Jo varžovas, ligšiolinis prezidentas Bronislawas Komorowskis, iškeltas kandidatu valdančiosios verslininkus palaikančios Pilietinės platformos, pelnė 48,45 proc. balsų
Šalies, turinčios daugiau kaip 37 mln. gyventojų, rinkėjų aktyvumas siekė 55,34 proc.
Jo pergalė laikoma rimtu perspėjimu valdančiajai vyriausybei prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.
A.Duda, 43-ejų teisininkas, turintis patirties vyriausybės darbe, prezidento pareigas pradės eiti rugpjūtį.
Jo pergalė laikoma rimtu perspėjimu valdančiajai vyriausybei prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.
A.Duda, sekmadienį laimėjęs įtemptą Lenkijos prezidento rinkimų kovą, yra glaudžiai susijęs su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais.
Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“.
A.Duda pasakojo, kad likus dviem dienoms iki lemtingojo skrydžio prezidentas pasakė jam, kad artėja kartų pasikeitimas ir dabar jis kartu su savo bendraamžiais turės prisiimti atsakomybę už šalies ateitį.
„Kai po katastrofos tai prisiminiau, mane nukrėtė šiurpas“, – sakė jis laikraščiui „Rzeczpospolita“.
Visgi A.Duda tapo geriau žinomas visuomenei tik vėlia, kai Lecho brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis – buvęs vyriausybės vadovas ir dabartinis konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis – paskelbė jį kandidatu į prezidentus.
PiS yra didžiausia opozicinė partija ir valdančiosios centristinės pakraipos Pilietinės platformos (PO) politinė varžovė.
PO į valdžią atėjo 2007-aisiais, pakeitusi dvejus metus šaliai vadovavusią PiS vyriausybę.
Pietiniame Krokuvos mieste 1972 metais gimęs A.Duda dainavo berniukų chore ir buvo harceras, – taipp Lenkijoje vadinami skautai. Vėliau jis Jogailos universitete, seniausioje mokslo įstaigoje Lenkijoje, baigė teisės studijas ir įgijo daktaro laipsnį.
Kai PiS 2005 metais atėjo į valdžią, A.Duda buvo paskirtas teisingumo viceministru. Jis taip pat dirbo PiS frakcijos Seime patarėju ir padėjo parengti vieną svarbiausių šios partijos teisės aktų – liustracijos įstatymą, pagal kurį valstybės tarnyboje dirbantys asmenys turėjo būti patikrinti dėl galimų ryšių su buvusiomis komunistinėmis saugumo struktūromis.
Iš teisingumo viceministro pareigų A.Duda pasitraukė 2008-aisiais, kad taptų L.Kaczynskio patarėju. 2011 metais jis buvo išrinktas į Seimą, o pernai – į Europos Parlamentą.
Nors A.Duda niekuomet neneigė savo ryšių su PiS ir šios politinės jėgos lyderiais, rinkimų kampanijos metu jis stengėsi pabrėžti, jog yra nepriklausomas, ir žadėjo pergalės atveju pasitraukti iš partijos, kad „tarnautų visai visuomenei“.
Dosnios socialinės išmokos
Savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose A.Duda žadėjo lenkams įvairias socialines išmokas, papildomas mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat tikino, jog sumažins pensinį amžių, kurį PO vyriausybė padidino iki 67 metų.
Nemažai apžvalgininkų sutinka, kad šių A.Dudos pažadų įgyvendinimas būtų pernelyg sunki našta Lenkijos ekonomikai, kuri yra didžiausia Rytų Europoje.
Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą
„Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą“, – sakė politologas Radoslawas Markowskis iš Politikos mokslų akademijos.
Užsienio politikos srityje, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje, A.Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius su NATO ir nori, kad šalyje būtų dislokuoti nuolatiniai Aljanso karių batalionai.
„Lenkijai geriausias veiksmų planas būtų amerikiečių karių dislokavimas jos teritorijoje. Tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą“, – aiškino jis.
A.Duda sako, kad nepritaria šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.
Anot jo, Lenkija turėtų atsisakyti užsienio investuotojų bankininkystės sektoriuje. Apie trečdalis Lenkijos pelningų ir pakankamai kapitalo turinčių bankų priklauso užsieniečiams.
Jis pritarė Šveicarijos frankais nominuotų būsto paskolų konvertavimui į zlotus taikant rekordiškai žemą valiutų kursą, o tai bankams reikštų milijardus zlotų nuostolių. Jis taip pat reikalauja naujo mokesčio bankų turtui, kurį Vengrijoje jau įgyvendino premjeras Viktoras Orbanas.
„Reikia dirbti dėl Lenkijos ekonomikos, kad imtume artėti prie realios gerovės, o ne gerovės popieriuje“, – sakė jis prieš antrąjį rinkimų turą.
A.Duda prisidėjo prie kreipimosi į teismą dėl įstatymo projekto, numatančio įvesti griežtesnę Lenkijos kredito unijų tinklo valstybinę priežiūrą, ir sulaukė oponentų kritikos, kad dėl to buvo atidėtas svarbaus įstatymo priėmimas ir iškilo grėsmė finansų sistemos stabilumui.
Jis, kaip ir įtakinga šalies Katalikų Bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją – pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.
A.Duda išmaišė visą šalį, agituodamas rinkėjus, o likus penkioms dienoms iki antrojo turo jam pavyko pelnyti profsąjungos „Solidarumas“ palaikymą.
Jis pasisako už tai, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, kuri garantuotų, kad dėl piliečių iniciatyvų, surinkusių mažiausiai milijoną parašų, automatiškai būtų rengiami referendumai. Šiuo metu Seimas gali vetuoti piliečių iniciatyvas, ir tai daro.
A.Dudos, kuris yra didžiulis slidinėjimo entuziastas, žmona Agata yra mokytoja, pora augina dukterį Kingą. Jo uošvis yra rašytojas, poetas ir literatūros kritikas Julianas Kornhauseris.
A.Duda bus šeštasis Lenkijos prezidentas nuo tada, kai šalis 1989-aisiais atsikratė komunizmo.
