O.Scholzas pažymėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų ne tik Ukrainos kaip laisvos, demokratinės ir nepriklausomos valstybės pabaigą, bet ir „iš esmės pakeistų Europos veidą“.
„Tai būtų skaudus smūgis liberaliai pasaulio tvarkai. Brutalus Rusijos bandymas jėga atimti teritoriją galėtų tapti pavyzdžiu kitiems autoritariniams lyderiams visame pasaulyje. Daugiau šalių rizikuotų tapti netoliese esančio plėšrūno grobiu“, – įvertino Vokietijos kancleris.
Jei to nepadarysime, netrukus galime atsibusti dar nestabilesniame, grėsmingesniame ir labiau nenuspėjamame pasaulyje nei Šaltojo karo metais.
Jo teigimu, Vašingtonas ir Europos sostinės nori bet kokia kaina išvengti tokio scenarijaus, todėl yra pasiryžusios remti Ukrainos kovą už laisvę.
Kancleris pripažino, jog vieningame pagalbos sutelkime išskirtinis buvo JAV prezidento Joe Bideno vaidmuo ir tai padėjo užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol nepasiekė nei vieno iš savo paskelbto karo tikslų.
„Jis manė, kad per dvi savaites galės užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Praėjus dvejiems metams jis vis dar toli gražu to nepasiekė, o Ukraina drąsiai atlaiko Rusijos puolimą. Tai lemia didvyriška Ukrainos žmonių kova, bet taip pat ir Vakarų fiskalinė bei humanitarinė parama ir ginklų bei šaudmenų tiekimas Ukrainai.“
Vokietija yra antroji šalis po Jungtinių Valstijų, skyrusių daugiausiai paramos kariaujančiai Ukrainai: nuo karo pradžios Berlynas skyrė, įsigijo ir pristatė karinės įrangos, įskaitant tankus, artileriją ir didelės vertės oro gynybos sistemas, už daugiau kaip 30 mlrd. dolerių.
Taip pat Vokietija priėmė daugiau kaip milijoną Ukrainos pabėgėlių.
Pasak O.Scholzo, žinia yra aiški: „Turime padaryti viską, kad neleistume Rusijai laimėti“.
„Jei to nepadarysime, netrukus galime atsibusti dar nestabilesniame, grėsmingesniame ir labiau nenuspėjamame pasaulyje nei Šaltojo karo metais. Nepaisant mūsų paramos, Ukrainai netrukus gali labai pritrūkti ginklų ir šaudmenų. Kai kurie finansiniai įsipareigojimai jau baigėsi, o kitus reikia pratęsti. Ilgalaikės pasekmės ir išlaidos, jei nepavyktų sustabdyti V.Putino agresijos, būtų didesnės už bet kokias mūsų dabartines investicijas“, – rašė jis.
Kancleris pasiūlė keturių žingsnių strategiją, kuri galėtų priartinti karą Ukrainoje prie pabaigos.
Anot O.Scholzo, kuo greičiau V.Putinas supras, kad NATO čia yra ilgam, tuo greičiau baigsis karas Ukrainoje.
Pirmiausia, anot jo, svarbu išlaikyti Ukrainai tiekiamą paramą.
Vasario 1 d. Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė per ateinančius ketverius metus skirti papildomą 54 mlrd. finansavimą Kyjivui. Paketą turi papildyti papildoma karinė pagalba.
O.Scholzas nurodė, kad kaip JAV bei kitos šalys, Vokietija yra pasirengusi suteikti Kyjivui ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir susitarimus, kad Ukraina galėtų atgrasyti ir apsiginti nuo būsimų Rusijos atakų.
-
Ukraina ragina ES paspartinti artilerijos sviedinių tiekimą
-
NATO vadovas: „gyvybiškai svarbu“, kad JAV susitartų dėl tolesnės pagalbos Ukrainai
-
TATENA: dabartinė padėtis Zaporižios AE yra stabili
-
JAV Senato lyderis rengia naują planą dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui
-
„Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė
-
Galingas Rusijos smūgis Ukrainai: analitikai atskleidė, kokios gudrybės ėmėsi rusai
„Ukraina, kaip į pramonę orientuota šalis ir būsima ES narė, galės išlaikyti gerai aprūpintą modernią kariuomenę, jei sugebės atremti Rusijos agresiją. Tokia perspektyva didina mūsų visų saugumą“, – straipsnyje pažymėjo kancleris.
Jis nurodė, kad antrasis reikšmingas žingsnis – toliau išlaikyti strategiškus veiksmus abiejose Atlanto vandenyno pusėse.
„V.Putinas bando pakirsti mūsų vienybę ir nuteikti mūsų piliečius prieš paramą Ukrainai. Kiti visame pasaulyje atidžiai stebi, ar galima pasinaudoti šiais nesutarimais ir ar gali įsivyrauti dezinformacijos kampanijos. Turime įrodyti, kad jie klysta, ir įtikinti abiejų Atlanto pusių piliečius, kad dėl Rusijos pergalės pasaulis taptų daug pavojingesnis. Be to, tai apsunkintų mūsų biudžetus ir keltų pavojų kiekvieno iš mūsų laisvei ir gerovei“, – rašo kancleris.
Karo Ukrainoje kontekste Vokietija garsėja pakankamai kuklia retorika Rusijos adresu. Negana to, Berlynas ne kartą pademonstravo abejones dėl tam tikros ginkluotės perdavimo, baimindamasis, kad tai sukels eskalaciją ir įtrauks tiek Vokietiją, tiek visą Aljansą į karą su Rusija.
Savo straipsnyje O.Scholzas pabrėžė nemanantis, kad kariauja su Rusija ir pridūrė nesiekiantis su konfrontacijos su Maskva. Tačiau jis nurodė, kad bus priešinamasi bet kokiems bandymams įvelti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
„Ketvirta, – toliau dėstė kancleris, – kolektyvinis NATO atgrasymas ir gynyba turi būti patikimi.“
„Nuo tada, kai pradėjau eiti pareigas, Vokietija masiškai padidino savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Pradėjome įgyvendinti Europos dangaus skydo iniciatyvą, kuria siekiama padidinti Europos oro gynybos pajėgumus, o Lietuvoje, rytiniame NATO flange, bus dislokuota visa Vokietijos kovinė brigada“, – pridūrė jis.
Anot O.Scholzo, kuo greičiau V.Putinas supras, kad NATO čia yra ilgam, tuo greičiau baigsis karas Ukrainoje.
„Vienintelis būdas, kuriuo galime prisidėti prie ilgalaikės taikos, yra išlaikyti paramą, vienybę ir ryžtą. Privalome palaikyti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės.“
