„Jei kalbame apie kontingentą, turime žinoti, kiek konkrečiai, ką jie darys, kaip reaguos, jei bus agresija iš Rusijos pusės. Reikia daug ką apsvarstyti. Mes diskutuojame šia tema. Svarbu, kad keliame šiuos klausimus“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pažymi laikraštis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš tiesų ne kartą yra išsakęs idėją dislokuoti Europos karius Ukrainoje. Tokios taikdarių galimybės neatmeta ir Švedija bei Italija. Tačiau kitų Europos šalių sostinėse, taip pat ES ir NATO vadovybėje taikdarių idėja buvo sutikta skeptiškai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie taikdarių planą, o vietoj to Vakarai turėtų sutelkti dėmesį į karinės paramos Ukrainai stiprinimą. Jam pritarė ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas. Ji visų pirma įspėjo, kad nereikėtų bandyti spausti siekti ankstyvos taikos.
„Bet koks per ankstyvas spaudimas pradėti derybas iš tikrųjų būtų blogas sandoris Ukrainai“, – sakė ji.
Kai kurie kiti Europos vadovai, atvirkščiai, spaudžia kuo greičiau užbaigti karą. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje tęsiasi jau „labai, labai ilgai“. „Turime pasiekti situaciją, kai taika taps įmanoma, – sakė jis. – Taip pat turi būti labai aišku, kad karas neturi peraugti į Rusijos ir NATO karą.“
