O kas, jei išdrįs: kaip atsakytų Rusija, jei JAV pultų Siriją?

Internete, žinoma, jau plyksi galybė su kariniais veiksmais susijusių teiginių ir gandų – esą į Siriją JAV slapta permeta dar daugiau specialiųjų pajėgų, neva virš šalies dūzgia bepiločių orlaivių spiečius.

Daug tokių pranešimų – kliedesiai, rašo „The Drive“. Vis dėlto tikimybė, kad JAV, taip pat Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kelios Persijos įlankos šalys imsis veiksmų prieš Basharo al Assado režimą, išties didelė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Basharas al Assadas ir Vladimiras Putinas Hmeimimo bazėje Latakijoje

Rusija, aišku, jau kelis kartus pakartojo, kad į karinius smūgius režimui Damaske, kuriam Kremlius padeda, reaguotų. Tačiau kaip tai atrodytų? Ar įmanoma Maskvai elgtis agresyviai, bet tuo pačiu neartėti Trečiojo pasaulinio karo link?

Be jokios abejonės, gali būti, kad karine prasme Rusija nedarys nieko – bent jau Sirijoje. Galbūt įmanomas asimetrinis atsakas – kibernetinė ataka ar grėsmingos karinės pratybos. Bet šį kartą tarkime, kad Rusija reaguos, ir pasvarstykime, kokia ši reakcija galėtų būti.

Kažin ar smogtų JAV laivams

Bent jau pastarosiomis dienomis dažniau kalbėta apie galimus rusų veiksmus jūroje – šiuo atveju Viduržemio.

Analitikų bendruomenė beveik neabejoja, kad JAV į objektus Sirijoje smogs sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ salve iš laivų Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Taip jau buvo pernai, kai 2017-ųjų balandį ant Šairato oro pajėgų bazės nulijo 59 tokios raketos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Raketos „Tomahawk“ paleidimas

Tiesa, šį kartą JAV taip pat greičiausiai panaudotų bombonešius B-2, „stealth“ technologija paremtus ir radarų sunkiai susekamus naikintuvus „F-22 Raptor“.

Bent jau Rusija grasino numušti JAV raketas ir tuomet smogti objektams, iš kurių jos buvo paleistos.

Jei taip, tuomet rusų pajėgos greičiausiai panaudotų priešlaivines raketas – yra pranešimų apie virš Tartuso skrajojančius „Suchoj“ klasės naikintuvus, kurie į Siriją gabena priešlaivines raketas Ch-35.

Bet ar Rusija tikrai gali ryžtis bandyti paskandinti JAV karo laivą su didele įgula, taip atsakydama į ataką prieš silpną sąjungininkę Siriją, kuri savo ruožtu kaltinama cheminėmis atakomis prieš šalies žmones?

Cheminė ataka Sirijos Dumos mieste

+2

Tai menkai tikėtina. Jei būtų imtasi tokių veiksmų, Viduržemio jūros rytinė pakrantė iškart virstų mūšių zona, o toks vaizdelis Rusijos kariniam jūrų laivynui visiškai nepatrauklus.

Atsakomųjų smūgių JAV laivams kaina Kremliui būtų per didelė – juk Rusijai terūpi, kad B.al Assadas išliktų valdžioje. Kol jis „gyvas ir spardosi“, Maskvai užtenka parodyti, kad jos grasinimai realūs, o ne nuoširdžiai pulti keršyti už kilnųjį diktatorių B.al Assadą.

Masina bazės Sirijos rytuose

Vietoj to Rusija greičiausiai rinktųsi ribotą eskalavimą pačioje Sirijoje – ji inicijuotų didelio tikslumo atakas prieš JAV interesus ir sąjungininkus Rytų Sirijoje. Čia reikėtų kalbėti apie grupuotes, kuriose nėra kurdų pešmergų ir kurios siekia nuversti B.al Assadą, – pavyzdžiui, Sirijos arabų koaliciją.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV kariai Sirijoje

Ypač patrauklus taikinys rusams galėtų būti treniruočių stovykla prie At Tanfo miesto, esančio netoli vietos, kur kertasi Sirijos, Irako ir Jordanijos sienos.

Rusija, beje, jau buvo užpuolusi šią bazę – 2016 metų birželį buvo surengtas paslaptingas oro puolimas, vykęs keliomis bangomis. Jau pernai bazę mažiausiai dukart bandė užpulti Irano remiami kovotojai – per šias atakas naikintuvai F-15E numušė du Irano bepiločius orlaivius.

Panašių JAV kontroliuojamų instaliacijų yra ir šiaurėje ties Raka, ir rytuose prie Deir ez Zoro.

Smūgiai tokiems taikiniams Rusijai leistų aptrupinti Amerikos interesus Sirijoje tuo pačiu nepadarant žalos JAV remiamiems kurdų kovotojams – su pastaraisiais aktyviai bendrauja ir Rusijos pajėgos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Manoma, kad Rusija nesitaikys į kurdų kovotojus Sirijoje

Kas dėl galimybės, kad per šiuos smūgius gali žūti amerikiečių, Rusija gali sakyti visiškai tą patį apie JAV smūgius į B.al Assado režimo bazes. 15min penktadienį rašė apie galimus Vakarų koalicijos taikinius Sirijoje.

