2022 07 01 /2022 07 02

Pranešama, kad Rusija apšaudė Gyvačių salą fosforo bombomis

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“ – civiliai iš šio miesto negali evakuotis. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Gyvačių salos atėmimas iš okupantų keičia situaciją Juodojoje jūroje.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gyvačių salos atėmimas iš okupantų keičia situaciją Juodojoje jūroje
  • Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“
  • Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“
  • Rusija laiko daugiau kaip 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių, pranešė Gynybos ministerija po to, kai abi šalys apsikeitė į nelaisvę paimtais kariais

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Apšaudant Bachmutą sužeisti mažiausiai penki žmonės, įskaitant 11 metų mergaitę

00:26

Per šiandieninį apšaudymą Bachmute buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, tarp jų 11 metų mergaitė, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Ryte rusai apšaudė miestą iš patrankų, o po pietų surengė oro antskrydį. Tarp sužeistųjų yra 11 metų vaikas“, – sakė jis.

Pasak jo, visi „rusų nusikaltimai mūsų žemėje yra sąmoningi ir tyčiniai“.

Jis pridėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti sugriauti gyvenamieji pastatai, sužeisti žmonės.

 

Lenkijos miestas aikštę pavadino Mariupolio vardu

23:51

Šiaurės Lenkijos Gdansko miestas pagerbė Ukrainos Mariupolio miesto pasipriešinimą Rusijos pajėgoms ir jo vardu pavadino miesto aikštę, skelbia „Sky News“.

Per ceremoniją mieste taip pat atidaryta nuotraukų iš Mariupolio vidaus paroda po atviru dangumi, kurioje užfiksuotos gyventojų ir gynėjų kančios Rusijos apgulties metu.

Gdansko pareigūnai teigė, kad miesto aikštės pavadinimas „Didvyriškuoju Mariupoliu“ yra raginimas suteikti daugiau pagalbos ir paramos Ukrainai kovoje už savo suvereniteto apsaugą. 

Rusijos apgulties metu uostamiestis buvo apšaudomas ištisas savaites, žuvo šimtai civilių gyventojų. 

Lenkija, įskaitant Gdanską, suteikė prieglobstį milijonams pabėgėlių iš Ukrainos.

„Azovo“ vadas: daug moterų Mariupolio gynėjų tebėra nelaisvėje

23:49

Per plataus masto apsikeitimą belaisviais į Ukrainą grįžo tik viena Mariupolio gynėja, vaizdo pranešime sakė laikinasis „Azovo“ pulko vadas majoras Nikita Nadtočius, skelbia „Unian“.

„Birželio 29 d. įvyko pirmieji Rusijos karo belaisvių mainai į Ukrainos kariuomenės kovotojus. Vyriausiosios žvalgybos valdybos dėka pirmieji „Azovo“ kariai grįžo namo. Iš viso buvo apsikeista 144 kariais, iš jų 95 „Azovstal“ gynėjai. Iš viso šio sąrašo mainams buvo pateikta tik 1 moteris karė. Šiuo metu Mariupolio įgulos teritorijoje yra daug moterų, medikių, kurios vykdė kovines užduotis“, – pažymėjo jis. 
N.Nadtočius taip pat pažymėjo, kad visiems iš nelaisvės grįžusiems kovotojams reikalingas gydymas ir reabilitacija. 

„Tai tik pirmieji labai sunkios kelionės žingsniai. Turime padaryti viską, kas būtina, kad mūsų kovotojai grįžtų namo“, – pridūrė jis.

„Der Spiegel“: Europos Komisija leis Rusijai atnaujinti tranzitą į Kaliningradą

23:00

Europos Komisija planuoja pateikti paaiškinimą, kuris leis Rusijai atnaujinti tiekimą į Kaliningrado sritį per Lietuvą, skelbia Vokietijos leidinys „Der Spiegel“.

