Apsuptas paniurusių BP vadovų, šios bendrovės valdybos pirmininkas Carlas Henricas Svanbergas sakė, kad BP akcininkams šiemet nebebus mokami jokie dividendai, nes kompanija stengsis atlyginti nelaimės Meksikos įlankoje padarytus nuostolius.
„BP sutiko skirti 20 mlrd. dolerių per ketverius metus – kasmet po 5 mlrd. dolerių, taip pat penkis milijardus dolerių 2010 metais“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Švedas verslininkas tvirtino, kad jo bendrovė rūpinasi „mažais žmonėmis“, kuriuos labiausiai paveikė didžiausia ekologinė katastrofa per JAV istoriją.
Jis taip pat paskelbė netikėtą sprendimą, jog bus įkurtas 100 mln. dolerių fondas, padėsiantis darbo netekusiems naftos gavybos platformų darbuotojams.
„Nuo pat pirmųjų šios tragedijos akimirkų aiškiai sakėme, kad vykdysime visus mūsų teisinius įsipareigojimus“, – nuolaidžiu tonu sakė C.H.Svanbergas ir pridūrė, kad kompensacijos nukentėjusiems bus mokamos „greitai ir sąžiningai“.
„Rūpinsimės nukentėjusiais žmonėmis ir atitaisysime visą žalą šiam regionui; žalą šio regiono aplinkai ir ekonomikai“, – žadėjo jis.
Planuojamam įkurti specialiam fondui vadovaus iškilus JAV teisininkas Kennethas Feinbergas, kuris tvarkė kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems per 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakas. Šio fondo veiklą prižiūrės trijų teisėjų komisija, kuri taip pat nagrinės apeliacijas.
„BP sutiko skirti 20 mlrd. dolerių per ketverius metus – kasmet po 5 mlrd. dolerių, taip pat penkis milijardus dolerių 2010 metais“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
„Ši sąskaita nėra nei atsakomybės grindys, nei lubos“, – nurodė Baltieji rūmai.
Pranešime priduriama, kad BP nepasinaudos naftos bendrovėms nustatytu federaliniu limitu, pagal kurį jos neprivalo atlyginti didesnių nei 75 mln. dolerių nuostolių.
Šie pranešimai buvo svarbi pergalė B.Obamai, kurio veiksmai nuo šios nelaimės pradžios kritikams sukėlė klausimų dėl jo lyderystės.
„Ko gera, tai geriausios naujienos, kurių sulaukiau nuo šio reikalo pradžios. Jos mums suteikia tam tikrą saugumą ateičiai“, – komercines žvejybos išvykas organizavęs Brentas Roy iš Luizianos miesto Veniso, kurio verslas jau mėnesį įstrigęs dėl naftos išsiliejimo, sakė naujienų agentūrai AFP.
BP vadovams išvykus iš Baltųjų rūmų, B.Obama iškart paskelbė pranešimą, kuriame stengėsi nuraminti nervingus investuotojus, būgštaujančius dėl britų bendrovės finansų būklės.
„Esu visiškai tikras, kad BP sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus (Meksikos) įlankos pakrantei ir Amerikos žmonėms. BP yra stipri ir gyvybinga kompanija, ir mes visi suinteresuoti, kad ji tokia išliktų“, – tikino prezidentas.
Tačiau užuomina apie bendrovę prislėgusius rūpesčius tapo trečiadienį paskelbtas BP vyriausiojo finansininko Byrono Grote'o pareiškimas, kad kompanija planuoja parduoti savo akcijų už 10 mlrd. dolerių.
Naftos plūsmas veikiausiai nebus visiškai sustabdytas dar bent iki rugpjūčio, kol bus išgręžtas vienas iš dviejų pagalbinių gręžinių.
Pasak analitikų, „British Petroleum“, kuri gręžinio Meksikos įlankoje avarijos padariniams likviduoti išleido jau apie 1,6 mlrd. dolerių, tačiau pernai gavo maždaug 14 mlrd. dolerių pelno, turėtų būti pakankamai pajėgi atlaikyti šį sunkų laikotarpį, net jeigu jai tektų daugiau pasiskolinti.
„Kad ir koks būtų mokėjimų mechanizmas, BP pakankamai tvirta finansiškai, kad jį finansuotų, – sakė rinkos tyrimo bendrovės “Macquarie Research„ ekspertas Jasonas Gammelas. – Jie turi pakankamai apyvartinių lėšų ir kokybiškų aktyvų, kad galėtų finansuoti tokio pobūdžio įsipareigojimus“.
JAV ekspertai nurodo, kad netoli Luizianos krantų iki šiol kasdien į jūrą išsilieja 35–60 tūkst. barelių naftos.
Milžiniška naftos dėme kelia pavojų keturių pietinių valstijų pakrantėms ir paralyžiavo žvejybą bei turizmą – labai svarbias šiam regionui ūkio šakas.
BP kasdien vidutiniškai surenka 15 tūkst. barelių naftos, kuri nuolat pumpuojama į vieną arba du prieš pažeisto gręžinio budinčius laivus. Tikimasi, kad per artimiausias savaites teršalų surinkimą pavyks ženkliai padidinti.
Naftos plūsmas veikiausiai nebus visiškai sustabdytas dar bent iki rugpjūčio, kol bus išgręžtas vienas iš dviejų pagalbinių gręžinių.
Prieš pirmąją akistatą su piktais JAV įstatymų leidėjas ketvirtadienį paskelbtame pranešime D.Haywardas dėl šios avarijos kaltino precedento neturinčią nesėkmių virtinę, taip pat pabrėžė „asmeniškai sielvartaujantis“ dėl katastrofos.
B.Obama trečiadienį kreipėsi į tautą iš Baltųjų rūmų Ovalinio kabineto, mėgindamas įtikinti amerikiečius pradėti „nacionalinę misiją“ siekiant pereiti prie švarios energetikos ir nutraukti jau maždaug šimtmetį trunkančią JAV priklausomybę nuo iškastinio kuro.
