Tyrėjams, tiesa, net nepavyko patekti į šalį. Jos valdžia ekspertų neįsileido. Tačiau specialistai nenuleido rankų ir 484 puslapių ataskaitą parengė apklausę 550 pabėgėlių ir atsižvelgę į 160 raštu gautų liudijimų.
Išklausiusi liudininkus komisija priėjo prie išvados, kad Eritrėjoje įstatymo viršenybę yra visiškai pakeitusi baimė.
Ataskaitoje aprašomas totalitarinis Eritrėjos valdymas, susidorojimas su žmonėmis, kankinimai ir vergovė, į kurią stumiami nekalti žmonės. Pasak Jungtinių Tautų komisijos, žmogaus teisės Eritrėjoje šiais laikais pažeidžiamos smarkiau nei bet kur kitur pasaulyje. Tai gali būti laikoma nusikaltimais žmogiškumui, skelbiama dokumente.
Nebuvo jokių taisyklių. Jie galėjo mušti penkias minutes ar visą valandą, kaip panorėdavo, – prisiminė pabėgėlis.
Taip pat pastebima, kad net pabėgėliai jaučia tą pačią baimę pasakoti apie savo patirtį bijodami, kad apie tai sužinos Eritrėjos valdžia arba nukentės jų giminaičiai.
Tačiau pasiryžusieji liudyti buvo atviri. Jie ne tik papasakojo, bet ir nupiešė, kaip buvo kankinami ir padėjo specialistams aiškiau įsivaizduoti Eritrėjos valdžios taikomus kankinimo būdus.
Nebuvo jokių taisyklių
Nustatyta, kad daugybės aukų patirtis sutapo – dauguma jų pasakojo ir piešė buvę surišti, kabinami ant baslio surištomis rankomis ir kojomis, surištomis rankomis paguldyti veidu į grindinį ir nuolat mušami. Taip pat kankiniai buvo žeminami verčiant juos tuštintis kitų akivaizdoje, prižiūrimiems ginkluotų pareigūnų.
„Jie sulaikė mane, surakino ir prikabino ant virvės, lyg Jėzų, tik rankų neišskėtė“, – pasakojo komisijai vienas liudininkas. Jo rankos mėnesių mėnesius buvo paralyžiuotos, skausmą žmogus jaučia iki šiol.
„Nebuvo jokių taisyklių. Jie galėjo mušti penkias minutes ar visą valandą, kaip panorėdavo“, – atsiminė jis.
Komisijos tvirtinimu, paklausius tokių išgyvenimų nė kiek nebestebina, kad Eritrėjos gyventojai bet kokia kaina bando pabėgti iš šalies, net rizikuodami savo gyvybėmis.
Vien šiemet Europą pasiekė mažiausiai 11 tūkst. pabėgėlių iš Eritrėjos.
Eritrėjos valdžia neigia ataskaitoje paskelbtą informaciją vadindama ją „nepateisinamu hiperbolizavimu“.
