„Norvegija nepažeidžia Svalbardo sutarties“, – naujienų agentūrai AFP sakė Anniken Huitfeldt.
„Norvegija nesistengia sudaryti kliūčių tiekimui“ į Rusijos akmens anglių gavybos gyvenvietę šiame regione, sakė ministrė, Rusijos užsienio reikalų ministerijai anksčiau pranešus, kad dėl šio klausimo iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę.
Maskva apkaltino Norvegiją, kad ši sutrikdė Rusijos generalinio konsulato darbą Špicbergene, didžiausioje Svalbardo salyno saloje.
Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias didžiules gamtinių išteklių atsargas.
Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.
Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.
M.Huitfeldt tvirtino, kad krovinys Norvegijos ir Rusijos pasienyje „buvo sustabdytas vadovaujantis sankcijomis, draudžiančiomis Rusijos kelių transporto įmonėms gabenti prekes Norvegijos teritorijoje“.
Ministrė sakė, kad prekių gabenimas „neturi vykti per žemyninę Norvegijos dalį rusiškais sunkvežimiais“, ir pasiūlė rasti kitų sprendimų, kaip aprūpinti Svalbarde gyvenančius rusų kalnakasius.
Draudimas su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams įplaukti į uostus netaikomas Svalbardui, „ir mes aiškiai parodėme savo norą apsvarstyti galimybę netaikyti skrydžių draudimo“, sakė A.Huitfeldt.
Pasak ministrės, padėtis Barencburgo mieste, kuriame gyvena rusų angliakasiai, yra „normali“.
„Gyventojai gali gauti maisto ir vaistų“, – sakė ji.
„Norvegija nesiekia išstumti Rusijos įmonių ar piliečių iš Svalbardo ar sudaryti kliūtis verslui, kuris vykdomas laikantis Norvegijos įstatymų ir taisyklių“, – kalbėjo A.Huitfeldt.
„Tuo pat metu būtina Norvegijos reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą gali sukelti praktinių pasekmių Rusijos bendrovėms Svalbarde, kaip ir apskritai Norvegijoje“, – sakė ministrė.
