Sparčiai išpopuliarėjęs šalies kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas gauna paramą iš Amerikos konservatorių, kuriems patinka jo antieuropinės ir antiislamiškos pažiūros. Amerikiečių dešiniosios pakraipos aktyvistas Davidas Horowitzas šio politiko vadovaujamai „Laisvės partijai“ per dvejus metus skyrė maždaug 142 tūkst. eurų. Apie 113 tūkst. iš jų pervesta 2015-aisiais, ir tai, neseniai paskelbtais duomenimis, buvo didžiausias tais metais Nyderlandų rinkimų sistemoje užregistruotas privataus rėmėjo įnašas. Pagal Amerikos standartus tokia suma yra niekis, tačiau kai kuriems olandams, jau ir taip nerimaujantiems dėl galimo Rusijos kišimosi į jų šalies rinkimų reikalus, Amerikos įsitraukimas yra tarsi pasikėsinimas į jų nacionalinį suverenitetą.
„Tai yra užsienio kišimasis į mūsų demokratiją, – sakė opozicinės Socialistų partijos atstovas parlamente Ronaldas van Raakas, prisidėjęs prie iniciatyvos uždrausti užsienio subjektų finansinę paramą. – Nė nebūtume pagalvoję, kad mūsų politika gali būti įdomi žmonėms iš kitų šalių. Matyt, būsime save nuvertinę.“
Neaišku, kas ir kokiomis sumomis remia Europos politines jėgas
Šių metų kovo 15 d. įvyksiantys Nyderlandų parlamento rinkimai pradės naujus Europos politinius metus. Kiti eilėje – prancūzai, vokiečiai, galbūt ir italai. Europos Sąjungai gerokai „pasiligojus“, vis daugiau susirūpinimo kelia užsienio įtaka. Europos žvalgybos agentūros įspėja, kad kraštutinėms dešiniosioms partijoms stengiasi padėti Rusija, vykdydama kibernetinių įsilaužimų ir dezinformavimo kampanijas, rašoma amerikiečių dienraštyje.
Tačiau į pagalbą kraštutiniams dešiniesiems mielai siūlosi ir panašiomis vertybėmis besivadovaujantys amerikiečiai, pasirengę šiam reikalui plačiai atverti pinigines. Vis dėlto tiksliai pasakyti, kokio dydžio parama ateina iš užsienio, nėra paprasta – Europos šalys pasižymi skylėta ir ne itin skaidria rinkimų kampanijų finansavimo apskaita.
Naujausi skelbiami Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų rinkimų kampanijų finansiniai duomenys – tik 2014–2015 metų. Ir tik Nyderlandai ketina šią informaciją atnaujinti dar iki rinkimų (naujus kampanijos finansavimo duomenis žadėta paviešinti trečiadienį).
Nors Europoje priimta rinkimus finansuoti viešosiomis lėšomis, partijos vis dažniau žvalgosi į užsienio paramą, juolab kad įstatymuose apstu landų, niekaip neleidžiančių jai atsispirti. Antai Vokietijos kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“, siekdama surinkti lėšų savo rinkimų veiklai, ėmėsi pardavinėti aukso luitus ir monetas ir, pasinaudodama taisyklių spragomis, mėgino užgriebti didesnį kąsnį valstybės pinigų. Šalies parlamentui teko imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų sustabdyta. Tačiau, kaip teigiama „The New York Times“, tai dar ne viskas – parlamentiniams pasitarimams skiriamas valstybės lėšas Vokietijos partijos taip pat bandė nukreipti sau palankia kryptimi.
Štai Prancūzijoje politinėms partijoms priimti verslininkų finansinę paramą – draudžiama, tačiau paskolas – prašom. Pastaraisiais metais Prancūzijos žiniasklaida daug dėmesio skyrė vienam Rusijos bankui, kai šis milijonus eurų paskolino Marine Le Pen vadovaujamai kraštutinės dešinės partijai „Nacionalinis frontas“. Po to, kai pernai buvo sustabdyta minėto Rusijos banko veikla, partija ėmė reikšti nepasitenkinimą, esą Prancūzijos bankai neteikia jai paskolų, ir pasiskelbė ieškanti naujo kreditoriaus.
