Iškalbingas pats ataskaitos (visą ją galite skaityti čia anglų, rusų ir ukrainiečių kalbomis) pavadinimas: „Užblokuotas teisingumas: tuščias Ukrainos tyrimas dėl Pavelo Šeremeto nužudymo“.
Aktyvistai teigia, kad reikalingas nepriklausomas tyrimas, nes Ukrainos pareigūnai nesugeba įrodymais paremti savo teiginių, esą su P.Šeremetu susidorojo Rusija, ir neva vengia nagrinėti galimybę, jog nusikaltimą galėjo įvykdyti ukrainiečiai.
„Pareigūnai teigia tikrai norintys išaiškinti Šeremeto žmogžudystę, – rašo CPJ Europos ir Centrinės Azijos programų koordinatorė Nina Ognianova. – Tačiau jie nepateikia jokių aiškių įrodymų savo pagrindinei versijai, esą įsivėlusi Rusija.“
Sulaukdavo daug grasinimų
Tiek P.Šeremetas, tiek portalo „Ukrainska pravda“ vadovė Olena Prytulia, kuriai priklausė susprogdintas automobilis, skundėsi, kad kažkas juos nuolat seka.
Ataskaitoje, kurią parašė Kijeve dirbantis „Radio Free Europe“ korespondentas Christopheris Milleris, priduriama, kad iš tiesų „vis daugiau smulkių įrodymų veda ukrainietiškų pėdsakų link“.
„Kyla klausimų, kodėl pareigūnai stumia Rusijos kaltės versiją ir ar jie negali slėpti įrodymų norėdami apsaugoti kokius nors įtakingus asmenis“, – teigiama CPJ dokumente.
44-erių P.Šeremetas buvo gerai žinomas žurnalistas, dirbęs įtakinguose leidiniuose Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Per savo karjerą jis sulaukė daug grasinimų dėl rašinių, kuriuose būdavo negailima kritikos politikams.
Pernai liepos 20 dieną jis buvo ką tik išėjęs iš savo buto Kijevo centre ir ruošėsi automobiliu keliauti į „Radio Vesti“, kur turėjo dalyvauti laidoje. Jam įsėdus į mašiną ši sprogo.
„Novaja gazeta“ netrukus paskelbė, kad P.Šeremeto nužudymo priežastis greičiausiai buvo jo profesinė veikla.
Tiek jis, tiek portalo „Ukrainska pravda“ vadovė Olena Prytulia, kuriai priklausė susprogdintas automobilis, skundėsi, kad kažkas juos nuolat seka.
Kompetencijos stoka ar sabotažas?
Į kraupų išpuolį Ukrainos pareigūnai reagavo skubiai. Iškart paskelbta, kad P.Šeremetas buvo nužudytas, o šalies prezidentas Petro Porošenka, prabilęs apie „siaubingą tragediją“, pareiškė, jog „garbės reikalas imtis visų įmanomų priemonių šio nusikaltimo išaiškinimui“.
Tačiau praėjo jau metai, o Ukrainoje nėra net viešų, oficialių pareiškimų apie progresą tyrime.
CPJ ataskaitoje svarstoma, kad stebėtojai kaltina pareigūnus „dėl kompetencijos stokos, neapdairumo ar sabotažo – arba kalba apie visų trijų faktorių kombinaciją“.
Antai vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas gegužės pabaigoje paskelbė, kad vienas tyrėjų padarė klaidą, o dėl jos reikia iš naujo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas gegužės pabaigoje paskelbė, kad vienas tyrėjų padarė klaidą, o dėl jos reikia iš naujo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus.
CPJ teigimu, aukščiausi Ukrainos policijos ir saugumo tarnybų pareigūnai kaltina vienas kitą dėl vaizdo įrašų, itin svarbių tyrimui, sunaikinimui. Tuo pat metu P.Šeremeto draugai, artimieji ir kolegos teigia, kad tyrėjai jų kruopščiai neapklausė.
