Pranešama, kad Rusija apšaudė Gyvačių salą fosforo bombomis

Per šiandieninį apšaudymą Bachmute buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, tarp jų 11 metų mergaitė, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Ryte rusai apšaudė miestą iš patrankų, o po pietų surengė oro antskrydį. Tarp sužeistųjų yra 11 metų vaikas“, – sakė jis.

Pasak jo, visi „rusų nusikaltimai mūsų žemėje yra sąmoningi ir tyčiniai“.

Jis pridėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti sugriauti gyvenamieji pastatai, sužeisti žmonės.

Šiaurės Lenkijos Gdansko miestas pagerbė Ukrainos Mariupolio miesto pasipriešinimą Rusijos pajėgoms ir jo vardu pavadino miesto aikštę, skelbia „Sky News“.

Per ceremoniją mieste taip pat atidaryta nuotraukų iš Mariupolio vidaus paroda po atviru dangumi, kurioje užfiksuotos gyventojų ir gynėjų kančios Rusijos apgulties metu.

Gdansko pareigūnai teigė, kad miesto aikštės pavadinimas „Didvyriškuoju Mariupoliu“ yra raginimas suteikti daugiau pagalbos ir paramos Ukrainai kovoje už savo suvereniteto apsaugą. 

Rusijos apgulties metu uostamiestis buvo apšaudomas ištisas savaites, žuvo šimtai civilių gyventojų. 

Lenkija, įskaitant Gdanską, suteikė prieglobstį milijonams pabėgėlių iš Ukrainos.

Per plataus masto apsikeitimą belaisviais į Ukrainą grįžo tik viena Mariupolio gynėja, vaizdo pranešime sakė laikinasis „Azovo“ pulko vadas majoras Nikita Nadtočius, skelbia „Unian“.

„Birželio 29 d. įvyko pirmieji Rusijos karo belaisvių mainai į Ukrainos kariuomenės kovotojus. Vyriausiosios žvalgybos valdybos dėka pirmieji „Azovo“ kariai grįžo namo. Iš viso buvo apsikeista 144 kariais, iš jų 95 „Azovstal“ gynėjai. Iš viso šio sąrašo mainams buvo pateikta tik 1 moteris karė. Šiuo metu Mariupolio įgulos teritorijoje yra daug moterų, medikių, kurios vykdė kovines užduotis“, – pažymėjo jis. 
N.Nadtočius taip pat pažymėjo, kad visiems iš nelaisvės grįžusiems kovotojams reikalingas gydymas ir reabilitacija. 

„Tai tik pirmieji labai sunkios kelionės žingsniai. Turime padaryti viską, kas būtina, kad mūsų kovotojai grįžtų namo“, – pridūrė jis.

Europos Komisija planuoja pateikti paaiškinimą, kuris leis Rusijai atnaujinti tiekimą į Kaliningrado sritį per Lietuvą, skelbia Vokietijos leidinys „Der Spiegel“.

„Der Spiegel“ rašo sužinojęs, kad Europos Komisija ketina artimiausiomis dienomis paskelbti paaiškinimą Kaliningrado tranzito klausimu. Pagrindinė žinia bus ta, kad Maskvai bus leista naudotis tranzito keliu visoms prekėms, tačiau ribotam jų kiekiui.

Anot leidinio, šis žingsnis užbaigs nesutarimus, kurie ne tik kėlė didelę įtampą tarp Rusijos ir Briuselio, bet ir atskleidė gilius nesutarimus ES viduje dėl požiūrio į Maskvą.

Nuo birželio 17 d. Lietuva blokavo tokių prekių kaip statybinės medžiagos, metalas ir anglys, gabenimą į Kaliningradą, remdamasi ES sankcijomis, įvestomis Rusijai reaguojant į šios šalies invaziją į Ukrainą. Draudimas paveikė ne tik krovinių pristatymą keliais, bet ir geležinkelio liniją tarp Maskvos ir Karaliaučiaus. Oro ir jūrų maršrutams sankcijos įtakos neturi.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Geležinkelio stotis

Rusijos nuomone, tai prilygsta „blokadai“, ir šalyje ji kasdien kritikuojama. Valstybinėje televizijoje buvo diskutuota ir apie karinį atsaką.

Europos Komisijos išaiškinimas taikomas visoms ES valstybėms narėms, tačiau daugiausia turi įtakos Karaliaučiui. Pagal dokumentą Rusijai bus leista į Karaliaučių gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, tačiau tik tokiais kiekiais, kurie prilygtų iki invazijos buvusiam tiekimui.

Šia taisykle siekiama užkirsti kelią produktų eksportui į kitas šalis per Karaliaučių pažeidžiant ES sankcijas. Tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai Rusijai bus leista pristatyti į eksklavą, bus naudojami Lietuvos muitinės dokumentai, skelbia vokiečių leidinys.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusiją, kad ji penktadienį, praėjus vos dienai po to, kai išvedė savo pajėgas iš šios salos Juodojoje jūroje, sudavė smūgius, naudodama padegamuosius fosforo šaudmenis Gyvatės saloje. 

„Šiandien apie 18 val. Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai SU-30 du kartus sudavė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma pareiškime.

Maskva savo pasitraukimą iš salos vaizdavo kaip „geros valios gestą“, kuriuo siekiama padėti atblokuoti grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Ukrainos kariuomenė apkaltino rusus, kad jie nesugeba „gerbti net savo pačių pareiškimų“.

Prie pareiškimo buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip lėktuvas mažiausiai du kartus numeta amuniciją saloje. Atrodė, kad virš jos kyla balti dryžiai, atitinkantys fosforo ginklų naudojimą.

Pagal tarptautinę konvenciją fosforo ginklus naudoti prieš civilius gyventojus draudžiama, nors juos leidžiama naudoti prieš karinius taikinius.

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje teigia, kad dar du britai buvo apkaltinti samdoma veikla, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Teigiama, kad pareigūnai pateikė baudžiamuosius kaltinimus 21 metų Dylanui Healy ir 35 metų Andrew Hillui.

TASS citavo šaltinį, dirbantį valdžios struktūrose save pasiskelbusioje Donecko liaudies respublikoje (DLR) – teritoriniame darinyje, kurį pripažįsta tik Rusija ir Sirija. 

Pranešama, kad D.Healy kartu su kitu britu Paulu Urey buvo sučiupti pirmadienį kontrolės punkte į pietus nuo Zaporižios miesto pietryčių Ukrainoje.

Pasak Jungtinės Karalystės ne pelno organizacijos „Presidium Network“, jiedu bandė padėti žmonėms bėgti iš Rusijos okupuotų šalies dalių. Šeima, kurią pora bandė evakuoti, teigė, kad juos apklausę Rusijos kariai, atrodo, manė, jog jie yra „britų šnipai“.

A.Hillas kariavo kaip samdomas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narys. Tarptautinis Ukrainos gynybos legionas pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją jis turėtų būti laikomas karo belaisviu ir naudotis šio statuso teikiama apsauga.

