Prieš mirtį Pakistane slapstęsis O.bin Ladenas rašydavo vieną laišką po kito. Grupuotės lyderis nurodydavo, ką jo sūnus, tuomet 23 metų amžiaus, turėtų studijuotų, kokias savybes išsiugdyti ir kokių saugumo priemonių imtis.
Viename laiškų sūnui, kuris tėvą paskutinį kartą matė būdamas 13-os, patarė neišeiti iš namų. Kitame O.bin Ladenas kvietė sūnų prisijungti prie jo Pakistane. Tiesa, patarė į šalį keliauti apsiniaukusią dieną, kad bepilotėms skraidyklėms būtų sudėtinga jį sekti.
„The New York Times“ rašo, kad tai – ne tik tėviškas rūpestis. Panašu, kad taip ieškomiausias pasaulio teroristas bandė išsaugoti savo palikimą.
Ruošiamas būti lyderiu
Analitikai mano, kad nuo 2010-ųjų „Al Qaeda“ slapta ruošė H.bin Ladeną vadovauti organizacijai. Pasak trijų amerikiečių pareigūnų, H.bin Ladenas buvo nužudytas per pirmus dvejus D.Trumpo prezidentavimo metus.
Anot „The New York Times“, jaunasis bin Ladenas turėjo išspręsti didžiausius „Al Qaedos“ vadovybei kylančius iššūkius. Ne vyresnis nei 30-ies, jis buvo beveik keturiais dešimtmečiais jaunesnis už dabartinį grupuotės lyderį Aymaną al-Zawahri. Jį „Islamo valstybė“ išpeikė kaip senamadišką ir su realybe ryšį praradusį vadovą.
Turintis garsiausią pavardę terorizmo pasaulyje, jaunasis bin Ladenas būtų galėjęs pritraukti jo tėvui atsidavusius džihadistus. Todėl „Al Qaeda“ tikėjosi, kad H.bin Ladenas taps vienytoju, kurį palankiai vertina ne tik šiuo metu grupuotei priklausantys teroristai, bet ir IS užverbuoti buvę „Al Qaedos“ džihadistai.
„Jei tiesa, kad jis negyvas, vadinasi, „Al Qaeda“ nebeturi ateities. Nes Hamza buvo „Al Qaedos“ ateitis“, – laikraščiui teigė buvęs Federalinių tyrimų biuro (FTB) agentas ir kovos su terorizmu ekspertas Ali Soufanas.
Tiesa, jis žinią apie H.bin Ladeno žūtį vertina atsargiai, kadangi „Al Qaedai“ neįprasta nepaskelbti apie tokią mirtį.
„Jis buvo ruošiamas vadovauti organizacijai, iš jo pareiškimų labai akivaizdu, kad jis koncentravosi į savo tėvos žinios skleidimą“, – tiikino A.Soufanas.
A.Soufanas: „Jis buvo ruošiamas vadovauti organizacijai, iš jo pareiškimų labai akivaizdu, kad jis koncentravosi į savo tėvos žinios skleidimą.“
Neaiškios mirties aplinkybės
„The New York Times“ atkreipia dėmesį, kad H.bin Ladeno mirties, kaip ir gyvenimo, aplinkybės lieka neaiškios. JAV vyriausybė tiksliai nežino, kaip jis mirė.
Amerikiečių oro smūgiai Afganistano–Pakistano regione 2017-ųjų gegužę ar birželį buvo nukreipti į H.bin Ladeną. Vis dėlto, pasak esamų ir buvusių amerikiečių pareigūnų, nenorėjusių atskleisti tapatybės, smūgiai pražudė jo sūnų, o ne patį H.bin Ladeną.
Pasak pareigūnų, jis tuomet buvo sužeistas.
Dar vienas JAV pareigūnas „The New York Times“ teigė, kad H.bin Ladenas mirė 2017-ųjų gruodį.
Pasak žvalgybos pareigūnų, vasarį, kai JAV valstybės departamentas paskelbė milijono dolerių atlygį už informaciją apie H.bin Ladeną, jis jau buvo negyvas. Šiuo metu pareigūnai yra įsitikinę jo mirtimi, net nežino aplinkybių.