„Der Spiegel“ rašo sužinojęs, kad Europos Komisija ketina artimiausiomis dienomis paskelbti paaiškinimą Kaliningrado tranzito klausimu. Pagrindinė žinia bus ta, kad Maskvai bus leista naudotis tranzito keliu visoms prekėms, tačiau ribotam jų kiekiui.

Anot leidinio, šis žingsnis užbaigs nesutarimus, kurie ne tik kėlė didelę įtampą tarp Rusijos ir Briuselio, bet ir atskleidė gilius nesutarimus ES viduje dėl požiūrio į Maskvą.

Nuo birželio 17 d. Lietuva blokavo tokių prekių kaip statybinės medžiagos, metalas ir anglys, gabenimą į Kaliningradą, remdamasi ES sankcijomis, įvestomis Rusijai reaguojant į šios šalies invaziją į Ukrainą. Draudimas paveikė ne tik krovinių pristatymą keliais, bet ir geležinkelio liniją tarp Maskvos ir Karaliaučiaus. Oro ir jūrų maršrutams sankcijos įtakos neturi.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Geležinkelio stotis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Geležinkelio stotis

Rusijos nuomone, tai prilygsta „blokadai“, ir šalyje ji kasdien kritikuojama. Valstybinėje televizijoje buvo diskutuota ir apie karinį atsaką.

Europos Komisijos išaiškinimas taikomas visoms ES valstybėms narėms, tačiau daugiausia turi įtakos Karaliaučiui. Pagal dokumentą Rusijai bus leista į Karaliaučių gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, tačiau tik tokiais kiekiais, kurie prilygtų iki invazijos buvusiam tiekimui.

Šia taisykle siekiama užkirsti kelią produktų eksportui į kitas šalis per Karaliaučių pažeidžiant ES sankcijas. Tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai Rusijai bus leista pristatyti į eksklavą, bus naudojami Lietuvos muitinės dokumentai, skelbia vokiečių leidinys.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina: Rusija apšaudė Gyvačių salą fosforinėmis bombomis

22:34

Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusiją, kad ji penktadienį, praėjus vos dienai po to, kai išvedė savo pajėgas iš šios salos Juodojoje jūroje, sudavė smūgius, naudodama padegamuosius fosforo šaudmenis Gyvatės saloje. 

„Šiandien apie 18 val. Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai SU-30 du kartus sudavė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma pareiškime.

Maskva savo pasitraukimą iš salos vaizdavo kaip „geros valios gestą“, kuriuo siekiama padėti atblokuoti grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Ukrainos kariuomenė apkaltino rusus, kad jie nesugeba „gerbti net savo pačių pareiškimų“.

Prie pareiškimo buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip lėktuvas mažiausiai du kartus numeta amuniciją saloje. Atrodė, kad virš jos kyla balti dryžiai, atitinkantys fosforo ginklų naudojimą.

Pagal tarptautinę konvenciją fosforo ginklus naudoti prieš civilius gyventojus draudžiama, nors juos leidžiama naudoti prieš karinius taikinius.

Separatistai kaltina dar du britus „samdoma veikla“

22:31

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje teigia, kad dar du britai buvo apkaltinti samdoma veikla, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Teigiama, kad pareigūnai pateikė baudžiamuosius kaltinimus 21 metų Dylanui Healy ir 35 metų Andrew Hillui.

TASS citavo šaltinį, dirbantį valdžios struktūrose save pasiskelbusioje Donecko liaudies respublikoje (DLR) – teritoriniame darinyje, kurį pripažįsta tik Rusija ir Sirija. 

Pranešama, kad D.Healy kartu su kitu britu Paulu Urey buvo sučiupti pirmadienį kontrolės punkte į pietus nuo Zaporižios miesto pietryčių Ukrainoje.

Pasak Jungtinės Karalystės ne pelno organizacijos „Presidium Network“, jiedu bandė padėti žmonėms bėgti iš Rusijos okupuotų šalies dalių. Šeima, kurią pora bandė evakuoti, teigė, kad juos apklausę Rusijos kariai, atrodo, manė, jog jie yra „britų šnipai“.