Kiti du britai – Shaunas Pinneris ir Aidenas Aslinas – praėjusį mėnesį buvo nuteisti mirties bausme per parodomąjį teismo procesą, kurį surengė DLR valdžia. 

Penktadienį Pentagonas pranešė, kad JAV, teikdamos naujausią 820 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, skiria daugiau šaudmenų pažangiajai raketų sistemai HIMARS, praneša CNN.

Pentagonas nenurodė, kiek šaudmenų bus skirta didelio judrumo artilerijos raketų sistemai, galinčiai paleisti valdomas raketas maždaug 65 km atstumu, tačiau Ukraina prašymą suteikti daugiau sistemų ir daugiau šaudmenų paskelbė vienu iš svarbiausių savo prioritetų.

HIMARS amunicija bus 14-osios prezidento įgaliojimų mažinti lėšas dalis, o tai reiškia, kad ji bus tiekiama tiesiogiai iš esamų JAV atsargų ir sudarys 50 mln. dolerių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Iki šiol JAV įsipareigojo atsiųsti aštuonias HIMARS sistemas. Mažiausiai keturios HIMARS jau pradėjo kovą su Rusija. J.Bideno administracija sulaukė kritikos dėl to, kad atsiuntė nepakankamai šaudmenų HIMARS.

Likę 770 mln. JAV dolerių skiriami pagal Pagalbos Ukrainai saugumo srityje iniciatyvą, pagal kurią JAV sudarys tiesiogines sutartis su ginklų gamintojais, kad šie pagamintų ginklus Ukrainai. Tai apima dvi pažangias priešlėktuvinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, vadinamas Nacionalinėmis pažangiomis antžeminio ir priešlėktuvinio skydo raketų sistemomis (NASAMS). Taip pat 150 tūkst. 155 mm artilerijos šaudmenų, skirtų JAV jau atsiųstoms haubicoms, ir keturi kontrartilerijos radarai.

Nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos JAV jau skyrė Ukrainai 6,9 mlrd. dolerių įrangos ir pagalbos, o nuo J.Bideno administracijos veiklos pradžios – iš viso 7,6 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store Kyjive sakė, kad Rusija jau paleido apie 3 000 raketų į Ukrainą.

„Apskritai, žinote, per keturis Rusijos karo prieš taikią Ukrainą mėnesius Rusija jau panaudojo apie 3 000 raketų. Tokie žiaurūs Rusijos veiksmai tik pabrėžia, kokie teisingi yra mūsų partnerių sprendimai remti Ukrainą. Visų pirma tai yra gynybinė parama. Nė viena pasaulio valstybė neturėtų būti palikta ramybėje, kai egzistuoja toks blogis“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Valstybės vadovas taip pat priminė, kad šiandien, liepos 1 d., Rusijos kariuomenė surengė dar vieną brutalią raketų ataką prieš paprastą gyvenamąjį namą Odesos srities Serhejevkos gyvenvietėje.

„Tokia raketa X-22 buvo sukurta lėktuvnešiams ir kitiems dideliems karo laivams smogti, o Rusijos kariuomenė ją panaudojo prieš paprastą namą su paprastais civiliais“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Jis pridūrė, kad, kaip žinoma, žuvo 19 žmonių, įskaitant du vaikus, ir dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti.

„Tai ne pavienis smūgis ir ne atsitiktinumas, kaip kasdien žiniasklaidoje teigia Rusijos Federacija. Tai tyčinis Rusijos raketų smūgis – Rusijos teroras, būkime atviri, prieš mūsų miestus ir miestelius, mūsų žmones, suaugusiuosius ir vaikus“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos programišiai įvykdė kibernetinę ataką prieš didžiausią Ukrainos privatų energetikos konglomeratą, keršydami už jo savininko nepritarimą Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė įmonė, skelbia CNN.

Įmonė „DTEK Group“, kuriai priklauso anglių ir šiluminės elektrinės įvairiose Ukrainos dalyse, teigė, kad įsilaužimo tikslas buvo „destabilizuoti technologinius procesus“ jos skirstymo ir gamybos įmonėse, skleisti propagandą apie įmonės veiklą ir „palikti Ukrainos vartotojus be elektros energijos“.

Neaišku, koks tikrasis įsilaužimo poveikis ir į kokias kompiuterių sistemas buvo įsilaužta. Pranešimų apie dėl incidento atsiradusius elektros energijos tiekimo sutrikimus negauta. „DTEK Group“ neatsakė į prašymus pateikti komentarus. 

Įsilaužimo incidentas buvo atskleistas praėjus kelioms dienoms po to, kai Rinatas Achmetovas, turtingiausias Ukrainos žmogus ir DTEK savininkas, padavė Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad ji tariamai padarė milijardinę žalą R.Achmetovui dėl nuosavybės teisių. 

Rusakalbė įsilaužėlių grupė, žinoma kaip „XakNet“, teigė šią savaitę įsilaužusi į DTEK tinklus ir kaip įrodymą paskelbė tariamų DTEK duomenų ekrano nuotraukas. Ši įsilaužėlių grupė pasirodė kovo mėnesį, kaip teigiama JAV ir sąjungininkų vyriausybių rekomendacijose, ir tvirtino, kad jos taikiniu tapo Ukrainos pareigūnai, remiantys Rusijos karą.

Kibernetinė ataka sutapo su šią savaitę Rusijos vykdytu DTEK priklausančios šiluminės elektrinės apšaudymu Kryvyj Rihe, centrinėje Ukrainoje, teigia DTEK, kurioje, kaip skelbiama jos interneto svetainėje, dirba 56 000 žmonių.

Balandžio mėn. ataskaitoje „Microsoft“ pateikė argumentus, kad Rusijos įsilaužimai kartais buvo naudojami kartu su kinetiniais kariniais smūgiais. Kovo 1 d., tą pačią dieną, kai Rusijos raketa smogė televizijos bokštui Kyjive, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš Ukrainos transliavimo bendrovę, sakoma ataskaitoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Rusiją už mirtinus raketų smūgius pietų Ukrainos Odesos regiono gyvenamajam rajonui, per kuriuos ankstų penktadienio rytą žuvo mažiausiai 21 žmogus ir 38 buvo sužeisti.

Trumpame pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“ jis paragino atsiųsti į Ukrainą modernias priešraketinės gynybos sistemas.

„Teroristinė valstybė Rusija tęsia savo karą prieš civilius gyventojus: per nakties raketų smūgius Odesos regione žuvo dešimtys žmonių, įskaitant vaikus. Raginu partnerius kuo greičiau aprūpinti Ukrainą moderniomis priešraketinės gynybos sistemomis. Padėkite mums išgelbėti gyvybes ir užbaigti šį karą“, – sakė D.Kuleba.

Popiežius Pranciškus pareiškė, kad Jungtinės Tautos yra bejėgės nutraukti karą Ukrainoje.

Interviu ispanų kalba Argentinos nacionalinei naujienų agentūrai „Télam“ pontifikas sakė, kad JT konstitucija „nesuteikia organizacijai tokios galios“, skelbia BBC.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

Popiežius sakė, kad nors JT gali padėti užkirsti kelią karams, jos „neturi galios įtvirtinti savo autoritetą“ dėl karo Ukrainoje ir kitų konfliktų visame pasaulyje.

