Kancleris taip kalbėjo kelios dienos po to, kai afganistanietis prieglobsčio prašytojas peiliu nužudė policijos pareigūną.
Jis taip pat teigė, kad teroro aktų šlovinimas prieštarauja „visoms mūsų vertybėms“ ir ateityje už tai gali būti baudžiama deportacija.
„Norėčiau aiškiai pasakyti, kad mane piktina, kai prieglobsčio čia, mūsų šalyje, ieškojęs asmuo įvykdo sunkiausius nusikaltimus“, – sakė O. Scholzas kreipdamasis į parlamentą.
„Tokie nusikaltėliai turėtų būti deportuoti, net jei jie atvyko iš Sirijos ar Afganistano“, – nurodė kancleris.
Vokietija nevykdo deportacijų į Afganistaną nuo tada, kai 2021 metais valdžią ten perėmė Talibanas. Ji taip pat nedeportuoja asmenų į Siriją, nes ši šalis nelaikoma saugia dėl ilgai trunkančio pilietinio karo.
Diskusijos dėl būtinybės atnaujinti žmonių išsiuntimą į Afganistaną ypač pagyvėjo po to, kai praėjusią savaitę vakariniame Manheimo mieste vykusiame antiislamiškame mitinge siautėjo peiliu ginkluotas 25 metų afganistanietis.
Sekmadienį nuo patirtų sužalojimų mirė 29-erių policijos pareigūnas. Jis buvo sužeistas peiliu, kai bandė įsikišti ir sustabdyti ataką.
Taip pat buvo sužeisti penki žmonės, dalyvavę prieš radikalųjį islamą kovojančios grupės „Pax Europa“ surengtame mitinge.
Po šio išpuolio Vokietijos vidaus reikalų ministerija jau pareiškė svarstanti galimybę atnaujinti žmonių deportaciją į Afganistaną.
O. Scholzas Bundestage taip pat sakė, kad teroristinių nusikaltimų šlovinimas yra „spjūvis į veidą aukoms, jų šeimoms ir mūsų demokratinei santvarkai“.
Jis sakė, jog bus sugriežtintos deportacijos taisyklės, kad pritarimas terorizmui galėtų būti laikomas pagrindu išsiųsti žmogų iš šalies.
Praėjusiais metais Vokietijoje smarkiai padaugėjo atvykėlių, o didžiausia prieglobsčio prašytojų grupė – daugiau kaip 30 proc. – yra sirai. Antroje vietoje yra turkai, toliau sąraše – afganistaniečiai.
