Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi surengė vizitus į šias dvi sostines – tik pirmiausia apsilankė Maskvoje, – siekdamas numalšinti ginkluoto konflikto Rytų Europoje grėsmę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kone apsupo Ukrainą sutelkęs daugiau nei 100 000 karių, tvyrant rimtai priešpriešai su Vakarais dėl NATO plėtros į šalis, kurios kadaise priklausė Kremliaus įtakos zonai.
Vakarai lieka vieningi ir atmeta V.Putino reikalavimus dėl saugumo garantijų, kad NATO sumažintų savo pajėgas ir užkirstų kelią potencialiai Ukrainos narystei Aljanse.
Tačiau JAV žvalgybos pareigūnai nerimauja, kad kelias savaites besitęsiančios derybos dėl krizės suteikė Rusijai laiko pasiruošti dideliam puolimui, jei V.Putinas priimtų galutinį sprendimą pulti Ukrainą.
Vašingtonas sekmadienį dar kartą pakartojo savo perspėjimą, kad Rusija dabar yra pasirengusi smogti „bet kurią akimirką“ puolimu, kuris greičiausiai prasidės „didele raketų ir bombų atakų kruša“.
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį informavo Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį apie ankstesnę dieną vykusį valandą trukusį savo pokalbį su V.Putinu. Baltieji rūmai nurodė, kad J.Bideno derybose su V.Putinu nebuvo pasiekta jokio proveržio.
Kvietimas atvykti J.Bidenui
Baltieji rūmai sakė, kad J.Bidenas ir V.Zelenskis savo pokalbio metu „sutarė, kad svarbu toliau siekti diplomatijos ir atgrasymo“.
Tuo metu V.Zelenskio biuras nurodė, kad Ukrainos lyderis pakvietė kolegą iš JAV „artimiausiomis dienomis“ atvykti į Kijevą ir pademonstruoti Vašingtono paramos būgštaujant dėl galimos Rusijos invazijos.
Vašingtonas savo pranešime apie 50 min. trukusį pokalbį šio kvietimo nepaminėjo.
Tuo metu O.Scholzas sako esąs tvirtai pasiryžęs remti Ukrainą ir „nedelsiant“ smogti Rusijai sankcijomis, jei ši pradėtų karą.
„Karinė agresija prieš Ukrainą, kuri kelia grėsmę jos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, lems griežtas sankcijas, kurias kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti“, – savo vizito išvakarėse sakė Vokietijos kancleris.
„Situaciją vertiname kaip labai kritinę, labai pavojingą“, – nurodė vienas šaltinis iš Vokietijos vyriausybės.
Sudėtinga kelionė
Vokietija ir Prancūzija atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant dėl alinančio konflikto Ukrainos rytinėje dalyje tarp Rusijos remiamų separatistų ir Kijevo pajėgų. Jis jau pareikalavo daugiau nei 14 000 gyvybių.
Tačiau glaudūs Vokietijos verslo santykiai su Maskva ir didelė priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų importo kelia nuolatinį susirūpinimą provakarietiškiems Kijevo lyderiams ir J.Bideno komandai.
O.Scholzas perspėjo Rusiją, kad ji „neturėtų nuvertinti mūsų vienybės ir ryžto“, tačiau tuo pat metu susilaiko nuo nedviprasmiško pritarimo J.Bideno pažadui „padaryti galą“ kontroversiškam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.
Kijevas taip pat yra nepatenkintas, kad Berlynas neprisijungė prie kai kurių savo NATO sąjungininkų, pradėjusių tiekti Ukrainai ginkluotę.
Tuo metu O.Scholzo antradienio vizitą Maskvoje temdys ginčai, susiję su Berlyno sprendimu uždrausti transliuoti Vokietijoje Maskvos finansuojamą televiziją RT DE ir Rusijos sprendimu uždaryti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Maskvoje.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas savaitės pabaigoje taip pat „keliaus į Europą“, prisidėdamas prie senojo žemyno pastangų siekti taikos, sekmadienį pranešė jo biuras.