Jis taip pat paragino tarptautines institucijas parodyti „drąsą ir kūrybiškumą“, sakydamas, kad ir viena, ir kita yra būtina norint padėti išspręsti labai rimtus konfliktus.

Du iš trijų karių, kuriuos Rusijos remiamų separatistų teismas Rytų Ukrainoje nuteisė mirties bausme, apskundė nuosprendžius, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Agentūros duomenimis, Brahimo Saadouno ir Shauno Pinnerio advokatai įteikė apeliacinius skundus dėl savo klientų apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) – teritorinio vieneto, kurį pripažįsta tik Rusija ir Sirija, – „Aukščiausiajam teismui“.

B.Saadounas yra Maroko ir Ukrainos pilietis, o Sh.Pinneris – buvęs britų karys, prieš karą gyvenęs Ukrainoje. Nors abu tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, DLR valdžia apkaltino juos buvus samdiniais ir per parodomąjį teismo procesą nuteisė juos mirties bausme kartu su kitu nuteistu britu Aidenu Aslinu.

Pasak jo advokato, A.Aslinas, kuris taip pat tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir buvo Ukrainos pilietis, dar nepateikė apeliacinio skundo.

Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė stengiasi kompensuoti Rytų karinės apygardos dalinių nuostolius. Jos teritorijoje pradėta aktyvi šaukimo į kariuomenę kampanija. Mobilizacijos rezervo surinkimo punktai dislokuoti Vladivostoke ir Sergejevkoje.

Šia informacija pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras feisbuke.

„Dėl didelių karinių dalinių personalo nuostolių Rusijos Rytų karinėje apygardoje jos teritorijoje vykdoma aktyvi šaukimo į kariuomenę kampanija. Visų pirma mobilizacinio rezervo šaukimo punktas buvo dislokuotas Vladivostoko mieste ir Sergejevkoje, 5-osios jungtinės armijos 127-osios motorizuotosios šaulių divizijos nuolatinėje dislokacijos vietoje“, – pranešė Generalinis štabas.

Po ankstyvą rytą Rusijos surengtų raketų smūgių gyvenamajam rajonui netoli Odesos pietų Ukrainoje Moldovos sveikatos apsaugos ministrė Ala Nemerenco sakė, kad vienas iš pastatų, į kuriuos buvo smogta per ataką, buvo reabilitacijos centras, kuriame gydomi sveikatos problemų turintys Moldovos vaikai, skelbia CNN.

Savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ A.Nemerenco teigė, kad nors pats pastatas smarkiai nenukentėjo, o dalyje pastato buvo išdaužyti tik langai, po smūgio vienas darbuotojas žuvo, o penki buvo sužeisti. 

„Moldovai priklausantis reabilitacijos centras suteikė „sveikatos problemų turintiems Moldovos Respublikos vaikams galimybę pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis Juodosios jūros pakrantėje“, – sakė A.Nemerenco.

Centras buvo uždarytas pacientams nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios, sakė A.Nemerenco. Manoma, kad išpuolio metu centre vaikų nebuvo.

Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje  apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store.

10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mlrd. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime.

Ukraina paragino Turkiją sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį laivą, gabenantį kelis tūkstančius tonų grūdų, kuriuos, Kyjivo teigimu, pavogė Rusija, skelbia „Deutche Welle“.

Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ matytų dokumentų duomenimis, krovininis laivas „Žibek Žoly“ iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto gabeno grūdus į Turkijos Karasu uostą.

Ukrainos generalinė prokurorė parašė laišką Turkijai, kuriame išsamiai aprašė tai, ką pavadino „neteisėtu ukrainietiškų grūdų eksportu“.

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad Turkija neatsakė į prašymą pakomentuoti laivo atvykimą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą.

Jis sako, kad narystė neturėtų užtrukti metus ar dešimtmečius.

„Turime greitai įveikti šį kelią“, – sakė jis ir pridūrė, kad išpuolis Odesoje sustiprino būtinybę skubiai įstoti į ES.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Raginu visus, užimančius vyriausybinius postus, savo pareigą, darbą siekiant narystės ES, laikyti fronto linija kovoje už mūsų valstybę, už Ukrainą, už jus ir mane“, – sakė jis.

„Turime dirbti ruošdamiesi narystei ES taip pat intensyviai ir atsakingai, kaip ir ruošdamiesi kandidatavimui.“

Per Rusijos raketų atakas gyvenamiesiems rajonams viename pajūrio miestelyje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio anksti penktadienį žuvo 21 žmogus, dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Tarp žuvusiųjų buvo du vaikai, o šeši nepilnamečiai buvo sužeisti, nurodė Ukrainos pareigūnai.

Smūgis suduotas kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė iš strateginę reikšmę turinčios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudyta Odesos sritis

Priešaušriu įvykdytos atakos vaizdo įraše matyti apdegę pastatų griuvėsiai Serhijivkos miestelyje maždaug 50 km į pietvakarius nuo Odesos.

„Teroristinė šalis žudo mūsų žmones. Atsakydami į pralaimėjimus mūšio lauke jie kovoja su civiliais“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas. 

Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad trys Rusijos bombonešių paleistos raketos Ch-22 pataikė į gyvenamąjį namą ir dvi stovyklavietes.

Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas Ukrainos televizijai sakė, kad „išsipildė blogiausias scenarijus, ir du strateginiai lėktuvai atskrido į Odesos regioną“.

Pasak jo, rusai paleido „labai sunkias ir labai galingas“ raketas.

Plačiau skaitykite čia.

Mokyklos Ukrainos sostinėje Kyjive rugsėjo 1-ąją bus atvertos naujiems mokslo metams, penktadienį paskelbė miesto valdžia.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Kyjivo mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo, o šiuo metu pamokos nevyksta dėl vasaros atostogų.

„Svarbiausia užduotis naujiems mokslo metams yra moksleivių ir mokytojų saugumo“ užtikrinimas, sakoma Kyjivo švietimo ir mokslo departamento vadovės Olenos Fidanian pareiškime.

Pasak jos, teritorijos aplink mokyklas bus patikrintos dėl galimų sprogmenų, slėptuvėse mokyklose bus vėl sukaupta vandens, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų atsargų.

„Mokslo metų pradžioje visos mokyklos surengs būtinus apmokymus mokytojams ir vaikams dėl veiksmų kilus oro pavojui“, – sakė O.Fidanian.

Tie vaikai, kurie negalės sugrįžti į Kyjivą, turės galimybę mokytis nuotoliniu būdu, nurodė ji.

Praėjus kelioms savaitėms nuo invazijos pradžios Rusija sumažino savo karinius veiksmus netoli Kyjivo ir pagrindinį dėmesį sutelkė į puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Pastarosiomis savaitėmis į sostinę sugrįžo šimtai tūkstančių Kyjivo gyventojų, duris palaipsniui vėl atveria restoranai, prekybos centrai ir kitos įstaigos.

