Nuo 2003 metų, kai Brazilijoje į valdžią žengė Darbininkų partija, šalį buvo sukrėtę net keli korupcijos skandalai ir žmonių nepasitikėjimas politiniu elitu vis augo.
Protestai prasiveržė po to, kai šalies prezidentė Dilma Rousseff siekė perrinkimo antrajai kadencijai 2014 metų spalio mėnesį. Šalies lyderė buvo apkaltinta klastojusi vyriausybės darbo rezultatus ir kvailinusi brazilus dėl tikrosios valstybės situacijos.
Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Vieni palaikydami Darbininkų partiją ir teigdami, kad būtent D.Rousseff ir buvęs šalies vadovas Luizas Inacio Lula da Silva pakėlė milijonus žmonių iš skurdo ir pradėjo dorotis su šalyje vyravusia korupcija, o kiti teigdami, kad būtent ši partija ir yra korupcijos šaltinis.
Itin didelį brazilų nepasitenkinimą iššaukė tai, kad kovo mėnesį buvusiam šalies lyderiui ir D.Rousseff politiniam mokytojui L.I.Lula da Silvai buvo pateikti įtarimai prisidėjus prie korupcijos ir pinigų grobstymo valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Petrobras“.
Tyrėjų teigimu, politikas pelnėsi iš statybų sandorių ir galimai grobstė valstybės turtą. Pats buvęs prezidentas neigė savo kaltę ir aiškino, kad tai politinis susidorojimas.
Milijoniniai protestai
Kovo 13 dieną kantrybės netekę brazilai išejo į gatves, reikalaudami D.Rousseff atsistatydinimo. San Paulo mieste beveik pusantro milijono brazilų žygiavo gatvėmis, reikalaudami šalies prezidentės, buvusio prezidento ir visos Darbininkų partijos atsakomybės.
Jie teigė, kad Brazilija pavargo nuo korupcijos ir žemyn smengančios šalies ekonomikos. Tuo pat metu gatvėse pasirodė ir Darbininkų partiją palaikantys žmonės. D.Rousseff rėmėjus tikino, kad tai „bandymas nuversti teisėtai išrinktą valdžią“.
Kovo 16 dieną D.Rousseff paskelbė, kad skiria L.I.Lula da Silvą administracijos vadovu. Ši žinia tapo tikra bomba Brazilijos viešojoje erdvėje. Teisėjas Sergio Moro, tiriantis vieną iš korupcijos bylų, paskelbė įrašus, kuriuose girdima, kad prezidentė bando gelbėti savo politinio mokytojo kailį.
L.I.Lulos da Silvos skyrimas buvo suspenduotas šalies aukščiausiojo teismo.
Kovo 29 dieną valdančioji parlamento partija paliko koaliciją. Šios partijos lyderiai – viceprezidentas Michelis Temeras ir parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Eduardo Cunha pareiškė, kad nesiruošia toliau dirbti, kol D.Rousseff neprisiims atsakomybės.
Apkalta prezidentei
Balandžio mėnesį Brazilijos žemieji rūmai pradėjo apkaltos procesą, o po mėnesio D.Rousseff buvo laikinai nušalinta nuo pareigų, kol vyks svarstymas. Prezidento postą perėmė buvęs viceprezidentas Michelis Temeras.
Likus dviem mėnesiams iki olimpinių žaidynių iš posto pasitraukė šalies turizmo ministras Henrique Alvesas, siejamas su „Petrobras“ korupcijos skandalu. Įtariama, kad jis išgrobstė mažiausiai 450 tūkstančių JAV dolerių.
Šimtus tūkstančių turistų besirengiančiai priimti Brazilijai turizmo ministerijos problemos tapo dar vienu galvos skausmu.
Valstija prie finansinės bedugnės krašto
Sudėtinga ekonominė šalies situacija ir milžiniški pinigai, leidžiami Rio olimpinėms žaidynėms siutina dalį brazilų ir verčia juos eiti į gatves bei garsiai reikšti nepasitenkinimą.
Rio valstija prieš pat olimpines žaidynes paskelbė, kad yra prie finansinio kracho ribos. Valdžios atstovų buvo prašoma skubiai skirti 900 milijonų JAV dolerių iš nepaprastųjų situacijų fondo. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus darbuotojams gali tekti ilgai laukti algų.
Manoma, kad tokie protestai dėl korupcijos ir lėšų švaistymo vyks ir žaidynių metu.
Jas Brazilija pasitiks taip ir neturėdama atsakymo dėl šalies lyderio posto. D.Rousseff likimas vis dar nenuspręstas, o šalį valdanti M.Temeras gali likti jos prezidentu iki pat 2018 metų, kai turi būti surengti nauji rinkimai.
Brazilijos Senate apkaltos komitetas ketvirtadienį balsavo dėl siūlymo visam Senatui, surengus apkaltą, visiškai iš posto pašalinti šiuo metu nušalintą prezidentę.
Apkaltos komiteto sprendimas, už kurį balsavo 14 narių, o prieš buvo penki, nėra įpareigojamas, bet dar kartą smogia D.Rousseff prieš pat Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
Rugpjūčio 9-ąją, praėjus kelioms dienoms nuo olimpiados, turinčios pademonstruoti Brazilijos didėjančią ekonominę galią ir politinį stabilumą, pradžios, visas Senatas balsuos, ar apkaltos byla turi būti toliau nagrinėjama. Sprendimui priimti pakaks paprastos daugumos, todėl tikėtina, kad pasiūlymui teisti prezidentę bus lengvai pritarta.
