją. Amerikos įstatymų leidėjai abiejų partijų pritarimu pasiūlė priemones, kuriomis siekiama sustabdyti įprastus prekybos santykius su Maskva ir uždrausti JAV pirkti rusišką naftą.

Vien tokio žingsnio, galinčio smarkiai apriboti labai svarbų Rusijos eksportą, galimybė lėmė, kad pasaulinės naftos kainos viršijo 119 JAV dolerių už barelį – ši kaina yra didžiausia per 14 metų, o vidutinė benzino kaina Jungtinėse Valstijose šiuo metu viršija 4 JAV dolerius už galoną. Akcijų rinka išgyveno prasčiausią dieną nuo 2020 metų spalio mėnesio.

V.Putinui demonstruojant ryžtą įvesti sovietinio tipo žiniasklaidos slopinimą, kad būtų galima kontroliuoti karo naratyvą Rusijoje, pastebima daug ženklų, kad konfliktas gali aštrėti ir išplisti į Ukrainos kaimynes, priklausančias NATO aljansui.

Pastebima daug ženklų, kad konfliktas gali aštrėti ir išplisti į Ukrainos kaimynes, priklausančias NATO aljansui.

Tokia įvykių raida būtų didžiulis išbandymas JAV prezidentui Joe Bidenui ir galėtų sukelti tiesioginį konfliktą tarp JAV ir Rusijos, kurios turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą.

„Nekalbėkite su manimi apie pusiau pilną / pusiau tuščią: aš paprastai džiaugiuosi, kad stiklinėje apskritai yra vandens, – savo naujienlaiškyje skaitytojams rašė Ianas Bremmeris, politinės rizikos tyrimų organizacijos „Eurasia Group“ prezidentas, komentuodamas Ukrainos krizę. – Tačiau aš be galo nerimauju, kur link juda konfliktas su Rusija.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, išlaviravęs per Rusijos bandymus pavaizduoti jį silpną ir įbaugintą, sakė, kad artimiausiomis dienomis prognozuoja daugiau Ukrainos miestų apšaudymo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Jau dabar, anot vieno iš jo patarėjų Mychailo Podoliako, nuo karo pradžios buvo sunaikintos 202 mokyklos, 34 ligoninės ir daugiau nei 1500 gyvenamųjų pastatų. Pasak jo, beveik 1000 miestų ir kaimų yra visiškai be šviesos, vandens ir šildymo.

Nors intensyviausias dienos apšaudymas Mykolajive vyko fronto pozicijose, raketos skriejo ir į civilių rajonus.

Keletas nusileido tankiai apstatytuose daugiabučių rajonuose į rytus nuo miesto, išdaužė langus ir pažėrė skeveldrų per sienas ir ant buitinės technikos.

Nebuvo iškart gauta pranešimų apie sužalojimus, tačiau gyventojai buvo sukrėsti – V.Putino vardas dažnai būdavo palydimas gausybe keiksmažodžių.

Rūsyje, kuris įprastai naudojamas kaip sporto salė, glaudėsi apšaudomo daugiabučio gyventojai, artilerijos ugnies garsas drebino sienas.

Viena iš besislepiančiųjų – Margarita Andrejeva – apkaltino Rusiją suteršus tai, ką ji apibūdino kaip šventą pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, kai ukrainiečiai ir rusai kovojo petys į petį.

„Dabar Vokietija duoda mums ginklų, kad apsigintume nuo rusų, – sakė ji. – Tai absurdas. Ką pagalvotų mūsų seneliai?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs