Atsižvelgiant į prognozes, kad daug mutacijų turintis viruso variantas ES teritorijoje taps dominuojančiu jau kitą mėnesį, šis klausimas darbotvarkėje tapo pagrindiniu ir pakurstė nuogąstavimus dėl sveikatos krizės.
Airijos premjeras Michealas Martinas atvykęs į susitikimą pažymėjo, kad „omikron kelia didelį susirūpinimą“, ypač „dėl šios atmainos gebėjimo greitai plisti ir daryti spaudimą mūsų visuomenei bei sveikatos apsaugos sistemoms“.
Derybos vyksta tą pačią dieną, kai Prancūzija įvedė naujus griežtus ribojimus žmonėms, atvykstantiems iš ES nepriklausančios Jungtinės Karalystės, kur fiksuojamas itin didelis šios viruso atmainos protrūkis.
Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis savo ruožtu pareiškė, jog Europoje prasidėjo „kova su laiku“ ir kad šiam iššūkiui išspręsti prireiks „naujų priemonių“.
Viršūnių susitikime turėjo būti sprendžiamos ir kitos ES sostinėms aktualios temos – visų pirma Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų.
Šis klausimas dominavo išvakarėse vykusiame ES ir kaimyninių Rytų Europos šalių lyderių, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, susitikime.
Ketvirtadienio darbotvarkę papildo besitęsianti konfrontacija su Baltarusija dėl padidėjusių migracijos srautų ES rytiniame pakraštyje, taip pat sparčiai augančios energijos kainos, prisidedančios prie didžiulės infliacijos pasaulyje.
Visa tai sukėlė įtemptą atmosferą viršūnių susitikime, kuris yra paskutinis prieš Prancūzijai rotacijos tvarka perimant iš Slovėnijos pirmininkavimą ES.
Pirmininkavimas bus perduotas pusmečiui nuo Naujųjų metų.
Omikron žiema
Bendra išvada, greitai priimta vienos dienos susitikimo pradžioje, pabrėžė skubą, kurią omikron įnešė į Europos politikos formavimą, praėjus vos trims savaitėms po to, kai Pietų Afrikos mokslininkai aptiko šią padermę.
Tvyrant būgštavimams dėl omikron, į Briuselyje surengtą susitikimą dalyviai galėjo patekti tik tuo atveju, jei turėjo neigiamą PGR testą, nepaisant jų vakcinacijos statuso.
„Visų skiepijimas ir revakcinacijos dozių skyrimas yra labai svarbūs ir skubūs“ dalykai, sakoma ES lyderių bendroje išvadoje.
Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad reikia „koordinuotų pastangų“, pagrįstų mokslu.
„Daugelis lyderių taip pat iškėlė klausimą dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir būtinybės tinkamai informuoti partnerius apie ES priemones bei imtis proporcingų veiksmų“, – sakė vienas Bendrijos pareigūnas.
Pasak jo, buvo „akcentuojama nuoseklaus ir koordinuoto požiūrio svarba įvedant priemones nacionaliniu mastu“.
Šis komentaras, panašu, buvo netiesioginė kritika Italijai, kur neseniai buvo sugriežtinti ribojimai iš kitų ES šalių atvykstantiems asmenims: net pasiskiepijusiems nuo koronaviruso keliautojams prieš atvykstant būtina pasidaryti testą.
Šios priemonės prieštarauja liepą įvestoms Europos Sąjungos COVID-19 pažymėjimo taisyklėms, leidžiančias lengvai keliauti Bendrijos teritorijoje be karantino ar tyrimų.
Nors ES narės gali įšaldyti tam tikrų sveikatos krizių valdymo taisyklių taikymą, pirmiausia apie tokius ketinimus būtina pranešta Briuseliui ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Europos Komisijos teigimu, Roma to nepadarė.
Kitos ES šalys – Airija, Portugalija ir Graikija – taip pat ėmėsi panašių veiksmų, reikalaudamos, kad atvykstantys iš ES keliautojai testuotųsi.
EK vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa šią žiema ruošiasi nuožmiai kovai su omikron.
„Mums pasakyta, kad iki sausio vidurio omikron Europoje turėtų tapti nauja dominuojančia atmaina“, – pridūrė ji.
Dabar prasidėjo kova su laiku: nors daugelis ES šalių pagal skiepijimo tempus pirmauja pasaulyje, vakcinacijos apimtys 27 valstybių bloke yra nevienodos.
Devyniose Bendrijos šalyse imunizuota mažiau nei 60 proc. gyventojų.
Omikron gebėjimas lengviau apeiti dabartinių vakcinų suteikiamą apsaugą suaktyvino pastangas greičiau skirstyti stiprinančiuosius skiepus.
Tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) trečiadienį įspėjo, kad vien skiepų dabar nepakaks, atsižvelgiant į tai, kad omikron atvejų padvigubėja maždaug kas dvi dienas.
„Nebus laiko pašalinti tebeegzistuojantį vakcinacijos atotrūkį“, – pabrėžė ECDC vadovė Andrea Ammon.
„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs“, – pripažino sveikatos apsaugos eurokomisarė Stela Kiriakides.
