„Be to, negalima sudaryti taikos su Rusija už ukrainiečių nugaros“, – pridūrė O.Scholzas.
Vokietijos kancleris taip pat atkreipė dėmesį, jog jo ir Brazilijos prezidento pozicija aiškiai sutampa: „Abu smerkiame Rusijos invaziją“.
Kita vertus, L.I.Lula da Silva aiškiai atmetė bet kokias Ukrainos sąjungininkių turėtas viltis dėl šaudmenų tiekimo priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“ ar tankams „Leopard“.
-
Kurioziška istorija: „Wagner“ užverbuotas kalinys pabėgo iš fronto ir nori atgal į kalėjimą
-
„Leopard 2“, „M1 Abrams“ ir kiti: kuo pagrindiniai tankai skiriasi tarpusavyje?
-
Kroatijos prezidentas kritikuoja Vakarų šalių sprendimą Ukrainai pristatyti tankų
-
G.Nausėda: raudonosios linijos tiekiant ginkluotę Ukrainai privalo būti peržengtos
-
Britų žiniasklaida: JK prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis gauti naikintuvų
-
Joe Bidenas nesutinka siųsti JAV naikintuvų F-16 į Ukrainą
-
Nuo šiol vaistinėse ukrainiečiams nemokamai išduodami receptiniai vaistai
-
Tarp kandidatų į Nobelio taikos premiją – A.Navalnas, R.T.Erdoganas, J.Stoltenbergas
„Brazilija nesuinteresuota perduoti amunicijos Ukrainos ir Rusijos karui. Brazilija yra taikos šalis. Todėl Brazilija nenori dalyvauti šiame kare, net ir netiesiogiai“, – sakė Brazilijos prezidentas.
Tačiau L.I.Lula da Silva pareiškė, kad prireikus būtų pasirengęs tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybose.
„Jei galėsiu padėti, padėsiu. Jei iškils poreikis surengti derybas su V.Putinu ir V.Zelenskiu, būsiu pasirengęs aptarti taikos sureguliavimo pastangas, jokių problemų. Mums iš tikrųjų reikia suburti pakankamai galingą žmonių grupę, kuri būtų gerbiama prie derybų stalo. Ir mes turėtume bendrauti su jais abiem“, – pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją teigė Lotynų Amerikos šalies lyderis.
Politikas taip pat pasiūlė sukurti platų tarptautinį derybų formatą, kuris galėtų būti panašus į G20, kad būtų galima aptarti taikos Ukrainoje galimybes.
Brazilijos vadovas sakė, jog šiuo klausimu jau diskutavo su O.Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu bei kad ketina iškelti šį klausimą vasario mėn. vyksiančiose derybose su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kovo mėn. su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