Tačiau praėjusį mėnesį rusų raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Kyjive, vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus.

Raketomis apšaudyta Odesos sritis

+4

„Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

„Rusijos gyventojai taip pat turi pagaliau pripažinti šią tiesą“, – sakė jis.

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai, taip pat taisyklių dėl Rusijos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį patikslinimus, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

„ES rengia naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos auksą, atitinkančias Didžiojo septynių grupės žingsnį, kuriuo siekiama dar labiau apriboti Maskvos pajamų šaltinius“, – penktadienį rašo agentūra.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyksta tik pasirengimas naujo sankcijų paketo sudarymui, o kai kurios šalys veikiausiai primygtinai reikalaus į jį įtraukti daugiau apribojimų prieš pateikiant juos tvirtinti valstybėms narėms.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aukso luitai

„Bloomberg“ nurodo, kad Rusija yra antra pagal dydį aukso gamintoja pasaulyje, o jos aukso eksportas pernai siekė 14,7 mlrd. eurų.

Be to, anot agentūros šaltinių, naujasis paketas taip pat turėtų apimti anksčiau patvirtintų priemonių pataisas, tokias kaip taisyklių, susijusių su sankcionuotų prekių tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningrado anklavą, patikslinimus.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) penktadienį pripažino barščius saugomu Ukrainos kultūros paveldu – ši Kyjivo iniciatyva labai erzino kaimynę Rusiją.

Ukrainoje barščiai – tiršta soti sriuba, paprastai gaminama iš burokėlių ir kopūstų – laikomi nacionaliniu patiekalu, nors jie taip pat plačiai vartojami Rusijoje, kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir Lenkijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainoje įvyko barščių virimo „maratonas“

Ukrainos barščių virimo kultūrą „šiandien UNESCO komitetas įrašė į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo, kurį reikia saugoti, sąrašą“, paspartinus procesą, kurį paskatino Rusijos karas prieš Ukrainą ir „neigiamas poveikis šiai tradicijai“, sakoma pranešime.

Kyjivas pasveikino šį UNESCO sprendimą.

„Pergalė barščių kare priklauso mums“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka ir pridūrė, kad Ukraina „laimės ir barščių kare, ir šiame kare“, turėdamas omenyje vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė šį žingsnį kaip siekį paversti šią sriubą „vienos tautos,.. vienos tautybės“ dalyku. „Tai ksenofobija“, – sakė ji.

Ukraina teigė, kad per Rusijos smūgius Odesos regione, per kuriuos naktį žuvo 20 žmonių, įskaitant vieną vaiką, panaudotos tokio paties tipo raketos, kokios pirmadienį buvo panaudotos prieš Kremenčuko prekybos centrą, skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad tai seno tipo sparnuotosios raketos X-22 (Kh-22), sukurtos praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

Stop kadras iš video/Raketa skrieja į prekybos centrą Kremenčuke

Šią raketą analizavo BBC korespondentas Chrisas Partridge'as: „Kariniai analitikai mano, kad jos naudojimas reiškia, jog Maskvai trūksta modernesnių raketų. Šios Tu-22 bombonešių šaudomos raketos yra vidutinio nuotolio ginklai ir nėra tikslios. Per daugelį metų nutaikymo sistema galėjo būti patobulinta, tačiau to nežinome.“

Maskva susiduria su problemomis, kalbant apie tai, ką ji vadina „didelio tikslumo oro sistemomis“, sako Ch.Partridge'as.

„Sankcijos reiškia, kad importuojamų komponentų pasiūla išseko, – sako jis. – Kai kurių raketų varikliai buvo gaminami Ukrainoje, Charkivo regione esančioje gamykloje. Dalis Ukrainos problemų kyla dėl to, kad sparnuotosios raketos dažnai paleidžiamos iš Rusijos teritorijos, o orlaivius saugo galinga Rusijos oro gynybos sistema. Dėl to raketas sunku numušti, todėl Ukraina turi turėti geresnę oro gynybos sistemą, kad galėtų su jomis kovoti. Netrukus tai įvyks. Vakar JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Vakarų oro gynybos sistemos bus pristatytos Ukrainai pagal naują JAV pagalbos paketą, kurio vertė – 800 mln. dolerių.“

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos užėmė naftos perdirbimo gamyklą, esančią Ukrainos mieste Lysyčanske, praneša BBC, remdamasi Rusijos naujienų agentūra RIA.

Po mūšių apgriauto Lysyčansko vaizdai

+33

Anksčiau Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos šturmavo dalį naftos perdirbimo gamyklos Lysyčanske ir dalį jos užėmė ankose. Tačiau jis tikino, kad rusų pajėgos dar neįsiveržė į miestą ir gatvių mūšiai nevyksta. 

Užėmusios Lysyčansko miestą, Rusijos pajėgos galėtų veržtis gilyn į Donbaso regioną Ukrainos rytuose. Jis tapo pagrindiniu Rusijos puolimo centru po to, kai vasario mėnesį prasidėjus invazijai nepavyko užimti Kyjivo.

Per Rusijos raketų atakas ankstų rytą Odesos srities Serhijivkos kurortiniame miestelyje apgriautas ne tik daugiabutis namas, bet ir sanatorija „Banga“.

Radijo stoties „Svoboda“ paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuoti baseine besimaudantys žmonės, daryta mažiau nei prieš mėnesį, 2022 m. birželio 9 d. Sanatorija buvo atidaryta ir veikė įprastai.

Sanatorija „Banga“ iki raketos smūgio ir po jo

Pasak Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenko, per smūgį sanatorijoje „Banga“ žuvo du žmonės, įskaitant vaiką. Po griuvėsiais liko dar trys žmonės, įskaitant du vaikus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis ir Europos Sąjunga pradeda naują istorijos etapą, Bendrijai oficialiai suteikus Ukrainai šalies kandidatės į 27 valstybių bloko nares statusą.

„Prasidėjo naujas Europos Sąjungos ir Ukrainos istorijos [skyrius]. Dabar mes nesame šalia, dabar mes esame kartu“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.

Prezidentas sakė, kad jam tenka „didelė garbė ir didelė atsakomybė“ stengtis įgyvendinti „mūsų šalies siekius“.

„Kandidatės statusą gavome po 115 dienų kelionės, ir mūsų kelias į narystę neturėtų trukti dešimtmečius. Turėtume greitai įveikti šį kelią“, – sakė V. Zelenskis.

„Ukraina kovoja už tai, kad galėtų pasirinkti savo vertybes, kad galėtų būti Europos šeimoje“, – kalbėjo jis.

Penktadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) vaizdo ryšiu kreipdamasi į Ukrainos parlamentą sakė, kad šalies narystė Bendrijoje yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino Kyjivą toliau vykdyti kovos su korupcija reformas.

Po U. von der Leyen ir V.Zelenskio kalbų į Ukrainos parlamentą – Aukščiausiąją Radą – buvo įnešta ES vėliava ir pastatyta šalia mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavos.

Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus penkioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos. Birželio 23 dieną Bendrijos lyderiai pritarė Europos Komisijos rekomendacijai oficialiai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą, pasiųsdami tvirtą paramos šaliai signalą.