G.Wildersui – tvirtas Amerikos konservatorių užnugaris
Europos kraštutinio dešiniojo sparno partijoms sekasi bent tuo požiūriu, kad jos sulaukia vis naujų užsienio liaupsintojų dėmesio.
Nors Europoje priimta rinkimus finansuoti viešosiomis lėšomis, partijos vis dažniau žvalgosi į užsienio paramą, juolab kad įstatymuose apstu landų, niekaip neleidžiančių jai atsispirti.
„Beveik neabejoju, kad D.Trumpo administracija šioms partijoms bus draugiškesnė negu B.Obamos“, – sakė tiek prezidentui D.Trumpui, tiek Europos kraštutinės dešinės jėgoms prijaučiantis Respublikonų partijos atstovas iš Ajovos, Atstovų rūmų narys Steve'as Kingas, neseniai viešnagės Europoje metu dalyvavęs susitikimuose su įvairių partijų lyderiais.
D.Horowitzas, nuo seno skalambijantis varpais dėl atvykstančių musulmonų imigrantų, pirmasis stojo G.Wilderso pusėn, kai šis, pademonstravęs savo paties susuktą filmuką, kuriame užsipuolamas Koranas, 2010 m. sulaukė kvietimo į teismą dėl neapykantos musulmonams kurstymo; kitąmet politikas vis dėlto buvo išteisintas. Tačiau visai neseniai jis sulaukė naujų kaltinimų, šįkart – dėl marokiečių diskriminacijos kurstymo žeidžiančiomis skanduotėmis, ir buvo pripažintas kaltu. Nors baudos jam pavyko išvengti.
„Manau, jis yra Europos Paulas Revere'as, – duodamas interviu sakė D.Horowitzas. – G.Wildersas yra didvyris, ir aš manau, kad jis yra svarbiausio mūsų laikmečio mūšio didvyris – mūšio už laisvą žodį.“ Dabartinę padėtį Europoje D.Horowitzas pavadino košmaru.
Kaip pažymima dienraštyje, G.Wilderso simpatijos Izraeliui, kuriame jis anksčiau gyveno, atskyrė jį nuo kitų kraštutinės dešinės grupuočių. Paminėtina ir tai, kad jis palaiko Amerikos žydus. Dar vienas amerikiečių konservatorių aktyvistas, Harvardo absolventas, istorikas Danielis Pipesas, išgarsėjęs savo prieštaringais pasisakymais apie islamą, užsiminė viliąsis, kad „maištaujančių partijų iškilimas ne nulems galimybę joms formuoti vyriausybes, o pasiųs aiškią žinutę tradicinėms partijoms – pabusti ir imtis spręsti neatidėliotinus reikalus, kurie pernelyg ilgai buvo ignoruojami“.
D.Pipeso teigimu, jo įsteigtas fondas – „Artimųjų Rytų forumas“ (angl. Middle East Forum) – skiria šešiaženkles sumas tam, kad padėtų G.Wildersui apmokėti išlaidas, susijusias su bylinėjimusi dėl filmo, tačiau visas lėšas jis esą perveda į specialų tam skirtą fondą ir jokios politinės paramos neteikia. D.Pipesas pavadino G.Wildersą „svarbiausiu šiandien gyvenančiu europiečiu“, nepaisant, kad jų požiūriai į islamą gerokai skiriasi.
Yra duomenų, kad praėjusių metų G.Wilderso viešnagės JAV (skrydžiai ir viešbučiai) apmokėtos dviejų Amerikos fondų lėšomis. Vienam iš jų – Geitstouno institutui (angl. Gatestone Institute) – šiuo metu vadovauja buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose, karingasis Johnas R.Boltonas. Kitą – Tarptautinio laisvės aljanso fondą (angl. International Freedom Alliance Foundation) – remia turtingas D.Trumpo rėmėjas Robertas J. Shillmanas, praėjusiais metais apmokėjęs skaitmeninę reklamą Taimso aikštėje (Niujorke), kurioje D.Trumpas vaizduojamas kaip Supermenas. Informacija apie tai, kas moka už G.Wilderso keliones į Ameriką, pirmąkart skelbta žurnale „Foreign Magazine“.
