Šiuose simboliniuose rinkimuose beveik 7,2 mln. žmonių balsavo prieš N.Maduro, suskaičiavus 95 proc. balsų paskelbė akciją prižiūrėję universiteto atstovai.
Venesuela „pasiuntė aiškią žinią valstybės vadovui ir visam pasauliui“, pareiškė Venesuelos centrinio universiteto vadovė Cecilia Garcia Arocha. Ji pažymėjo, kad šalyje balsavo 6 492 381 žmogaus, o dar 693 789 balsavo užsienyje.
C.Garcia Arocha sakė, kad galutiniai rezultatai bus paskelbti vėliau pirmadienį.
„Nenorime būti Kuba, nenorime būti šalis be laisvės“, – sakė opozicijos kontroliuojamo parlamento pirmininkas Julio Borgesas.
„Šiandien Venesuela ištarė „taip“ oriai šalai, demokratinei šaliai – šaliai, iš kurios žmonėms nereikia išvykti, nes jie neturi ateities. Mums suteiktas liaudies mandatas yra aiškus“, – pabrėžė jis.
Vykstant balsavimui motociklais atvažiavę užpuolikai pradėjo šaudyti į žmones, laukusius eilėje prie balsavimo apylinkės Katijoje, darbininkiškame sostinės Karakaso rajone. Per šį išpuolį žuvo 61 metų moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti.
Jau beveik keturis mėnesius Venesuelą krečiantys politiniai neramumai nusinešė jau 96 žmonių gyvybes.
Opozicija dėl naujausios atakos apkaltino su vyriausybe susijusias „sukarintas grupes“.
Jau beveik keturis mėnesius Venesuelą krečiantys politiniai neramumai nusinešė jau 96 žmonių gyvybes.
Pagrindinis rinkėjams pateiktas klausimas susijęs su N.Maduro ketinimais liepos 30-ąją surengti balsavimą, per kurį būtų išrinkta 545 narius turinti „konstitucinė asamblėja“, turinti perrašyti šalies pagrindinį įstatymą.
Sekmadienį taip pat buvo surengtas šio proceso bandomasis balsavimas, siekiant atitraukti dėmesį nuo opozicijos organizuoto plebiscito, kurį vyriausybė laiko „neteisėtu“.
N.Maduro sakė opozicijai „nekliedėti“ dėl jos surengto balsavimo rezultatų. Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkė pareiškė opozicijai, kad balsavimo rezultatai bus laikomi „neturinčiais jokių teisinių pasekmių“.
„Vyriausybė žlunga“
Venesuelos užsienio reikalų ministras Samuelis Moncada sakė valstybinei televizijai VTV, kad paskelbs buvusį Meksikos prezidentą Vicente Foxą nepageidaujamu asmeniu ir uždraudė jam atvykti į šalį dėl, anot jo, smurto kurstymo ir kišimosi į valstybės reikalus. Savo pareiškimo S.Moncada nepagrindė jokiais įrodymais.
V.Foxas, palikęs Venesuelą vėlai sekmadienį, buvo atvykęs į šalį kartu su keliais kitais buvusiais Lotynų Amerikos valstybių lyderiais, demonstruodamas palaikymą opozicijos referendumui.
N.Maduro kritikuojanti Meksikos vyriausybė paragino užtikrinti, kad opozicijos konsultacinio plebiscito rezultatai vestų į „derybomis pagrįstą sprendinį“ ir padėtų „atkurti“ demokratiją.
Vis dėlto paprasti venesueliečiai, kaltinantys N.Maduro politiką dėl maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygiaus, šiuo balsavimu pasinaudojo kaip galimybe pasakyti prezidentui, kad jis turėtų palikti postą.
Paprasti venesueliečiai, kaltinantys N.Maduro politiką dėl maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygiaus, šiuo balsavimu pasinaudojo kaip galimybe pasakyti prezidentui, kad jis turėtų palikti postą.
Po balsavimo daug žmonių išėjo į Karakaso gatves ir skandavo, kad „ši vyriausybė jau žlunga“, o vairuotojai spaudė automobilių garso signalus.
Per balsavimą 49 metų Tibisay Mendez naujienų agentūrai AFP sakė, kad N.Maduro ir jo pareigūnai „tenori išsilaikyti valdžioje. Mes balsuojame, kad juos išvarytume.“
Daugelis balsavusiųjų buvo apsirengę baltai arba nacionalinės vėliavos spalvų drabužiais.
Vyriausybės šalininkai ir valstybinių įstaigų darbuotojai, bijantys būti atleisti, balsavime nedalyvavo. Tokia padėtis gali lemti, kad N.Maduro siūloma Konstitucinė asamblėja bus triuškinamai atmesta.
Kelios Lotynų Amerikos šalys ir Katalikų Bažnyčia taip pat kritikavo N.Maduro pastangas pakeisti šalies konstituciją.
Sunki ekonomikos padėtis
Opozicija sako, kad tokiu būdu N.Maduro nori įgyti į diktatoriaus panašias galias ir išlikti valdžioje, nors šiuo metu yra labai nepopuliarus. Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Datanalisis“ atlikta apklausa, prezidentą neigiamai vertina 80 proc. respondentų.
J.Borgesas sakė, kad opozicijos organizuotas balsavimas yra „takoskyra“ šioje „kovoje už demokratijos grąžinimą Venesueloje“.
Vis dėlto politinė krizė tikriausiai tęsis, o ekonomikos padėtis šioje naftos turtingoje Pietų Amerikos šalyje išliks sunki.
Opozicija kaltina N.Maduro nuvarius šalį į bankrotą ir mėginant pasinaudoti Konstitucine asamblėja, kad iš parlamento būtų atimtos beveik visos galios.
Prezidentas savo ruožtu tvirtina, kad opozicija kolaboruoja su „imperialistinėmis“ Jungtinėmis Valstijomis ir siekia nuversti jo vyriausybę.
N.Maduro sakė, kad jo siūloma Konstitucinė asamblėja yra „vienintelis kelias“ į taiką ir ekonomikos atsigavimą.
Šalies vadovą tebepalaiko kariuomenė, bet jo šalininkų stovykla atrodo pradedanti skeldėti.
Šalies generalinė prokurorė Luisa Ortega, tvirta N.Maduro velionio pirmtako ir globėjo Hugo Chavezo šalininkė, reiškė nepritarimą konstitucinei asamblėjai ir kritikavo vyriausybę bei kariškių veiksmus.