Dokumente pridedama, kad pernai lapkritį atsistatydino Ukrainos nacionalinės policijos vadovė Chatia Dekanoidzė, kuriai buvo patikėtas tyrimas dėl P.Šeremeto nužudymo.
Galiausiai kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad saugumo kamerose prie P.Šeremeto buto nusikaltimo išvakarėse ne kartą fiksuotų vyro ir moters tapatybės taip ir nebuvo nustatytos. Ši porelė, kaip manoma, ir pakišo sprogmenį po automobiliu.
A.Avakovas vasarį per spaudos konferenciją skelbė, kad išaiškinta, jog P.Šeremo žūtis buvo „užsakomoji žmogžudystė, o užsakymas atėjo iš Rusijos“.
Tiesa, įrodymų ir vėl nėra, o Rusijos pareigūnai neigia bet kokį ryšį su sprogdinimu.
Ką ten veikė buvęs SBU agentas?
Vyriausybės tyrėjais nepatenkinti Ukrainos žurnalistai, kuriuos P.Šeremeto nužudymas pribloškė, pradėjo ir savo tyrimą: jie ėmė analizuoti stebėjimo kamerų įrašus, taip pat – kalbėtis su žmonėmis.
Žurnalistai, priklausantys tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos centrui „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ ir Slidstvo.info tyrėjų komandai, gegužę paskelbė 49 minučių trukmės dokumentinį filmą „Killing Pavel“.
Ana Babinec, Dmytro Gnapas, Olena Loginova ir Vladas Lavrovas ne tik atkapstė, kad policija pražiopsojo svarbius įkalčius, bet ir atrado, jog prie nusikaltimo gali būti prisidėjusi Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Policija apklausė I.Ustymenką, tačiau pastarasis taip ir nebuvo suimtas, nes tiesiog pareiškė, kad saugojo kažkieno vaikus, gyvenančius netoli P.Šeremeto buto.
Mat išsiaiškinta, kad Ivano Franko gatvėje, kurioje buvo susprogdintas automobilis, naktį prieš išpuolį mašina“ važinėjosi iki 2014 metų SBU dirbęs Ihoris Ustymenka. Vaizdo kameros užfiksavo jį prie pat P.Šeremeto buto maždaug tuo metu, kai, kaip manoma, po žurnalisto automobiliu buvo padėta bomba.
Policija apklausė I.Ustymenką, tačiau pastarasis taip ir nebuvo suimtas, nes tiesiog pareiškė, kad saugojo kažkieno vaikus, gyvenančius netoli P.Šeremeto buto.
Ultranacionalistų išpuoliai
CPJ ataskaitoje N.Ognianova tvirtina, kad daugiau nei dešimt nužudyto žurnalisto draugų, giminaičių ir kolegų tiki, jog su juo susidorojo ukrainiečiai.
„Jis žuvo tokiais metais, kai CPJ fiksavo augantį priešiškumą prieš žurnalistus, kurie skelbė kritiškus reportažus apie vyriausybės veiklą ir abejojo valdžios veiksmais dėl konflikto su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje“, – rašoma dokumente.
Esą šalyje buvo ne vienas incidentas, kai ultranacionalistinės grupuotės grasino neva nepatriotiškiems žurnalistams ir net juos puolė fiziškai. Pasitaikė atvejų, kai Ukrainos saugumo pareigūnai, įskaitant patį A.Avakovą, gynė užpuolikus.
Nors P.Porošenka dabar irgi skelbia nepasitenkinimą, kad P.Šeremeto žudikai vis dar nerasti, CPJ pabrėžia, kad Ukrainoje akligatvį pasiekiantys tyrimai nėra naujiena.
Nuo 1992 metų Ukrainoje dėl jų darbo buvo nužudyti septyni žurnalistai, tarp jų – 2000-aisiais policininkų nužudytas Georgijus Gongadzė. Bet net penkiais atvejais niekas nebuvo nuteistas.
