Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

O jei ne invazija į Ukrainą? Penki ėjimai, kuriuos gali žengti Vladimiras Putinas

Prieš savaitę Baltieji rūmai skelbė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra neišvengiamas. Laikrodis tiksi, tačiau jokių Kremliaus veiksmų kol kas nematyti. CNN tinklalapyje publikuojamoje apžvalgoje Nickas Patonas Walshas pateikia penkis dalykus, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įvykdyti įtampos prie pasienio Ukrainos fone, jei pasirinktų ne invazijos į šalį kelią.
Vladimirą Putiną vaizduojantis plakatas
Vladimirą Putiną vaizduojantis plakatas / „Scanpix“/AP nuotr.

Rusija prie Ukrainos pasienio yra sukaupusi milžinišką kariuomenę ir pateikė savo reikalavimus NATO. Pasaulis neabejoja, kad yra labai realu, kad Kremlius veršis į Ukrainos teritoriją, nors pati Rusija tokį scenarijų atmeta.

Pentagonas ketvirtadienį patvirtino turintis duomenų, rodančių, kad Rusija planuoja inscenizuoti ukrainiečių pajėgų išpuolį, siekdama įgyti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.

CNN pateikia trumpą apžvalgą apie galimus V.Putino žingsnius, jei šis pasirinktų kitokią strategiją ir imtųsi ne invazijos į Ukrainą plano. Kokius ėjimus tokiu atveju gali atlikti Rusijos prezidentas?

Nieko nedaryti

Galime rasti analizių Vakaruose, kuriose į galimus V.Putino veiksmus Ukrainos pasienyje žvelgiama per jo temperamentą, kuris, kaip teigiama, yra oportinistinis ir nulemtas nuoskaudų. Be to, Rusijos lyderis yra atsiribojęs nuo faktų.

Kaip rašo CNN, visa tai išties susiję su V.Putino gaunama informacija, kurią apdoroja artimiausia jo aplinka. Kremlius V.Putinui pateikia nesubalansuotus ir neišsamius duomenis apie tai, kiek sėkmingos gali būti siūlomos veiksmų strategijos ir koks gali būtų Vakarų šalių atsakas.

Visgi ta pati Rusijos prezidento aplinka gali jį ir įtikinti, kad joks sprendimas dabartinėje situacijoje nėra priimtinas ir pasirinkimas nieko nedaryti atrodo išmintingas ir geopolitiškai stiprus.

Kai kurie analitikai sako, kad Maskva, sukaupusi milžinišką kiekį ginkluotės ir karių prie Ukrainos sienos, dabar turi kažką daryti, kad neatrodytų silpna. Tačiau Kremlius visgi gali įtikinti save, o kartu ir V.Putiną, kad iš tikrųjų viskas yra priešingai – geriausia dabartinėje situacijoje yra nedaryti nieko.

„Scanpix“/AP nuotr./ Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./ Vladimiras Putinas

Tai, apie ką mes nesusimąstome

V.Putinas XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje tarsi iš niekur žengė į Rusijos valdžią. 1999 metais įsiveržė į Čečėniją. Vėliau, 2002 metais, panaudojo paslaptingas dujas įkaitų krizei Maskvos teatre suvaldyti. Po metų suėmė oligarchą Michailą Chodorkovskį. 2014 metais užėmė Ukrainos dalį Krymą, o vėliau įsitraukė į Sirijos karą.

Tai pavyzdžiai, kuriuos pateikdamas CNN sako, kad V.Putinas iš esmės sugebėdavo pranokti prognozes.

Dabartinėje situacijoje yra sunku nuspėti, koks bus kitas Rusijos prezidento žingsnis. Tačiau V.Putinas turi daug variantų, kaip „pasižymėti“ neįsiveržiant į Ukrainą.

CNN vardija galimus V.Putino pasirinkimus: Centrinėje Azijoje chaotiška situacija; Afganistane tvyro sumaištis; Arktis – vieta, kuri itin svarbi Rusijai; Pietų Amerikoje taip pat yra daug galimybių sutrikdyti status quo.

Galimybių yra įvairių, o V.Putinas jau ne kartą yra įrodęs gebėjimą nustebinti savo ėjimais.

Susitarimas dėl separatistinių teritorijų

Kaip rašo CNN, tai būtų bene blogiausias variantas tiek pačiai Rusijai, tiek ir Vakarams.

Derybos dėl Donbaso statuso įstrigo iš dalies dėl to, kad Kremlius nėra linkęs elgtis geranoriškai. Taip pat ir dėl to, kad Kijevas nenori sutikti su susitarimu, kuriuo būt pripažinta, kad Rusijos aneksuotos teritorijos tam tikromis sąlygomis būtų integruotos į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis

Minsko susitarimų įgyvendinimas gali įgauti naują pagreitį, o Rusijos ir Ukrainos lyderiai gali net trumpai tai aptarti. Tačiau tiek V.Putinui, tiek ir Volodymyrui Zelenskiui nėra lengva politiškai nusileisti vienas kitam.

Be to, kaip teigia CNN, Maskva negali nei ideologiškai, nei praktiškai lengvai atsikratyti įgaliotinių Donbase.

Separatistinių teritorijų pripažinimas

Rusijos parlamentas ketina svarstyti tokį siūlymą – nepriklausomomis pripažinti separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje.

Tačiau kaip viskas pakryptų toliau? Ar pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos vėliau taptų Rusijos dalimi? Ar vėliau jos būtų atskiri politiniai subjektai, kuriuos išlaikytų Kremlius?

Kaip rašo CNN, tokia įvykių eiga Maskvai būtų tarsi pralaimėjimas, nes JAV galėtų įvesti negailestingas sankcijas, dėl kurių separatistinės teritorijos taptų visiškai priklausomomis nuo Kremliaus.

Tūkstančiai karių Baltarusijoje

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas Greenfield šią savaitę sakė, kad Rusija šiuo metu Baltarusijoje yra dislokavusi apie 5 tūkst. karių, o vasario pradžioje šis skaičius gali išaugti iki 50 tūkst.

Bendros Rusijos ir Baltarusijos karių pratybos gali baigtis tuo, kad V.Putinas nuspręs dalį, o gal net visus karius, palikti Baltarusijoje. Tai keltų nuolatinę grėsmę Kijevui – Ukrainos sostinė tėra už 2 valandų kelio nuo Baltarusijos sienos.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Tokiu atveju Rusija iš esmės užgožtų Aliaksandro Lukašenkos režimą ir tokį savo ėjimą galėtų pateikti kaip laimėjimą, o JAV ir sąjungininkėms tektų formuoti realią poziciją tokiai situacijai.

Vašingtonas galėtų kritikuoti tokį Rusijos žingsnį, o ši teisintis, kaip ji gali neatsiliepti į Baltarusijos, Kremliaus sąjungininkės, prašymą palikti šalies teritorijoje tūkstančius karių. Rusijai tai būtų laimėjimas, dėl kurio Ukrainos saugumas atsidurtų gerokai prastesnėje situacijoje nei prieš kurį laiką, kai prasidėjo Rusijos karių dislokavimas prie Ukrainos sienos. Be to, tokiu žingsniu Maskva galėtų išvengti realių pasekmių.

Kaip rašo CNN, šiuo metu kortos yra V.Putino rankose, tačiau jis turi gerokai daugiau alternatyvų nei tik invazija į Ukrainą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?