Tačiau stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų. Turkijos ir kelių Vakarų Balkanų šalių priėmimo procesas įstrigo, Vakarų sostinėms reikalaujant, kad kandidatės atitiktų griežtus ekonominius ir teisinius kriterijus.

JAV pareigūnai teigia, kad per pastarąsias dvi savaites įvykdyti trys pasikėsinimai nužudyti prorusiškus pareigūnus okupuotose teritorijose rodo, kad stiprėja pasipriešinimo judėjimas prieš prorusiškas valdžios institucijas okupuotose pietų Ukrainos teritorijose.

Nors kol kas tai tik keli incidentai Chersono mieste, JAV pareigūnai sako, kad pasipriešinimas gali peraugti į platesnio masto partizaninį karą, kuris taptų rimtu iššūkiu Rusijos gebėjimui kontroliuoti naujai užgrobtą teritoriją visoje Ukrainoje.

Kremlius "susiduria su didėjančiu partizanų aktyvumu pietų Ukrainoje", - trečiadienį per konferenciją Vašingtone sakė nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.

„Scanpix“/AP nuotr./Avril Haines

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija neturi pakankamai pajėgų Chersone, kad galėtų veiksmingai užimti ir kontroliuoti regioną, sakė vienas JAV pareigūnas, ypač po to, kai iš šio regiono atitraukė pajėgas kovai Donbase į rytus. Kitas JAV pareigūnas sakė CNN, kad šis žingsnis galėjo suteikti Ukrainos partizanams galimybę pulti vietoje įsitvirtinusius Rusijos pareigūnus.

Ukraina taip pat surengė ribotų kontratakų netoli Chersono, taip dar labiau suvaržydama Rusijos pajėgas.

Šis regionas yra labai svarbus Rusijai, kuri taikosi į Ukrainos Juodosios jūros pakrantę ir kontroliuoja prieigą prie Krymo pusiasalio. Neaišku, kiek Rusijos pajėgų yra Chersone ar netoli jo, tačiau okupacijai prieš priešiškai nusiteikusius vietos gyventojus reikia daug daugiau karių nei taikiam teritorijos užėmimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų sankcijos skatina Rusiją ir Baltarusiją „spartinti integraciją“ įvairiuose sektoriuose, o tai, pasak jo, „sumažins sankcijų žalą“, praneša CNN. 

„Rusija ir Baltarusija toliau plėtoja bendradarbiavimą politinėje, prekybos, ekonomikos, kultūros ir humanitarinėje srityse“, – sakė V.Putinas penktadienį vaizdo pranešime kasmetinio Rusijos ir Baltarusijos forumo dalyviams.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka stebi raketų pratybas

„Beprecedentis sankcijų spaudimas iš vadinamųjų kolektyvinių Vakarų verčia mus spartinti integraciją. Kartu lengviau sumažinti neteisėtų sankcijų žalą, lengviau įsteigti paklausių produktų gamybą, plėtoti naujas kompetencijas ir plėsti bendradarbiavimą su draugiškomis šalimis“, – sakė V.Putinas. 

Baltarusija yra ištikima Rusijos sąjungininkė ir padėjo palengvinti Maskvos invaziją į Ukrainą vasario mėnesį, kai kurios Rusijos pajėgos į šalį įžengė per Ukrainos ir Baltarusijos sieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis ir Europos Sąjunga pradeda naują istorijos etapą, Bendrijai oficialiai suteikus Ukrainai šalies kandidatės į 27 valstybių bloko nares statusą.

„Prasidėjo naujas Europos Sąjungos ir Ukrainos istorijos [skyrius]. Dabar mes nesame šalia, dabar mes esame kartu“, – sakė V.Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.

Prezidentas sakė, kad jam tenka „didelė garbė ir didelė atsakomybė“ stengtis įgyvendinti „mūsų šalies siekius“.

„Kandidatės statusą gavome po 115 dienų kelionės, ir mūsų kelias į narystę neturėtų trukti dešimtmečius. Turėtume greitai įveikti šį kelią“, – sakė V.Zelenskis.

„Ukraina kovoja už tai, kad galėtų pasirinkti savo vertybes, kad galėtų būti Europos šeimoje“, – kalbėjo jis.

Penktadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vaizdo ryšiu kreipdamasi į Ukrainos parlamentą sakė, kad šalies narystė Bendrijoje yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino Kyjivą toliau vykdyti kovos su korupcija reformas.

Po U.von der Leyen ir V.Zelenskio kalbų į Ukrainos parlamentą – Aukščiausiąją Radą – buvo įnešta ES vėliava ir pastatyta šalia mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavos.

Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus penkioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos. Birželio 23 dieną Bendrijos lyderiai pritarė Europos Komisijos rekomendacijai oficialiai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą, pasiųsdami tvirtą paramos šaliai signalą.

Tačiau stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų. Turkijos ir kelių Vakarų Balkanų šalių priėmimo procesas įstrigo, Vakarų sostinėms reikalaujant, kad kandidatės atitiktų griežtus ekonominius ir teisinius kriterijus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį Ukrainos parlamentui sakė, kad šalies narystė Europos Sąjungoje yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino Ukrainą aktyviai vykdyti kovos su korupcija reformas.

„Sukūrėte įspūdingą kovos su korupcija mašiną, – sakė ji įstatymų leidėjams, kalbėdama vaizdo ryšiu. – Tačiau dabar šioms institucijoms reikia dantų ir tinkamų žmonių aukštose pareigose.“

U.von der Leyen savo šiltoje kalboje gyrė Ukrainos parlamentą ir prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę už greitą ir sėkmingą Ukrainos siekį tapti ES kandidate.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Ji pabrėžė, kad Briuselis ir ES valstybės tvirtai palaiko Ukrainą ne tik jos kovoje su besitęsiančia Rusijos invazija, bet ir jai siekiant „vėl prisijungti prie mūsų Europos šeimos“.

Tačiau EK vadovė taip pat akcentavo, kad reikia tęsti reformas, pradėtas po 2014 metų sukilimo prieš ankstesnę Ukrainos vyriausybę, kovojant su korupcija ir oligarchų įtaka šalies ekonomikai.

„Kuo greičiau turėtų būti paskirtas naujas Specializuotos antikorupcinės prokuratūros vadovas ir naujasis Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro direktorius“, – paragino ji.

U.von der Leyen paragino Ukrainos parlamentą priimti įstatymus, atitinkančius Europos Tarybos puoselėjamas normas, kad būtų patobulintos nepriklausomų Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos procedūros.

„Institucijos turi pradėti veikti, kad galėtų įgyvendinti jūsų žmonių siekius“, – sakė ji.

Praėjus vos penkioms dienoms po Rusijos invazijos vasario 24 dieną, Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES, o birželio 23 dieną 27 valstybės Bendrijos narės pritarė šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimui, taip išreikšdamos tvirtą paramą.

