Jis taip pat pareiškė esąs tikras, kad karo žemyne galima išvengti.
„Užduotis – užtikrinti saugumą Europoje. Tikiu, kad tai bus pasiekta“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.
Palyginti su padėtimi prieš kelias savaites, „daug kas įvyko“, pažymėjo O.Scholzas, atkreipdamas dėmesį į pastarojo meto derybas, kurias Vakarų šalys įvairiais lygiais veda su Rusija.
„Tai yra pažanga“, – pažymėjo kancleris, ateinančią savaitę pats vyksiantis į Kijevą ir Maskvą atskirų susitikimų su Ukrainos ir Rusijos vadovais.
„Tikimės, kad toks intensyvumas ir dviguba strategija – aiški vienybė ir griežtų sankcijų skelbimas karinės agresijos atveju – taip pat lygiagrečių diskusijų formatai“, leis sumažinti geopolitinę įtampą, pabrėžė O.Scholzas.
Vokiečių lyderis, kaltinamas dvejojimu dėl atsako į krizę, pabrėžė susitaręs su sąjungininkais, įskaitant Jungtines Valstijas, dėl potencialių sankcijų.
Faktas, kad O.Scholzas per savo vizitą Vašingtone nė karto neištarė žodžių „Nord Stream 2“, neliko nepastebėtas. Kritikai suabejojo, ar jis tikrai atsisakytų šio vamzdyno, skirto rusiškoms dujoms tiekti į Europą, jei Maskva imtųsi karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Trečiadienį kancleris vėl vengė tiesiogiai paminėti dujotiekį. Jis tepareiškė, kad kartu su sąjungininkais „nusprendėme neskelbti viso [sankcijų] katalogo“.
„Manau, kad tai irgi prasminga, nes išlikdami nekonkretūs galime įgyti šiek tiek įtakos“, – pridūrė O.Scholzas.
