Premjerui Markui Rutte šiuose rinkimuose prognozuojama dar viena kadencija.
Balsavimas vyksta šalyje galiojant griežtiems apribojimams dėl COVID-19, įskaitant naktinę komendanto valandą. Pirmadienį ir antradienį rinkimų apylinkės bus atidarytos daugiausia rizikos grupės žmonėms, o trečiadienis yra pagrindinė rinkimų diena.
Balsavimo pradžios išvakarėse policija vandens patranka išvaikė antivyriausybinius protestus, o sausį Nyderlandus sukrėtė riaušės prieš pirmosios šalies komendanto valandos įvedimą po Antrojo pasaulinio karo.
Vis dėlto manoma, kad M. Rutte, kuris yra valdžioje nuo 2010 metų, o taip pat yra vienas ilgiausiai vadovaujančių Europos lyderių, taps ketvirtosios koalicinės vyriausybės vadovu dėl stabilaus pandemijos valdymo.
Apklausos rodo, kad M.Rutte liberalioji Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) gali užsitikrinti maždaug 25 proc. balsų.
„Panašu, kad dešiniojo sparno rinkėjams labai patinka VVD ir Rutte arba, ypač, ministras pirmininkas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Andre Krouwelas, dėstantis politikos mokslus Amsterdamo laisvajame universitete.
„Taigi, jie gauna ne tik tai, ką mes vadiname „premjero priedu“, kurį suteikia buvimas ministro pirmininko pareigose, bet ir „koroninį priedą“, nes jis buvo atstovas pandemijos metu“, – pridūrė jis.
M.Rutte gerokai lenkia savo artimiausią konkurentą – antiislamiškos Laisvės partijos (PVV) vadovą Geertą Wildersą. Šiai partijai žadama maždaug 13 proc. balsų, todėl greičiausiai ji liks antra pagal dydį politinė jėga parlamente.
„Tefloninis premjeras“
Nyderlandų valdžia ragino senjorus ir COVID-19 rizikos grupei priklausančius asmenis balsuoti iš anksto. Tuo metu dauguma kitų šalies gyventojų, įskaitant partijų lyderius, tikriausiai balsuos trečiadienį.
Nyderlanduose nuo 21 val. iki 4 val. 30 min. galioja komendanto valanda, tačiau tris rinkimų dienas bus taikomos išimtys, kad žmonės „be jokių kliūčių“ galėtų atiduoti savo balsą, praėjusią savaitę sakė premjeras.
M. Rutte koalicijos partnerės – konservatyvi partija „Krikščionių demokratų kvietimas“ (Christen-Democratisch Appel, CDA) ir Krikščionių sąjunga (ChristenUnie, CU) – rinkimuose varžysis dėl trečios vietos. Tai reiškia, kad jos taip pat gali sugrįžti į vyriausybę.
Visgi turint galvoje, kad nemaža grupė kitų politinių jėgų, įskaitant kairiosios pakraipos Žaliųjų partiją (GroenLinks), nedaug nuo jų atsilieka, kol kas sunku tiksliai nuspėti, kaip galiausiai atrodys būsima koalicija. Po pastarųjų rinkimų 2017 metais partijoms prireikė septynių mėnesių koalicijai suformuoti.
Visgi rinkėjai sako, kad svarbiausias veiksnys yra vyriausybės atsakas į koronaviruso pandemiją: iš pradžių liberalūs, bet ilgainiui vis griežtesni suvaržymai bei lėta vakcinacijos pradžia.
M.Rutte, dėl savo sugebėjimo išsisukti iš sudėtingiausių krizių pramintas „tefloniniu“ premjeru, sausio viduryje atsistatydino su savo vyriausybe dėl vaiko išmokų skandalo, kai tūkstančiai tėvų buvo klaidingai apkaltinti sukčiavimu. Šiuo metu vyriausybė dirba laikinojo kabineto režimu.
„Daug skandalų“
„Liberalioji VVD jau kurį laiką dirba vyriausybėje ir, manau, turėjo daug skandalų, kurių tikriausiai nebūtų atlaikiusi, jei ne koronavirusas“, – naujienų agentūrai AFP Hagoje sakė 22 metų studentas Florisas van Dedemas.
„Nemanau, kad jie galėtų turėti tiek vietų, jei čia nebūtų koronaviruso“, – kalbėjo jis.
Visgi per rinkimų kampaniją dėmesio sulaukė ir kiti klausimai, įskaitant švietimą bei branduolinę energetiką.
„Galiausiai visgi manau, kad koronavirusas nepaveiks mano pasirinkimo, nes galvoju, jog esama kitų taip pat svarbių temų“, – AFP sakė Nyderlandų finansų ministerijoje dirbanti 40-metė Bridget ten Cate.
Šie rinkimai bus atidžiai stebimi Europoje, turint galvoje, kad M.Rutte yra įtakinga, nors ne visada populiari figūra Europos politinėje arenoje dėl savo taupymo politikos Europos Sąjungos išlaidų klausimu.
2017 metų rinkimuose kraštutinių dešiniųjų lyderis G.Wildersas viltis iškovoti pergalę siejo su „Brexitu“ ir Donaldo Trumpo įkvėptu populizmu. Tačiau dabar situacija kiek kitokia.
„Dabartinė vyriausybė šiuo metu gana populiari, bent jau ministras pirmininkas, bet vėlgi – krizės metu žmonės linkę burtis aplink vėliavą“, – sakė G. Wildersas per interviu naujienų agentūrai AFP.