A.Hillas kariavo kaip samdomas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narys. Tarptautinis Ukrainos gynybos legionas pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją jis turėtų būti laikomas karo belaisviu ir naudotis šio statuso teikiama apsauga.

Kiti du britai – Shaunas Pinneris ir Aidenas Aslinas – praėjusį mėnesį buvo nuteisti mirties bausme per parodomąjį teismo procesą, kurį surengė DLR valdžia. 

820 mln. dolerių vertės pagalbos Ukrainai pakete JAV skiria daugiau šovinių raketų sistemai

22:17

Penktadienį Pentagonas pranešė, kad JAV, teikdamos naujausią 820 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, skiria daugiau šaudmenų pažangiajai raketų sistemai HIMARS, praneša CNN.

Pentagonas nenurodė, kiek šaudmenų bus skirta didelio judrumo artilerijos raketų sistemai, galinčiai paleisti valdomas raketas maždaug 65 km atstumu, tačiau Ukraina prašymą suteikti daugiau sistemų ir daugiau šaudmenų paskelbė vienu iš svarbiausių savo prioritetų.

HIMARS amunicija bus 14-osios prezidento įgaliojimų mažinti lėšas dalis, o tai reiškia, kad ji bus tiekiama tiesiogiai iš esamų JAV atsargų ir sudarys 50 mln. dolerių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Iki šiol JAV įsipareigojo atsiųsti aštuonias HIMARS sistemas. Mažiausiai keturios HIMARS jau pradėjo kovą su Rusija. J.Bideno administracija sulaukė kritikos dėl to, kad atsiuntė nepakankamai šaudmenų HIMARS.

Likę 770 mln. JAV dolerių skiriami pagal Pagalbos Ukrainai saugumo srityje iniciatyvą, pagal kurią JAV sudarys tiesiogines sutartis su ginklų gamintojais, kad šie pagamintų ginklus Ukrainai. Tai apima dvi pažangias priešlėktuvinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, vadinamas Nacionalinėmis pažangiomis antžeminio ir priešlėktuvinio skydo raketų sistemomis (NASAMS). Taip pat 150 tūkst. 155 mm artilerijos šaudmenų, skirtų JAV jau atsiųstoms haubicoms, ir keturi kontrartilerijos radarai.

Nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos JAV jau skyrė Ukrainai 6,9 mlrd. dolerių įrangos ir pagalbos, o nuo J.Bideno administracijos veiklos pradžios – iš viso 7,6 mlrd. dolerių.

V.Zelenskis: Rusija į Ukrainą jau paleido apie 3 000 raketų

21:31

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store Kyjive sakė, kad Rusija jau paleido apie 3 000 raketų į Ukrainą.

„Apskritai, žinote, per keturis Rusijos karo prieš taikią Ukrainą mėnesius Rusija jau panaudojo apie 3 000 raketų. Tokie žiaurūs Rusijos veiksmai tik pabrėžia, kokie teisingi yra mūsų partnerių sprendimai remti Ukrainą. Visų pirma tai yra gynybinė parama. Nė viena pasaulio valstybė neturėtų būti palikta ramybėje, kai egzistuoja toks blogis“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Valstybės vadovas taip pat priminė, kad šiandien, liepos 1 d., Rusijos kariuomenė surengė dar vieną brutalią raketų ataką prieš paprastą gyvenamąjį namą Odesos srities Serhejevkos gyvenvietėje.

„Tokia raketa X-22 buvo sukurta lėktuvnešiams ir kitiems dideliems karo laivams smogti, o Rusijos kariuomenė ją panaudojo prieš paprastą namą su paprastais civiliais“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Jis pridūrė, kad, kaip žinoma, žuvo 19 žmonių, įskaitant du vaikus, ir dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti.

