Ką pasakė V.Zelenskis?
V.Zelenskis antradienį, vykdamas į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, „Twitter“ griežtai įvertino Vakarų šalių lyderių ryžto stoką.
„Pakeliui į Vilnių gavome signalų kad tam tikros formuluotės svarstomos be Ukrainos. Ir aš norėčiau pabrėžti, kad ši formuluotė susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste. Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. O tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo.
Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare.
Tai reiškia, kad paliekama galimybė derybose su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO. O Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą.
Netikrumas yra silpnumas. Apie tai atvirai kalbėsiu aukščiausiojo lygio susitikime“, – rašė V.Zelenskis.
15min kalbintų diplomatinių šaltinių teigimu, ši V.Zelenskio kritika sukėlė nemažą NATO lyderių nepasitenkinimą. Per lyderių susitikimą būta dramos. „The Washington Post“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, rašo, kad V.Zelenskio pastabos supykdė JAV delegaciją. „Politico“ skelbia, kad nustebę buvo ir Vakarų lyderiai, tačiau jie teigė suprantantys Rusijos užpultos šalies vadovo emocijas.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Šios sąlygos nėra įvardytos. Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Atskridęs į Vilnių V.Zelenskis šios kritikos jau nebekartojo. Trečiadienį atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Ukrainos lyderis sakė, jog su partneriais Vilniuje kalbės apie sąlygas šaliai patekti į NATO.
„Norime viską suprasti vienodai. Šiandien girdime, jog gausime šį kvietimą, kai saugumo garantijos leis, tad norime tai aptarti su partneriais“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė V.Zelenskis. Pasak jo, taip pat bus kalbamasi apie karinę paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai bei saugumo garantijas Ukrainai iki jos narystės. „Kalbėsiu ir kovosiu už saugumo garantijas Ukrainai kelyje į NATO“, – sakė šalies lyderis.
O.Arestovyčius: šantažuojame partnerius, kurie mus remia
Trečiadienį O.Arestovyčius savo paskyroje „Facebook“ griežtai sukritikavo Ukrainos lyderio poziciją.
„Tai, kad dabar Vakaruose silpni lyderiai, kurie nesugeba priimti rimtų sprendimų, nepaneigia paprasto fakto, kad nuo šių lyderių esame priklausomi šiek tiek daugiau nei visiškai.
Mes juos emociškai šantažuojame ir reikalaujame, kad jie pakeistų savo tikslus į mūsų tikslus ir kartu gvelbiame jų mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos jie atima iš savų ir siunčia mums.
Pagrindinė mūsų klaida, kuri vakar smogė mums į veidą neįmanomo ištaisyti karščiu, yra ta, kad mes renkamės emocinio šantažo politiką, performanso politiką, vyriškų guzų politiką“, – rašo jis.
Pasak O.Arestovyčiaus, ne tik šios valdžios, bet ir ankstesnių bėda yra ta, kad užsiimama didvyriškumo demonstravimu, o ne kasdieniu savo partneriškų savybių gerinimu bei realaus suvereniteto įgijimu.
„Herojumi būti lengviau, nei užsiimti realia sistemine kūryba. Tačiau bet kuris kariškis žino – herojiškumas yra nesėkmės pasekmė. Turint omenyje mūsų masinį didvyriškumą per visą mūsų istoriją – galima įvertinti mūsų nesėkmių skaičių“, – teigia O.Arestovyčius.
Pasak įtakingo buvusio V.Zelenskio patarėjo, natūralu, kad „partneriai, kurie išlaiko mūsų ekonomiką, gynybos pajėgas ir turi savo užsienio politikos tikslus, šiek tiek nustebinti mūsų pozicija – mes juos emociškai šantažuojame ir reikalaujame, kad jie pakeistų savo tikslus į mūsų tikslus ir kartu gvelbiame jų mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos jie atima iš savų ir siunčia mums“.
O.Arestovyčius išdėsto, jo nuomone, svarbiausių Ukrainos partnerių tikslus ir Kyjivo tikslus, kurie nesutampa:
„1. Amerikiečiai nesiruošia galutinai nugalėti Rusijos Federacijos (kad ji apskritai nepatektų Kinijos valdžion).
Jie ketina neleisti mums galutinai pralaimėti.
2. Mes reikalaujame visiškos pergalės ir Rusijos žlugimo – už amerikiečių pinigus.
3. Mes gvelbiame amerikiečių pinigus – amerikiečiai reikalauja liautis.
Štai schema to, kas dabar vyksta Vilniuje, ir schema to, kas vyksta su šiuo karu ir apskritai – su visa mūsų užsienio politika“.
O užsienio politika yra vidaus politikos tąsa, pastebi O.Arestovyčius.
Jis pabrėžia, kad ne veltui „kova su korupcija“ yra svarbiausias NATO reikalavimas Ukrainai. Reaguodama į tai Ukrainos valdžia pastaruoju metu pradėjo aktyviau kovoti su korupcija. Būta skambių sulaikymų ir tyrimų teismų, kariuomenės aprūpinimo srityse.
„Jei sistemingai didintume savo tikrąjį suverenitetą – pirmiausia ekonominį suverenitetą, įgytume nedideles, bet realias priemones daryti įtaką savo partnerių pozicijai, dalį savarankiškumo priimant sprendimus ir siekiant tikslų. Bet deja... amžinas Ukrainos prakeiksmas veikia“, – konstatuoja O. Arestovyčius.
-
NATO viršūnių susitikimo finišas: pasakęs įkvepiančią kalbą J.Bidenas vienas paskutiniųjų paliko Vilnių
-
A.Duda: sprendimas dėl Ukrainos nėra pakankamas, tikiuosi, ji po kelerių metų bus NATO
-
G.Nausėda: Vilnius gali būti laikomas miestu, kur vyko istorinis Aljanso viršūnių susitikimas
-
V.Zelenskis atvyko į NATO viršūnių susitikimą tartis dėl Ukrainos narystės sąlygų
-
D.Nausėdienė ir O.Zelenska Ukrainos centre priėmė lyderių antrąsias puses: istorijos spaudė širdį
Įspėja, jog padėtis blogėja
Jis teigia, jog ekonomika, o ne emocijos yra tikrasis Ukrainos kelias.
„Sisteminis darbas vietoj heroizmo – kaip paskutinio tikėjimo prieglobsčio. Mums reikia realios jėgos, o ne realių emocijų jėgos. Mums reikia realaus suvereniteto. Nes padėtis vis sudėtingesnė“, – rašo O.Arestovyčius.
Jis pastebi, kad Čekijos prezidentas, kaip senas kareivis (Čekijos prezidentas Petras Pavelas yra buvęs NATO generolas, buvęs Čekijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, – red. past.), pasakė tiesą, kurios civiliai politikai nepripažįsta, kad Ukraina kare su Rusija prieš artėjančią žiemą turi tik vieną bandymą įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą.
P.Pavelas dar kovą interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, jei Ukrainos kontrpuolimas iki žiemos nepavyktų, vėliau būtų itin sunku išlaikyti esamą karinės pagalbos lygį.
Jei nedelsdami nesiimsime sisteminių pokyčių, paliaubos su Rusijos Federacija dėl sąlyčio linijos, kuri mums visai nepatiks, nėra blogiausia, kas mūsų gali laukti.
Vasaros pradžioje pradėtas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas, kurio metu naudojama daug Vakarų suteiktos sunkiosios ginkluotės bei Vakaruose apmokyti kariai, kol kas vyksta sunkiau ir lėčiau nei tikėtasi, pripažįsta ir Ukrainos, ir Vakarų pareigūnai.
Vakaruose vis garsiau skamba ne tik balsai tų, kurie ragina didinti karinę paramą Ukrainai, skirti jai modernios ginkluotės, ypač naikintuvų F-16, bet ir tų, kurie kalba, kad reikia jau pradėti galvoti apie derybas dėl paliaubų su Rusija, net jei jai liktų dabar užgrobtos Ukrainos teritorijos. Štai NATO viršūnių susitikime Vilniuje dalyvaujantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo paskyroje „Facebook“ trečiadienį paragino nustoti tiekti ginklus Ukrainai, kuo greičiau nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo. Tačiau JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Australija, kitos šalys pastarosiomis dienomis paskelbė apie papildomus, karinės pagalbos Ukrainai paketus.
„Jei nedelsdami nesiimsime sisteminių pokyčių, paliaubos su Rusijos Federacija dėl sąlyčio linijos, kuri mums visai nepatiks, nėra blogiausia, kas mūsų gali laukti.
Kas sugebės įveikti mūsų amžiną prakeiksmą – emocinį partnerių reketą vietoj sisteminio darbo?“ – retorinį klausimą kelia O.Arestovyčius.