H.bin Ladenas jau praeityje buvo klaidingai paskelbtas negyvu tuomet, kai buvo nužudytas jo tėvas.
„Al Qaeda“, paprastai pranešanti apie lyderių ar kovotojų žūtis, šios informacijos nei paneigė, nei patvirtino. Vienas amerikiečių pareigūnas „The New York Times“ teigė, kad grupuotė nepaskelbė apie H.bin Ladeno mirtį iš baimės, jog naujienos pakenks lėšų rinkimui.
Manoma, kad H.bin Ladenas gyveno palei Afganistano-Pakistano sieną.
„Mūsų žvalgybinė informacija rodo, kad Hamza čia buvo, tačiau nesame tuo įsitikinę, – teigė Vant Vaigalo apskrities, plytinčios Rytų Afganistane netoli Pakistano sienos, gubernatorius Mohammadas Ismailas. – Kai kurie sakė, kad jis – pakistanietis, kiti sakė, kad jis – arabas.“
Nenorėjo išskirtinio elgesio
H.bin Ladenas buvo vos 13-os, kai paskutinį kartą matė tėvą. Tai buvo 2001-ieji, kai „Al Qaedos“ teroristų pilotuojami lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.
Teroristinės grupuotės lyderis žinojo, kad jo laukia atsakas, todėl išsiuntė savo vaikus toliau nuo savęs. Kiekvienam davė po musulmonišką rožančių, kad jie nepamirštų stiprinti tikėjimo.
Pasak „The New York Times“, identiškos dovanos turėjo sufleruoti, kad teroristų lyderis visus sūnus vertina vienodai. Vis dėlto, tyrėjai ir šeimos nariai sako, kad O.bin Ladenas Hamzai jautė ypatingus jausmus. Jis – vienintelis Khairios Sabar, labai išsilavinusios saudo arabės, tapusios mėgstamiausia O.bin Ladeno žmona, sūnus.
Šeimos linija tapo itin svarbi po 2014-ųjų, kai IS paskelbė kalifatą ir paskyrė kalifą. Tik pranašo Mahometo šeimos palikuoniai galėjo būti paskirti kalifais. Todėl pasak istoriko Lawrence'o Wrighto, iš O.bin Ladeno vaikų tik Hamza turėjo tokią teisę.
Kai H.bin Ladenui buvo dveji, jo tėvas iš Afganistano persikėlė į Sudaną. Či jis gyveno iki kol jam suėjo septyneri – tuomet Sudano vyriausybė pasidavė tarptautiniam spaudimui ir šeimą išsiuntė iš šalies. O.bin Ladenas ir jo sekėjai sugrįžo į Afganistaną.
Pasak A.Soufano, po 2001-ųjų išpuolių H.bin Ladenas buvo išsiųstas į kalnus Pakistane, vėliau prisiglaudė Irane.
Augdamas H.bin Ladenas grupuotėje nesiekė išskirtinių sąlygų.
„Jis nenorėjo būti laikomas favoritu, nes yra kažkieno sūnus“, – O.bin Ladeno patarėjas rašė 2010-aisiais.
H.bin Ladenas vedė aukšto rango „Al Qaedos“ lyderio Abdullah Ahmedo Abdullah dukrą.
Demokratijų gynybos fondo tyrėjas Thomas Joscelynas, ilgus metus tyręs „Al Qaedą“, teigė, kad H.bin Ladeno vaidmuo organizacijoje buvo neaiškus.
„Tiesą sakant, nežinome jo vaidmens „Al Qaedoje“. Mes žinome, kad „Al Qaeda“ jį reklamavo kaip jaunesniosios kartos balsą. Galima suprasti, kodėl jie viešindavo jo garso žinutes“, – Th.Joscelynas sakė „The New York Times“.
Pasak analitiko, H.bin Ladenas dalyvavo elitiniuose kariniuose mokymuose, tačiau O.bin Ladenas norėjo, kad sūnus neužimtų jokios karinės pozicijos.