„Tai ne pavienis smūgis ir ne atsitiktinumas, kaip kasdien žiniasklaidoje teigia Rusijos Federacija. Tai tyčinis Rusijos raketų smūgis – Rusijos teroras, būkime atviri, prieš mūsų miestus ir miestelius, mūsų žmones, suaugusiuosius ir vaikus“, – sakė V.Zelenskis.

Įtariama, kad Rusijos programišiai taikosi į didžiausią Ukrainos privačią energetikos įmonę

21:26

Rusijos programišiai įvykdė kibernetinę ataką prieš didžiausią Ukrainos privatų energetikos konglomeratą, keršydami už jo savininko nepritarimą Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė įmonė, skelbia CNN.

Įmonė „DTEK Group“, kuriai priklauso anglių ir šiluminės elektrinės įvairiose Ukrainos dalyse, teigė, kad įsilaužimo tikslas buvo „destabilizuoti technologinius procesus“ jos skirstymo ir gamybos įmonėse, skleisti propagandą apie įmonės veiklą ir „palikti Ukrainos vartotojus be elektros energijos“.

Neaišku, koks tikrasis įsilaužimo poveikis ir į kokias kompiuterių sistemas buvo įsilaužta. Pranešimų apie dėl incidento atsiradusius elektros energijos tiekimo sutrikimus negauta. „DTEK Group“ neatsakė į prašymus pateikti komentarus. 

Įsilaužimo incidentas buvo atskleistas praėjus kelioms dienoms po to, kai Rinatas Achmetovas, turtingiausias Ukrainos žmogus ir DTEK savininkas, padavė Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad ji tariamai padarė milijardinę žalą R.Achmetovui dėl nuosavybės teisių. 

Rusakalbė įsilaužėlių grupė, žinoma kaip „XakNet“, teigė šią savaitę įsilaužusi į DTEK tinklus ir kaip įrodymą paskelbė tariamų DTEK duomenų ekrano nuotraukas. Ši įsilaužėlių grupė pasirodė kovo mėnesį, kaip teigiama JAV ir sąjungininkų vyriausybių rekomendacijose, ir tvirtino, kad jos taikiniu tapo Ukrainos pareigūnai, remiantys Rusijos karą.

Kibernetinė ataka sutapo su šią savaitę Rusijos vykdytu DTEK priklausančios šiluminės elektrinės apšaudymu Kryvyj Rihe, centrinėje Ukrainoje, teigia DTEK, kurioje, kaip skelbiama jos interneto svetainėje, dirba 56 000 žmonių.

Balandžio mėn. ataskaitoje „Microsoft“ pateikė argumentus, kad Rusijos įsilaužimai kartais buvo naudojami kartu su kinetiniais kariniais smūgiais. Kovo 1 d., tą pačią dieną, kai Rusijos raketa smogė televizijos bokštui Kyjive, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš Ukrainos transliavimo bendrovę, sakoma ataskaitoje.

D.Kuleba po išpuolio Odesos regione ragina siųsti modernias priešraketinės gynybos sistemas

21:19

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Rusiją už mirtinus raketų smūgius pietų Ukrainos Odesos regiono gyvenamajam rajonui, per kuriuos ankstų penktadienio rytą žuvo mažiausiai 21 žmogus ir 38 buvo sužeisti.

Trumpame pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“ jis paragino atsiųsti į Ukrainą modernias priešraketinės gynybos sistemas.

„Teroristinė valstybė Rusija tęsia savo karą prieš civilius gyventojus: per nakties raketų smūgius Odesos regione žuvo dešimtys žmonių, įskaitant vaikus. Raginu partnerius kuo greičiau aprūpinti Ukrainą moderniomis priešraketinės gynybos sistemomis. Padėkite mums išgelbėti gyvybes ir užbaigti šį karą“, – sakė D.Kuleba.

Paskutinis atnaujinimas 2022-07-01 21:19

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis