Kas įvyko?
Praeitą savaitę Tbilisio miesto teismas patenkino prokuratūros prašymą sulaikyti opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ (VNJ), kurią įkūrė buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis, lyderį Nikanorą Meliją
Anksčiau N.Melijai buvo skirta kardomoji priemonė užstatas, kurį jis atsisakė mokėti pareiškęs, kad jam iškelta byla – „politinis persekiojimas“.
Opozicijos lyderis kaltinamas smurto kurstymu per 2019 metais Tbilisyje vykusius protestus. Demonstracijos kilo po to, kai Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas iš pirmininko tribūnos kreipėsi į Sakartvelo parlamentą.
Antradienį ryte per specialiųjų pajėgų reidą VNJ būstinėje N.Melija buvo sulaikytas. Prie būstinės vyko VNJ ir policijos pareigūnų susirėmimai, medikų pagalbos prireikė 17 asmenų. Vakare Tbilisyje tūkstančiai opozicijos rėmėjų susirinko prie vyriausybės pastato.
Kodėl dabar?
Sakartvelo politikos instituto programų vadovė Renata Skardžiūtė-Kereselidze tikina, kad situacija eskalavosi palaipsniui.
Esą sprendimas sulaikyti N.Meliją priimtas jautriu metu: kyla klausimų, kodėl tai padaryta tuomet, kai opozicija kovoja dėl savo pozicijų. Pats N.Melija, protestuodamas prieš rinkimus, kuriuos vadina suklastotais, demonstratyviai pažeidinėjo paleidimo už užstatą taisykles.
„Valdžia turėjo kaip nors reaguoti. Tačiau reakcija galėjo būti švelnesnė, pavyzdžiui, sulaikymui duoti daugiau laiko, leisti Melijos advokatams pasiruošti apeliacijai ir pan. Opozicija iš valdančios partijos dabar jaučia didelį spaudimą, keliama įtampa, kurios buvo galima išvengti“, – – 15min sakė ji.
Spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus opozicija laiko suklastotais. Jų nugalėtoja paskelbta valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, surinkusi beveik pusę balsų. Opozicijos atstovai atsisakė dirbti naujajame parlamente ir pareikalavo surengti naujus rinkimus.
Praeitą ketvirtadienį atsistatydino premjeras Georgijus Gacharija, pareiškęs, kad negali vykdyti teismo sprendimo.
Pasak R.Skardžiūtės-Kereselidzes, kurį laiką atrodė, kad G.Gacharijos atsistatydinimas „Sakartvelo svajonei“ suteiks manevro laisvę, leis išsaugoti reputaciją pasiūlant opozicijai derybinį sprendimą.
„Deja, valdantieji pasirinko konfrontacijos kelią, paskyrė premjerą, kuris nėra itin linkęs į derybas“, – sakė jis.
Iraklijus Garibašvilis premjero poste buvo jau 2013–2015 metais. R.Skardžiūtės-Kereselidze sako, kad jis žinomas dėl savo griežtos pozicijos ir yra gana skaldanti asmenybė.
„Greičiausiai tai irgi buvo valdančiosios partijos atsakymas ir tam tikra derybinė pozicija. Per inauguracinę kalba Garibašvilis aiškiai išdėstė, kad į kompromisus su opozicija nesileis“, – teigė analitikė.
I.Garibašvilis – itin ištikimas partijos „Sakartvelo svajonė“ de facto vadovui, Rusijai artimam oligarchui Bidzinai Ivanišviliui.
Anksčiau, eidamas premjero pareigas, jis žadėjo panaikinti oponentus iš „politinio radaro“, VNJ yra pavadinęs „nusikalstama organizacija“. Jis ne tik nuolat atsisakydavo kompromiso, bet aktyviai siekė eskalacijos, nurodo civil.ge.
Būdamas premjeras, I.Garibašvilis siekė išvalyti „Sakartvelo svajonę“ nuo „nelojalių“ B.Ivanišviliui asmenų. Jis galimai politiniais tikslais pasitelkė šeimos ir profesinius ryšius su policijos tyrėjais, nurodo civil.ge.
Kas toliau?
Analitikė sako, kad situacija Sakartvele eskaluojasi labai greitai. Antradienį vyko per kelis pastaruosius mėnesius neregėto masto protestai, nepaisant koronaviruso ir žiemos šalčių.