Galimi Vakarų taikiniai Sirijoje

Galbūt rusai įspėtų amerikiečius, kad šie spėtų laiku pasitraukti. Tačiau infrastruktūra greičiausiai vis tiek būtų sunaikinta, o Maskva galėtų girtis sėkminga operacija.

Pasirinkimų – daug

Variantų, kaip konkrečiai smogti, Rusija turi, tik ne visi jie tinkami. Pavyzdžiui, jei į misijas būtų siunčiami lėktuvai, jie taptų gana lengvu grobiu JAV naikintuvams.

Antžeminiams taikiniams gali smogti ir priešlaiviniai kompleksai „Bastion“, kurie viršgarsines raketas „Oniks“ paleidžia vertikaliai – priešininkui neįmanoma iškart suprasti, ar jos smogs jūroje, ar taikiniams ant žemės. Tiesa, iki šiol neaiškus šių raketų tikslumas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iš priešlaivinio komplekso „Bastion“ paleidžiama raketa „Oniks“

Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad Kremlius panaudotų iš laivų ir oro leidžiamas sparnuotąsias raketas. Šiuo metu Viduržemio jūros rytinėje dalyje yra Rusijos karinio jūrų laivyno fregata „Admiral Essen“, kuri gali nešti iki aštuonių sparnuotųjų raketų „Kalibr“.

„Scanpix“/AP nuotr./Iš fregatos „Admiral Essen“ paleidžiama sparnuotoji raketa „Kalibr“

Dar vienas „Admiral Grigorovič“ klasės karo laivas yra netoli, Raudonojoje jūroje, ir galėtų greitai pasislinkti į reikiamą poziciją.

Be to, Rusija turi povandeninių laivų, kurie galėtų paleisti raketas „Kalibr“. Jie greičiausiai plaukioja būtent Viduržemio jūroje – praėjusių metų pabaigoje čia įplaukė du „Kilo“ klasės povandeniniai laivai.

Smogdami iš Viduržemio jūros, rusai apeitų būtinybę gauti leidimą paleisti sparnuotąsias raketas virš trečiųjų šalių. O jei būtų veikiama be leidimo ir bent viena raketa nesuveiktų taip, kaip reikia, ir nukristų vienoje tų valstybių, greičiausiai kiltų nemenkas diplomatinis konfliktas.

Antai 2015-aisiais Rusijos laivai Kaspijos jūroje paleido raketų „Kalibr“ į Siriją, bet kelios nukrito Irane. Jei būtų nuspręsta paleisti raketas iš Juodosios jūros, jos skrietų per Turkiją. Jei iš Raudonosios – per Saudo Arabiją ir galbūt Jordaniją, kuri yra itin artima JAV sąjungininkė.

Dar viena galimybė – pasiųsti į misijas ilgojo nuotolio bombonešius, pavyzdžiui, Tu-22M3, Tu-160M ir Tu-95. Šie, skrisdami virš Viduržemio jūros, paleistų sparnuotąsias raketas.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos bombonešis Tu-22M3

Praeityje Maskva iš bazių pačioje Rusijoje jau yra pasiuntusi tokius bombonešius. Tačiau šį kartą pakeliui esančios šalys gali nesutikti praleisti šių orlaivių, nes puikiai žinotų, kad jie skrenda bombarduoti su JAV interesais siejamų objektų Sirijoje.

Galiausiai yra kalbų apie tai, kad Rusija gali panaudoti naujausią savo ginklą – viršgarsinę raketą „Kinžal“, kurią kovą išbandė paleisdama iš naikintuvo MiG-31. Ši raketa iš esmės yra trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander-M“ versija, paleidžiama ne nuo žemės, o ore.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos naikintuvas MiG-31 paleidžia viršgarsinę raketą „Kinžal“

Tiesa, kažin ar Kremlius ryšis panaudoti visiškai naują ginklą. Nors Rusija Siriją yra pavertusi naujos ginkluotės bandymų lauku, iki šiol taikytasi į sukilėlius ir į „Islamo valstybės“ džihadistus. Amerikiečiai – visai kas kita.

Be abejo, gali būti, kad Rusija nuspręs savo pajėgų rankomis nieko nedaryti ir tiesiog pasiūlys savo paramą Sirijos režimo pajėgoms arba Iranui bei šios šalies remiamiems „Hezbollah“ kovotojams – suprask, eikite ir keršykite amerikiečiams.

VIDEO: Aštuoneri konflikto Sirijoje metai: ką kare veikia užsienio jėgos?

Aštuoneri konflikto Sirijoje metai: ką kare veikia užsienio jėgos?

Austėja Usavičiūtė, Eglė Krikštopaitytė