Orlaivių avarijų skaičius Rusijoje išaugo daugiau nei dvigubai: sankcijos veikia?

Į nurodytą statistiką įtraukti orlaiviai, skirti gabenti ne mažiau kaip 19 keleivių, todėl galima daryti prielaidą, kad įvardintas oro eismo įvykių skaičius, įtraukus mažesnius orlaivius, greitai išaugtų.

Tyrimų bendrovės „Cirium“ analizė rodo, kad kiekvienam 100 tūkst. skrydžių Rusijoje teko beveik 10 avarijų, palyginti su vos penkiomis metais anksčiau.

Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ taip pat atkreipė dėmesį į šią vis didesnį mastą įgaunančią problemą ir kaip pavyzdį pateikė rugsėjo 12 d. iš Sočio į Omską skridusio oro linijų bendrovės „Ural Airlines“ lėktuvo „Airbus A320“ incidentą. Tuomet gedimą aptikusi įgula paprašė leisti nusileisti avariniu būdu Novosibirske, tačiau dėl staigaus degalų netekimo buvo priversta leistis plyname lauke.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sudužęs Rusijos lėktuvas

Ekspertai, kalbėję su leidinio žurnalistais, nurodė, kad dauguma avarijų yra susijusios su sankcijomis, kurios buvo įvestos po invazijos į Ukrainą pradžios ir atkirto Rusiją nuo orlaivių techninės priežiūros ir atsarginių dalių tiekimo.

Tarp tokių incidentų – pasikartojantys variklių gaisrų ar kitų gedimų skrydžio metu atvejai, važiuoklės pažeidimai tūpimo metu, taip pat sklendžių gedimai, dėl kurių nukrypstama nuo kurso.

Daugeliu atvejų rimtos žalos ar katastrofos pavyko išvengti, tačiau ekspertai įspėjo, kad nuolatinės techninės problemos kelia didelį pavojų keleiviams ir didina pilotų darbo krūvį.

„Jie neturi galimybės gauti atsarginių dalių, nelabai ką gali padaryti. <...> Tai pradeda daryti rimtą poveikį“, – „The Wall Street Journal“ sakė Skrydžių saugos fondo strategijos ir saugos politikos direktorius Henry Gurgis.

Anot žinovų, sankcijos ypač stipriai paveikė važiuoklės ir stabdžių detalių prieinamumą.

„Dėl šios priežasties lėktuvai turėjo būti siunčiami į Iraną atlikti techninės priežiūros. Be to, trūkstant atsarginių dalių treniruokliams, buvo suabejota Rusijos galimybėmis rengti naujus pilotus ir organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus“, – rašoma straipsnyje.

Prieš karą Ukrainoje Rusijos bendrovių orlaivių parką sudarė 1031 orlaivis. Beveik du trečdalius orlaivių parko sudarė bendrovių „Boeing“ ir „Airbus“ pagaminti orlaiviai.

„Dėl Rusijos oro linijų bendrovėms įvestų sankcijų gerokai pasunkėjo orlaivių tinkamumo skraidyti ir jų techninės būklės palaikymas“, – leidiniui pažymėjo Lietuvos aviacijos konsultacijų bendrovės „Friendly Avia Support“ generalinis direktorius Aleksandras Laneckis.

Pasak jo, netekusios galimybės naudotis Vakarų techninės priežiūros vadovais, kai kurios Rusijos oro linijų bendrovės sukūrė savo remonto ir techninės priežiūros programas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sudužęs Rusijos lėktuvas

„Tokie improvizuoti metodai kelia susirūpinimą dėl galimų pasekmių ir saugumo“, – pridurė bendrovės vadovas.

Sausio 26 d. Rusijos Federalinė oro transporto agentūra paskelbė, kad aviacijos incidentų skaičius nepadidėjo. Agentūros spaudos sekretorius Artiomas Koreniako amerikiečių naujienų svetainės „Newsweek“ pateiktus duomenis, kad per metus po sankcijų įvedimo Rusijoje lėktuvai pradėjo gesti tris kartus dažniau, pavadino „skaičiais, kurių niekas nepatvirtino“.

Leidinys apskaičiavo, kad nuo 2023 m. pradžios užfiksuota daugiau kaip 180 gedimų skrydžio metu atvejų, o 2022 m. jų buvo tik 60, o per vieną rudenį Rusijoje sugedo tiek pat lėktuvų, kiek anksčiau sugedo per metus.

Nepaisant viešų patikinimų dėl skrydžių saugos, sausio 31 d. Federalinė oro transporto agentūra surengė neeilinį posėdį po to, kai per mėnesį įvyko 20 incidentų, sukeltų dėl gedimų orlaivių varikliuose.

Teigiama, kad oro linijų bendrovės „S7 Airlines“ vadovybė buvo iškviesta pasiaiškinti, kodėl keturi jos lėktuvai susidūrė su tokia problema.

Konsultacinės bendrovės „Oliver Wyman“ prognozėmis, iki 2026 m. Rusijos orlaivių parkas sumažės daugiau nei perpus. Tai bus didelis smūgis ekonomikai, nes kelionėms oru didžiausioje pasaulio šalyje yra labai svarbios.

„Viena iš išeičių – pereiti nuo vakarietiškų orlaivių prie vietinių, tačiau kada tai pamatysime? Tikriausiai ne anksčiau kaip 2030 m.“, – „The Wall Street Journal“ nurodė bendrovės „TrustFlight“ vadovas Carlas Stevesas.

Nuo tada, kai buvo įvestos Vakarų sankcijos, Rusijos valdžios institucijos, anot naujienų agentūros „Reuters“ skaičiavimų, skyrė daugiau kaip 12 mlrd. dolerių valstybės subsidijų ir paskolų, kad išlaikytų oro linijų pramonę.

Be to, „Rostec“ įsipareigojo iki 2030 m. pagaminti daugiau kaip 500 įvairių tipų orlaivių.