Taip pat buvo nutarta balandį į Jerevaną išsiųsti vyriausybės atstovą dalyvauti žudynių metinių minėjime.
Vis dėlto laikinoji Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Sigrid Kaag pareiškė, kad nors pasiūlymui pritarė keturių partijų valdančioji koalicija, vyriausybė šiuo klausimu linkusi „susilaikyti“.
„Gerbsime visų mažumų žudynių aukas ir jų artimuosius“, – sakė ji ir pabrėžė, kad ministrų kabinetas nesvarstys, ar kiekvienos žudynės buvo „genocidas“.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija ir Rusija.
Žiniasklaida pažymi, kad šis Nyderlandų parlamento sprendimas gali neigiamai paveikti ir taip įtemptus Nyderlandų ir Turkijos diplomatinius santykius.
Turkija ir Nyderlandai piktai susiginčijo praėjusiais metais Hagai neleidus turkų ministrams kalbėti per mitingus ir siekti turkų išeivių paramos naujai konstitucijai, kuria buvo išplėsti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įgaliojimai ir dėl kurios buvo balsuojama referendume balandžio 16 dieną.
Anksčiau šį mėnesį Nyderlandų diplomatai išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad per neseniai surengtas derybas šalims nepavyko susitarti, kaip normalizuoti santykius.
Dėl šios priežasties Nyderlandų vyriausybė oficialiai atšaukė savo ambasadorių, nors tai tebuvo simbolinis žingsnis, nes Turkija to diplomato neįsileidžia jau nuo 2017-ųjų kovo.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog kadangi Ankaroje nebėra Nyderlandų ambasadoriaus, į šalį nebus įleistas ir naujas Turkijos ambasadorius.
