Šie rinkimai atskleis, kaip stipriai į dešinę gali pasislinkti ES įstatymų leidžiamoji valdžia.
370 mln. bloko rinkėjų prie balsadėžių kviečiami sudėtingu metu, patiriant didelį geopolitinį spaudimą Rusijos invazijos į Ukrainą fone.
Didžioji dalis šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, balsuos sekmadienį, tačiau startas Nyderlanduose pademonstruos kraštutinių dešiniųjų, kurių prognozuojama sėkmė yra aktualiausia rinkimų tema, sutvirtėjusias pozicijas.
Numatoma, kad Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) Laisvės partija (PVV), netikėtai triuškinamai laimėjusi nacionalinius rinkimus lapkritį, taip pat pirmaus EP balsavime. Nors ji atsisakė pažado surengti vadinamojo „Nexito“ referendumą dėl išstojimo iš bloko, PVV nusiteikimas išlieka griežtai euroskeptiškas.
Nyderlandai – tik viena iš nemažo skaičiaus šalių, kuriose, kaip tikimasi, dominuos nacionalistinės, kraštutinės dešiniosios ir kitos euroskeptiškos jėgos.
Apklausos rodo, kad dešinieji radikalai gali užimti maždaug ketvirtadalį iš 720 vietų naujajame parlamente – pakankamai daug, kad galėtų daryti įtaką ES politikai.
Rezultatai taip pat gali turėti įtakos Briuselio požiūriui į klimato kaitą, santykiams su JAV ir Kinija, paramai Ukrainai, ES plėtrai ir prisitaikymui prie dirbtinio intelekto naujovių.
Atlėgus emocijoms teks nuspręsti, kas užims svarbiausius bloko institucijų, įskaitant Europos Komisiją, postus.
Dabartinė Komisijos pirmininkė vokietė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) siekia antrosios kadencijos ir yra laikoma favorite, nors diplomatai įspėja, kad visko dar gali nutikti.
„Neramūs laikai“
Jei valstybės narės jos narystei pritars, U. von der Leyen dar turės užsitikrinti Parlamento paramą, antraip teks grįžti į pradinį etapą, o naujasis EK vadovas gali paaiškėti tik po kelių mėnesių.
„Dabar neramūs laikai, todėl reikia veikti greitai“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras) iš Briuselyje įsikūrusio Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto, įspėdamas apie vadovavimo vakuumo pavojų.
„Ant kortos pastatytas Europos gebėjimas įkūnyti demokratiją, rasti kompromisus, išlikti pakankamai vieningai [...] susidūrus su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, su Kinija, su būsimuoju amerikiečių prezidentu“, – pridūrė jis.
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) triumfo lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose perspektyva ne tik sutelkė europiečių dėmesį, bet ir suteikė postūmį partijoms, pritariančioms D. Trumpo nacionalistinėms nuostatoms.
Prognozuojama, kad Prancūzijoje pirmaus Marine Le Pen (Marin Le Pen) partija „Nacionalinis sambūris“, Italijoje – premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) dešinieji „Italijos broliai“, o Vengrijoje – ministro pirmininko Viktoro Orbano dešiniųjų partija „Fidesz“.
Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija AfD apklausose užima antrą vietą po konservatorių. Austrijoje kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, panašu, gali pasiekti pergalę.
Dvi koalicijos alternatyvos
Daugelyje šalių rinkėjai EP rinkimus vertina daugiausia kaip būdą pasiųsti žinutę savo šalies vyriausybei įvairiais klausimais – nuo pragyvenimo išlaidų iki teisėtvarkos problemų ar šalies lyderio populiarumo.
Istoriškai rinkėjų aktyvumas buvo mažas, tačiau per vėliausiąjį 2019 metais vykusį balsavimą jis gerokai išaugo – iki 50,7 procento.
Šį kartą, remiantis „Politico“ surinktais apklausų duomenimis, U. von der Leyen konservatyvioji Europos liaudies partija (EPP) turėtų gauti daugiausiai vietų parlamente – 172.
Tai sudaro mažiau nei ketvirtadalį visų EP mandatų, todėl norint sėkmingai priimti teisės aktus EPP reikės koalicijos.
Dauguma politikos analitikų mano, kad dabartinis šios partijos aljansas su kairiaisiais socialistais ir demokratais, kurie, kaip prognozuojama, gaus 143 mandatus, ir centristine „Atnaujinkime Europą“ frakcija, galinčia gauti 75 vietas, išliks.
Tačiau vyrauja ir spėlionė, kad vietoj to EPP gali siekti bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjais, o tai lemtų kur kas labiau į dešinę pasislinkusią ES darbotvarkę.
U. von der Leyen bando užsitarnauti G. Meloni palankumą, nes jos paramos jai prireiks siekiant išsikovoti antrąją EK pirmininkės kadenciją.
