Pademonstruodamas, kad keis kadenciją baigiančio prezidento George'o W.Busho politiką dėl pasaulinio atšilimo, B.Obama garsų Harvardo universiteto aplinkosaugos politikos profesorių Johną Holdreną paskyrė Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovu ir vienu prezidento Patarėjų tarybos mokslo ir technologijų klausimais vadovų.
„Šiandien labiau nei bet kada mokslas turi mūsų, kaip planetos, išlikimo ir mūsų, kaip šalies, saugumo ir klestėjimo raktą“, – per savaitinį kreipimąsi į amerikiečius sakė B.Obama, paskelbdamas J.Holdreno ir kitų svarbių pareigūnų paskyrimą.
„Laikas mums dar kartą iškelti mokslą į savo darbotvarkės pradžią ir ... sugrąžinti Amerikos, kaip pasaulio lyderės mokslo ir technologijų srityje, vietą“, – pažymėjo B.Obama.
Šie jo komentarai yra aiški užuomina apie G.W.Busho administraciją, kuri buvo kaltinama politikos iškėlimu aukščiau mokslo, įskaitant mokslinių išvadų dėl klimato kaitos ir genetinių tyrimų nuvertinimą.
64 metų J.Holdrenas vadovavo tarptautinei garsių mokslininkų grupei „Pagvošo konferencijos mokslo ir pasaulio klausimais“ (Pugwash Conferences on Science and World Affairs), kuri siekia užkirsti kelią ginkluotiems konfliktams ir spręsti grėsmes pasauliniam saugumui ir kuri 1995 metais laimėjo Nobelio taikos premiją. J.Holdrenas taip pat yra laimėjęs Čikagoje įsikūrusio MacArthurų (Makarturų) fondo „genijaus apdovanojimą“, kurį 1981-aisiais gavo už darbą ginklų kontrolės srityje.
Vašingtono koridorius gerai pažįstantis J.Holdrenas 10-ajame dešimtmetyje dirbo prezidento Billo Clintono patarėju mokslo ir technologijų klausimais.
B.Obama šeštadienį atvyko į Havajus, kur su šeima ir draugais praleis Kalėdų atostogas, bet taip pat tęs ir valdžios perėmimo darbus, pranešė jo komanda.
Išrinktasis prezidentas taip pat paskelbė, kad įtraukia į savo komandą pasauliniu mastu pripažintą aplinkosaugos ekspertę ir jūrų biologijos specialistę iš Oregono Jane Lubchenco, kuri vadovaus Nacionalinei vandenynų ir atmosferos administracijai.
Spalį duodama interviu JAV žiniasklaidai J.Lubchenco sakė, kad pastebėjo visuomenės požiūrio į klimato kaitą pasikeitimą, ir kaltino G.W.Busho administraciją priešišku mokslui nusiteikimu, nes pasirodė pranešimų, kad administracija pakoregavo oficialius mokslinius dokumentus su rekomendacijomis, kokių veiksmų reiktų imtis dėl klimato kaitos, nykstančių rūšių ir aplinkos teršimo.
Akcentuodamas genetinių tyrimų svarbą, B.Obama kitais minėtos patarėjų tarybos pirmininkais paskyrė Ericą Landerį ir Haroldą Varmusą.
E.Landeris vadovauja genetikos ir biomedicinos Broadų (Broudų) institutui, kuris vaidino pagrindinį vaidmenį Žmogaus genomo projekte (Human Genome Project), kai 2003 metais buvo išaiškinta maždaug 20,5 tūkst. žmogaus genų seka.
H.Varmusas, kuris 1989 metais drauge su kitais mokslininkais už vėžio genetinių priežasčių tyrimus gavo Nobelio premiją, vadovauja Niujorke įsikūrusiam vėžio tyrimų centrui „Memorial Sloan-Kettering Cancer Center“.
Šie naujausi paskyrimai, drauge su praėjusią savaitę paskirtu Energetikos departamento vadovu, Nobelio premijos laureatu fiziku Stevenu Chu, rodo, kad B.Obama stengsis keisti politiką energetikos ir klimato kaitos klausimais, kurią vykdė G.W.Busho administracija, atsisakiusi ratifikuoti Kioto protokolą.
