J.Bolsonaro nuo penktadienio turi pradėti laikytis skysčių dietos, todėl negali vykti į Kolumbiją, kur tą pačią dieną turi prasidėti viršūnių susitikimas, sakė prezidento atstovas Otavio Santana do Rego Barrosas.
Anot jo, Brazilija svarsto galimybę vietoje prezidento į susitikimą pasiųsti kitą pareigūną arba apskritai prašyti jį atidėti.
Tai bus jau ketvirtoji Brazilijos prezidento operacija po to, kai jis 2018 metų rugsėjį per rinkimų kampanijos mitingą buvo sužeistas peiliu į pilvą psichikos sutrikimų turinčio vyro.
Amazonijoje miškų gaisrai yra įprastas reiškinys sausros laikotarpiais, besitęsiančiais nuo liepos iki spalio. Tačiau šiemet padėtis yra aštresnė nei anksčiau.
Nuo šių metų pradžios Brazilijoje užfiksuota per 75 tūkst. gaisrų židinių – daugiau jų buvo tik 2013 metais. Pernai iki rugpjūčio buvo užregistruota apie 40 tūkst. užsidegimų.
Miškai dega ne tik Brazilijoje, kurioje yra 60 proc. Amazonijos drėgnųjų atogrąžų miškų, bet ir kaimyninėse valstybėse – Venesueloje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru, Gajanoje.
Anot aplinkosaugininkų, gaisrai siautėja Amazonijoje sparčiai naikinant miškus: liepą medžių kirtimas toje Pietų Amerikos dalyje suintensyvėjo keturgubai, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2018 metais, rodo brazilų Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto duomenys.
Klimato kaitos skeptikas J.Bolsonaro gaisrus aiškina padidėjusia sausra ir kaltina aplinkosaugos grupes bei nevyriausybines organizacijas kurstant „aplinkosaugos psichozę“, esą stabdančią Brazilijos ekonomikos vystymąsi.