„Temperatūra kaista ir gana pavojingai, nežinia, į ką tai išvirs, gali įvykti susirėmimų. Labai daug kas priklauso nuo valdančiųjų požiūrio ir pozicijos“, – sakė ji.
R.Skardžiūtės-Kereselidze sako nepritarianti situacijos Sakartvele lyginimams su Rusija ir Baltarusija, kur šiuo metu vyksta protesto judėjimai. Esą Sakartvele viskas nėra „tik juoda ir balta“, tiek opozicija, tiek valdančioji partija padarė daug klaidų.
„Vienų partijų patirtis, kitų patirties trūkumas suvaidino nemažą vaidmenį sprendžiant, ar opozicija žengs į parlamentą ir kaip toliau elgsis.
Prieš pat rinkimus susikūrusioms partijoms pritrūko žinių ir resursų, jos atsidūrė padėtyje, kai nelabai įsivaizduoja, kaip šioje situacijoje galėtų laimėti. Net jei rinkimai vyktų kitą mėnesį, greičiausiai tos prtijos balsų nebesurinktų tiek, tiek surinko spalio pabaigoje“, – teigė analitikė.
Pasak R.Skardžiūtės-Kereselidzes, žmonės aktyviai dalyvavo rinkimuose nepaisant pandemijos, dėjo vilčių, kad parlamente atsiras daugiau opozicijos partijų. Taip ir įvyko – „Sakartvelo svajonė“ prarado vietų, šiuo metu nors ir turi daugumą, bet nebe konstitucinę.
„Rezultatus, kuriuos opozicija užginčijo, iš tiesų galimai iškreipė pažeidimai, padaryti prieš ir per rinkimus. Tačiau greičiausiai ne tiek iškreipti, kad labai smarkiai pakeistų parlamento sudėtį“, – sakė ji.
Opozicijai atsisakius dirbti naujajame parlamente, tarp rinkėjų netrūksta nusivylimo: nepaisant jų pastangų, pokytis neįvyko, tikina analitikė.
„Nes „Sakartvelo svajonė“ toliau valdo šalį, o parlamente nėra opozicijos, kuri būtų jai atsvara. Priešprieša tarp pozicijos ir valdančiųjų tęsiasi kelis mėnesius, o šalyje tebesitęsia sveikatos ir ekonomizė krizė. Daugybė svarbių klausimų nėra sprendžiami dėl politinės krizės.
Šie įvykiai greičiausiai išjudins partijų rėmėjus ir daugiau jų matysime gatvėje. Artimiausiomis savaitėmis reikėtų laukti kokių nors pokyčių“, – mano R.Skardžiūtės-Kereselidze.
Kuo su krize susijusi Lietuva?
Po N.Melijos sulaikymo į Sakartvelą išvyko Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Pasak vietos žiniasklaidos, su opozicijos atstovais surengtoje spaudos konferencijoje Ž.Pavilionis tikino, kad N.Melijos suėmimas sulauktų tarptautinio atsako ir galimai sankcijų.
Premjeras I.Garibašvilis pareiškė, kad „įžeidžianti“ Ž.Paviliono retorika yra nepriimtina. Pats komiteto pirmininkas tikina, kad Sakartvele tokios įtampos tarp valdančiųjų ir opozicijoje esančių partijų nebuvo pastaruosius 10–15metų
„Jei mes, matydami tokią įtampą šioje šalyje, neįsiterpsime, nepabandysime užmegzti dialogo, gali baigtis ne taip, kaip norėtume, jei mes norime, kad šalis įstotų į Europos Sąjungą ir NATO. Deja, nepavyko su viena puse sutarti, nors derėjomės iki pat išnaktų, į tai įsitraukė ES ir JAV“, – naujienų agentūrai BNS sakė Ž.Pavilionis.
R.Skardžiūtės-Kereselidze sako, kad Lietuva turėtų palaikyti demokratinius procesus Sakartvele.
„Šiuo metu tiek politinės jėgos, tiek visuomenė yra labai suskaldžiusi, prireiks kur kas daugiau dialogo. Gerai, kad jis vyksta ir kitais kanalais – kalbėjosi prezidentai, užsienio reikalų ministrai.
Svarbu, kad Lietuvos pozicija būtų labiau išgirsta abiejų pusių. Nes jei mus girdės ir priims tik opozicija, sunku tikėtis reikšmingų rezultatų“, – 15min sakė analitikė.