Tačiau stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų. Kandidačių statusą turinčių Turkijos ir kelių Vakarų Balkanų šalių stojimo procesas yra įstrigęs, nes Vakarų sostinės reikalauja, kad kandidatės atitiktų keliamus griežtus ekonominius ir teisinius reikalavimus.

U.von der Leyen gyrė Ukrainą už tai, kad ji yra vienintelė ES partnerė rytinėje Europoje, „priėmusi įstatymą, kuriuo siekiama nutraukti oligarchų įtaką jūsų ekonominiam ir politiniam gyvenimui“.

„Dabar reikia sutelkti dėmesį į teisiškai tvirtą šio įstatymo įgyvendinimą“, – sakė EK vadovė.

Ji paragino Kyjivą suteikti įgaliojimus nepriklausomai žiniasklaidos priežiūros institucijai ginti žiniasklaidos laisvę.

„Kiti žingsniai yra ranka pasiekiami, bet jiems reikės sunkaus darbo, ryžto ir, svarbiausia – vienybės siekiant tikslo“, – sakė ji.

Kitą savaitę U.von der Leyen kartu su kitų užsienio šalių ir Ukrainos lyderiais dalyvaus Šveicarijos pietiniame Lugano mieste vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kur bus renkamos lėšos ir kuriami planai, kaip atstatyti Ukrainą po karo.

„Jūs vienu metu eisite europiniu ir šalies atstatymo keliu“, – sakė ji.

„Ukraina bus priešakyje. Turės ateiti milžiniškos investicijos, tačiau investicijos turės būti derinamos su nauja reformų banga, siekiant kuo didesnio jų poveikio ir norint skatinti verslo pasitikėjimą“, – kalbėjo U.von der Leyen.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakomentavo pranešimus apie Rusijos raketų smūgį Odesos regione, per kurį buvo sugriautas daugiabutis namas ir poilsio centras, žuvo mažiausiai 19 vietos gyventojų, įskaitant 11 metų berniuką.

Raketomis apšaudyta Odesos sritis

+4

„Noriu dar kartą priminti Rusijos prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado žodžius, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos specialiosios karinės operacijos metu nedirba su civiliniais taikiniais ir civiline infrastruktūra“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Daugiabučio griuvėsiai Odesos srityje po raketos smūgio

Ukrainos valdžia tvirtina, kad teritorija Odesos srityje, kuri buvo užpulta penktadienio vakarą, nebuvo susijusi su karine infrastruktūra.

Nepaisant gausių tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinių organizacijų įrodymų, Rusijos pareigūnai ir toliau neigia, kad civiliai gyventojai kenčia nuo Rusijos kariuomenės smūgių. Priešingai nei įrodymai, Kremlius tokius pranešimus vadina klastotėmis ir provokacijomis.

Per Rusijos raketų atakas gyvenamiesiems rajonams viename pajūrio miestelyje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio anksti penktadienį žuvo mažiausiai 19 žmonių, pranešė pareigūnai.

Smūgis suduotas kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė iš strateginę reikšmę turinčios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Priešaušriu įvykdytos atakos vaizdo įraše matyti apdegę pastatų griuvėsiai Serhijivkos miestelyje maždaug 50 km į pietvakarius nuo Odesos.

Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad trys Rusijos bombonešių paleistos raketos Ch-22 pataikė į gyvenamąjį namą ir dvi stovyklavietes.

„Teroristinė šalis žudo mūsų žmones. Atsakydami į pralaimėjimus mūšio lauke jie kovoja su civiliais“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Daugiabučio griuvėsiai Odesos srityje po raketos smūgio

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad žuvo 19 žmonių, įskaitant du vaikus. Jos teigimu, dar 38 žmonės, įskaitant šešis vaikus ir nėščią moterį, buvo paguldyti į ligoninę dėl sužeidimų. Dauguma nukentėjusiųjų buvo daugiabučiame name, sakė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos pasitraukė iš savo pozicijų netoli Odesos esančioje Gyvačių saloje, tapusioje ukrainiečių pasipriešinimo simboliu nuo pat pirmųjų karo dienų. Tikėtasi, kad atsitraukimas gali sumažinti grėsmę Odesai.

Prie judraus laivybos kelio esančią Gyvačių salą Rusija užėmė pirmosiomis karo dienomis, tikriausiai tikėdamasi pasinaudoti ja kaip atrama Odesos puolimui.

Kremlius pasitraukimą iš Gyvačių salos vaizdavo kaip „geros valios gestą“, bet Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad jos artilerijos, raketų ir oro smūgių ugnis privertė rusus bėgti dviem mažais greitaeigiais kateriais. Tikslus atsitraukusių karių skaičius nenurodomas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Daugiabučio griuvėsiai Odesos srityje po raketos smūgio

V.Zelenskis teigė, kad nors rusų pasitraukimas negarantuoja Juodosios jūros regiono saugumo, jis „gerokai apribos“ Rusijos veiklą šiame regione.

Ukrainos prezidento biuras nurodė, kad per pastarąją parą per Rusijos smūgius taip pat žuvo keli civiliai Rytų Ukrainoje – keturi šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir dar keturi Donecko srityje.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Daugiabučio griuvėsiai Odesos srityje po raketos smūgio

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną per Rusijos bombardavimus žuvo daug civilių.

Ispanijos sostinėje šią savaitę susirinkę NATO valstybių vadovai ne tik priėmė pačiam aljansui svarbius sprendimus, tačiau ir įsipareigojo skirti papildomą paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Tarp pažadėtos ginkluotės yra šimtai tūkstančių prieštankinių ginklų, šimtai tankų ir haubicų, priešlėktuvinės bei priešlaivinės sistemos. 15min šaltiniai atskleidė daugiau detalių ir apie vokiečių paramą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad ministro pirmininko Denyso Šmyhalio vadovaujama maždaug 100 asmenų delegacija kitą savaitę vyks į Šveicariją dalyvauti tarptautiniame susitikime dėl Ukrainos atstatymo.

Ukraina siunčia „labai aukšto lygio delegaciją“, žurnalistams Berne sakė Kyjivo ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka ir pridūrė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios tai bus didžiausia delegacija, išvyksianti iš Ukrainos.

Ji bus viena iš kelių dešimčių delegacijų, dalyvausiančių liepos 4–5 dienomis Šveicarijos pietiniame Lugano mieste vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurią kartu rengia Kyjivas ir Bernas.

Konferencija buvo suplanuota gerokai prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Iš pradžių buvo numatyta joje aptarti reformas Ukrainoje, tačiau vėliau paskelbta, kad pagrindinė susitikimo tema bus karo nuniokotos šalies atstatymas.  

Konferencijos tikslas – ne sutarti dėl konkrečios finansinės pagalbos, o nustatyti atstatymo proceso, kurį ketinama pradėti dar vykstant karui, principus ir prioritetus.  

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

„Veiksmų gairės“ 

„Luganas bus viena pirmųjų, o gal ir pirmoji platforma, kurioje bus kalbama apie Ukrainos atstatymą... veiksmų gaires“, – sakė A.Rybčenka.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atvyks į Luganą ir kartu su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu pirmininkaus susitikimui, tačiau dabar skelbiama, kad jis dalyvaus tik virtualiai.

