Maždaug 56 000 Grenlandijos gyventojų gyvena autonomiškai valdomoje šalyje, o buvusi kolonijinė valdovė Danija prižiūri jų užsienio politiką ir saugumą. Dešimtmečius grenlandai siekė arba bent jau svajojo apie visišką nepriklausomybę. Šios savaitės pradžioje ministras pirmininkas Mute Egede pareiškė, kad Grenlandija neparduodama.
Pasak Grenlandijoje gyvenusio danų žurnalisto Ole Ellekrogo, vietiniai gyventojai tebėra nepatenkinti savo santykiais su Danija. „Daugelis kalaallit (Grenlandijos gyventojų), persikėlusių į Daniją, ... susiduria su dideliu danų neišmanymu ir arogancija“, – sakė O.Ellekrogas leidiniui „Politico“.
„Dėl šio augančio nepasitenkinimo daug Grenlandijos žmonių jaučiasi pasirengę išbandyti ką nors kita“, – sakė O.Ellekrogas, kuris pridūrė, kad įtempti abiejų šalių santykiai atveria kelią tokiems veikėjams kaip D.Trumpas įsikišti „galbūt nesąmoningai, o galbūt įžvalgiai ir tikslingai“.
Kopenhaga taip pat padengia maždaug pusę salos biudžeto, o tai yra praktinė kliūtis, trukdanti nuo krevečių priklausomai ekonomikai siekti nepriklausomybės.
„Tai yra maždaug 750-150 mln. – 1 mlrd. JAV dolerių per metus, – interviu sakė Danijos karališkojo gynybos koledžo docentas Jonas Rahbekas-Clemmensenas. – Donaldas Trumpas nemėgsta blogų sandorių, tiesa?“
Kitaip tariant, Grenlandija Danijai yra labai brangi vidutinio dydžio savivaldybė. O Vašingtonas jau gali laisvai naudotis tokiu status quo.
Kodėl idėja dėl Grenlandijos nėra tokia gera
Grenlandijos paėmimas – nesvarbu, ar perkant, ar jėga – tikrai nepagerintų Vašingtono perspektyvų, rašo „Politico“. JAV turi tris pagrindinius tikslus Grenlandijoje, kurie šiandien yra gerai įgyvendinami. Pirma, Pitufiko kosminė bazė (anksčiau vadinta Tulės oro baze) yra labai svarbi karinė bazė, skirta ankstyvojo perspėjimo sistemoms ir oro pajėgoms virš Arkties regiono.
Antra, Grenlandija aktyviai vilioja investuotojus, kad šie sukurtų tvarią retųjų žemės naudingųjų iškasenų, taip pat vario, sidabro, platinos ir titano telkinių kasybos infrastruktūrą. Premjeras M.Egede nuo išrinkimo 2021 m. kelis kartus keliavo į JAV, kad pritrauktų privačių investicijų – tačiau nė viena bendrovė nesiėmė šio žingsnio.
Galiausiai JAV nori užkirsti kelią Kinijos įsiveržimui į šį regioną. Spaudžiama Vašingtono, Kopenhaga užblokavo valstybinei Kinijos bendrovei galimybę vystyti tris oro uosto projektus saloje, motyvuodama tuo, kad tai keltų pavojų saugumui.
Apibendrindamas J.Rahbekas-Clemmensenas sakė, kad „JAV jau gauna tai, ko nori. Ir tai yra pigu“.
Mineralų prakeiksmas
Grenlandijos naudingųjų iškasenų ištekliai tampa vis prieinamesni, nes dėl klimato kaitos jos didžiulė ledo kepurė traukiasi, tačiau realių projektų nėra daug.
Labiausiai išvystyta netoli pietinio šalies pakraščio esanti Kuannersuito arba Kvaneflejdo kasykla buvo faktiškai užblokuota, nes joje esantys retųjų mineralų telkiniai sumaišyti su uranu. Eksploatacijos licenciją turinti bendrovė padavė Grenlandijos vyriausybę į teismą reikalaudama 11 mlrd. JAV dolerių.
Kiti telkiniai yra daug mažesni ir sunkiau prieinami, o tai reiškia, kad jiems eksploatuoti reikėtų didelių investicijų ir daug laiko.