A.Rybčenka sakė, kad Ukrainos įstatymai draudžia prezidentui, „svarbiausiam atsakingam asmeniui“, išvykti iš šalies karo metu.

Be A.Šmyhalio, į Luganą vyks dar šeši Ukrainos vyriausybės ministrai, įskaitant šalies diplomatijos vadovą Dmytro Kulebą, taip pat keli parlamentarai ir sričių vadovai.

A.Rybčenka sakė, kad delegacijos išsiuntimas yra sudėtingas uždavinys. 

Pasak ambasadoriaus, anksčiau buvo galima per dvi valandas nuskristi iš Ukrainos į Šveicariją lėktuvu, tačiau dabar tam reikia pusantros ar dviejų dienų kelionės traukiniu, lėktuvu ar automobiliu.   

Be to, delegacijos nariams vyrams nuo 18 iki 60 metų amžiaus reikia gauti specialų leidimą išvykti iš šalies karo metu, pridūrė A.Rybčenka. 

Iš viso į Luganą delegacijas atsiųs 38 šalys ir 14 tarptautinių organizacijų, dalyvaus aštuoni vyriausybių vadovai, įskaitant Lenkijos ir Čekijos, pranešė organizatoriai.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat patvirtino, kad atvyks. 

Konferencijoje bus siekiama nustatyti veiksmų planą, kaip spręsti didžiulius Ukrainos atstatymo iššūkius.

Kyjivas pristatys savo viziją, o šalys bandys apibrėžti atstatymo prioritetus ir pagrindinius principus, įskaitant tai, kad šiam procesui turi vadovauti Ukraina ir kad jis turi būti vykdomas kartu su reformomis.

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis.

Pasak jo, birželį užfiksuotas rekordinis JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntų į Europą skaičius.

„Smarkiai sumažėjęs Rusijos gamtinių dujų tiekimas į ES lėmė, kad tai buvo pirmas mėnuo istorijoje, kai ES daugiau dujų importavo iš JAV suskystintųjų pavidalu nei vamzdynais iš Rusijos. Dėl sumažėjusios Rusijos pasiūlos reikia stengtis mažinti paklausą ES ir taip pasiruošti sunkiai žiemai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F.Birolis.

Anksčiau jis įspėjo Europą, kad Rusija artėjančią žiemą gali visiškai nutrauktų gamtinių dujų tiekimą.

Praėjusį mėnesį Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų.

Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“ ir „ekonomine ataka“, pabrėždamas, jog Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas siekia „sukelti chaosą“ Europos dujų rinkoje, be kita ko, nutraukdamas tiekimą tokioms Europos Sąjungos narėms kaip Lenkija, Bulgarija, Suomija, Nyderlandai, jį sumažindamas Vokietijai, Austrijai, Italijai.

Dvejus metus tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos ieškomas Rusijos pilietis slapstėsi Ukrainoje, jis turėjo sąsajų su Lietuva, apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras.

„Kontržvalgybos pareigūnai nustatė, kad rusas Ukrainos teritorijoje yra siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos“, – teigiama pranešime.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Sulaikytas įtariamasis

Vyras buvo įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą už sunkius nusikaltimus, susijusius su finansinėmis operacijomis. Nusikaltėlis bandė legalizuotis Chmelnickio mieste. Tačiau, nepavykus jo planui, jis pabėgo ir „prisiglaudė“ Kyjive, kur jį sulaikė saugumo tarnyba.

„Šiuo metu sprendžiamas užsieniečio ekstradicijos arešto klausimas. Taip pat tikrinamas galimas jo dalyvavimas vykdant nusikaltimus Ukrainoje“, – pridūrė agentūra.

Mariupolyje rasta dar viena masinė kapavietė su daugiau kaip šimtu kūnų.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero Petro Andriuščenkos patarėjas.

„Nauja masinė kapavietė po griuvėsiais kairiajame krante. Nuo vasario pabaigos vėl daugiau nei 100 žmonių kūnų. Okupantai netoliese šalina nuolaužas, o apie perlaidojimą vėl nekalbama. Žmonės iš tikrųjų ir toliau gyvena rūsiuose“, – sakė P.Andriuščenka.

 Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, humanitarinės pagalbos reikia maždaug 16 mln. šalies gyventojų, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainai.

„Šiandien Ukrainoje beveik 16 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos: vandens, maisto, sveikatos priežiūros paslaugų“, – spaudos konferencijoje sakė Osnat Lubrani.

Nuo karo pradžios 6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir persikelti į kitas šalies dalis, tačiau maždaug 5 mln. jų sugrįžo, sakė ji.

Tačiau „daugelis žino, kad gali būti vėl priversti bėgti“, pridūrė O.Lubrani.

Pasak koordinatorės, dar per 5,3 mln. ukrainiečių pabėgo į užsienį.

JT turimi duomenys apie žuvusiųjų skaičių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną veikiausiai yra gerokai mažesni nei tikrasis aukų skaičius, sakė ji.

„Mūsų žinomas skaičius – beveik 5 tūkst. žuvusių ir daugiau kaip 5 tūkst. sužeistų civilių – yra tik dalelė bauginančios tikrovės“, – perspėjo O.Lubrani.

Jos teigimu, humanitarinėms grupėms „labai sunku, jei ne... neįmanoma“ patekti į teritorijas, kurių Kyjivas nebekontroliuoja.

O.Lubrani paragino Rusiją ir Ukrainą „labiau stengtis apsaugoti šios šalies žmones ir sudaryti sąlygas mūsų darbui“.

Kanada dalyvaus lapkričio mėnesį Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, net jei jame dalyvaus Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau. 

Šiais metais rotacijos tvarka G-20 pirmininkaujanti Indonezija sulaukė Vakarų spaudimo pašalinti Rusijos prezidentą iš būsimo susitikimo, nors balandį paskelbė, kad jis buvo pakviestas dalyvauti.  

Per spaudos konferenciją Otavoje po NATO viršūnių susitikimo Madride paklaustas, ar Otava dalyvaus susitikime, jei jame bus ir V.Putinas, J.Trudeau atsakė: „Tikimės, kad Kanada ir visos Didžiojo septyneto (G-7) narės dalyvaus G-20 susitikime.“ 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Justinas Trudeau

„Tai nepaprastai svarbus pokalbis apie pasaulio ekonomiką. Nepaprastai svarbu, kad mes dalyvautume ir pasipriešintume melui, kurį galbūt skleis Rusija. Iki susitikimo dar liko keli mėnesiai, ir gali visko nutikti“, – pridūrė premjeras.

G-7 taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos. 

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo ketvirtadienį Maskvoje susitiko su V.Putinu. Ankstesnę dieną jis lankėsi Kyjive, kur susitiko derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

J.Widodo pakvietė ir V.Zelenskį į lapkričio 15-16 dienomis Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą. Ukrainos prezidentas trečiadienį J.Widodo sakė, kad priima kvietimą, tačiau jo dalyvavimas priklausys nuo to, kas dar jame dalyvaus. 

Pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime V.Putinas dėl koronaviruso pandemijos dalyvavo vaizdo ryšiu.   

 JAV iždo departamentas ketvirtadienį pranešė, kad užblokavo 1 mlrd. dolerių vertės patikos fondą Delavere, susijusį su Rusijos oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam taikomos sankcijos.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos areštavo 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų) vertės superjachtą „Amadea“, siejamą su S. Kerimovu.  

Pasak Iždo departamento, šis atvejis yra unikalus dėl patikos fondo dydžio ir tyrimo sudėtingumo.

„Iždo departamentas toliau naudoja visas mūsų turimas priemones, kad demaskuotų ir sužlugdytų tuos, kurie siekia išvengti mūsų sankcijų ir nuslėpti savo neteisėtai įgytas pajamas“, – nurodė iždo sekretorė Janet Yellen išplatintame pareiškime. 

„Nors Rusijos elitas slepiasi už tarpininkų ir sudėtingų juridinių struktūrų, Iždo departamentas pasinaudos savo plačiais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais ir partneryste su REPO darbo grupe, kad aktyviai įgyvendintų daugelio šalių suderintas sankcijas tiems, kurie finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą ir iš jo pelnosi“, – sakė ji.

Anksčiau šiais metais Iždo departamentas, Teisingumo departamentas ir kitos agentūros subūrė Darbo grupę Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimams (angl. Russian Elites, Proxies, and Oligarchs Task Force), kad kartu su kitomis šalimis persekiotų baudžiamąja tvarka oligarchus ir asmenis, susijusius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Per pirmąsias 100 veiklos dienų REPO darbo grupė užblokavo ir įšaldė 30 mlrd. dolerių vertės turto ir lėšų, priklausančių asmenims, kuriems taikomos sankcijos, trečiadienį pranešė Iždo departamentas. 

Susivienijusių šalių vyriausybės ėmėsi visų priemonių – nuo draudimo asmenims prekiauti rusišku auksu JAV iki draudimo bendrovėms teikti apskaitos, teisines ir konsultavimo paslaugas Rusijoje esantiems asmenims.

Anksčiau šią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) šalys sutarė uždrausti aukso importą iš Rusijos, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neatsakinga už dėl karo Ukrainoje gresiančią pasaulinę maisto krizę. 

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų. Tai sukėlė kainų šuolį ir nuogąstavimus dėl maisto stygiaus, kuris ypač paveiks skurdžiausias šalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Nenustatėme jokių apribojimų nei trąšų, nei maisto produktų eksportui“, – sakė V.Putinas, Kremliuje priimdamas Indonezijos prezidentą Joko Widodo, kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiajam dvidešimtukui (G-20). 

Maskva „netrukdo eksportuoti ukrainietiškų kviečių“, sakė V.Putinas ir pridūrė, kad Rusija „nuolat palaiko ryšius“ su Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už šį klausimą.

Dėl krizės V.Putinas kaltino Rusijai įvestas Vakarų sankcijas. Jis sakė, kad Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš trąšų bendrovių savininkus, „sukūrė sąlygas, kurios gerokai apsunkino“ tam tikrų produktų tiekimą tarptautiniu mastu. 

Maskva teigia, kad leistų Ukrainos laivams su maisto produktais išplaukti, jei Ukrainos kariuomenė išminuotų uostus. Tačiau Kyjivas, kuris baiminasi dėl savo Juodosios jūros pakrantės saugumo, šią galimybę atmeta.

Savo ruožtu Rusija, kita žemės ūkio milžinė, negali parduoti savo grūdų derliaus ir trąšų dėl Vakarų sankcijų, veikiančių finansų ir logistikos sektorius.  

Šią savaitę Kremlius paskelbė, kad „teigiamai atsiliepė“ į kvietimą dalyvauti lapkričio mėnesį Indonezijos Balio saloje vyksiančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, ir leido suprasti, kad V.Putinas jame dalyvaus asmeniškai.

Tačiau Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, į kurį buvo pakviestas į J.Widodo, pareiškė, kad Indonezija atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti susitikime Balyje. Kremlius šį italų premjero pareiškimą atmetė.

Dėl Rusijos dalyvavimo sąlygų bus nuspręsta „išanalizavus situaciją“, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, spaudžia Indoneziją pašalinti Rusiją iš G-20 susitikimo, į kurį svečio teisėmis pakviesta ir Ukraina.   

Trečiadienį J.Widodo apsilankė Ukrainoje. 

Rusijos kariuomenė atakuoja ir kontroliuoja dalį Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos, naikina namus vienas po kito, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Po mūšių apgriauto Lysyčansko vaizdai

+33

„Priešas veltui bando apsupti Ukrainos kariuomenę, puola Lysyčanską iš pietų ir vakarų. Rusams taip pat nepavyko užimti greitkelio, kuris jungiasi su Bachmutu. Lysyčansko gyventojai beveik 24 valandas per parą yra rūsiuose ir namuose, miestas smarkiai apšaudytas“, – sakė jis.

Jo turimais duomenimis, Lysyčanske yra daug gaisrų. Be namų, liepsnose skendėjo du prekybos centrai, viename iš jų išdegė iš karto trys aukštai.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė laikinai stabdanti vizų režimą Lenkijos piliečiams, pavadinusi tai „geros kaimynystės“ gestu.

Šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka „nusprendė įvesti laikiną bevizį įvažiavimo į šalį režimą Lenkijos piliečiams“ šešiems mėnesiams – nuo liepos 1-osios iki gruodžio 31 dienos, sakoma Baltarusijos pasienio kontrolės tarnybos pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Lenkai galės lankytis pasienio teritorijose be specialaus leidimo, kurio anksčiau buvo reikalaujama. Pakaks pasienio pareigūnams nurodyti kelionės į Baltarusiją priežastį ir patikslinti, kur ketina apsilankyti.

Nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A.Lukašenka panašiomis sąlygomis iki metų pabaigos pratęsė anksčiau įvestą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams.

Šis netikėtas pranešimas paskelbtas praėjus keturiems mėnesiams po to, kai artimiausia Baltarusijos sąjungininkė Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Jis pasirodė praėjus keliems mėnesiams po to, kai ES šalys apkaltino A.Lukašenką sukėlus migracijos krizę jos pasienyje. Minsko režimas leido migrantams įvažiuoti į Baltarusiją, tačiau daugelis jų įstrigo pasienyje, negalėdami patekti į Europos Sąjungą per sienas su Lenkija, Lietuva ir Latvija.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas savo naujausioje karo Ukrainoje apžvalgoje skelbia, kad Rusijos kariai pasiekė nedidelių laimėjimų Lysyčansko naftos perdirbimo gamykloje ir aplink patį miestą.

Ataskaitoje taip nurodoma, kad Rusijos pajėgos toliau stengiasi susigrąžinti gyvenviečių į šiaurę nuo Charkivo miesto kontrolę.

Tuo metu Ukrainos kontrpuolimai ir toliau verčia Rusijos pajėgas pietinėje ašyje teikti pirmenybę gynybinėms operacijoms.