Palestiniečių pabėgėlių stovykloje Jarmuke, Sirijoje, gimęs Jihadas ten augo su keliomis pabėgėlių kartomis.
„Kaip žmogus be valstybės tu neturi tautybės, bet augi apsuptas palestinietiškų tradicijų. Turi šeimą, bet niekas tau nepadeda“, – pasakojo vaikinas.
„Išmoksti, kad vienintelis būdas padėti sau yra per mokslą ir smegenų naudojimą. Mokslai, politika ir kultūra mane pradėjo dominti dar gyvenant Jarmuke“, – sakė Jihadas.
Jo teigimu, palestiniečių pabėgėlių stovykloje susikirto daugybė ideologijų ir pasaulėžiūrų. Žmonės ir pagalbą teikiančios organizacijos nuolat keisdavosi.
„Vien mano namuose susikirsdavo penki skirtingi požiūriai. Aš sekiau tuo, kuris man atrodė teisingiausias: negali laukti, kol progresas ateis, turi pats jį susikurti“, – teigė 25 metų palestinietis, prieglobstį radęs Švedijoje.
Karas užklupo pradėjus dirbti
Pabėgėlių stovykloje pabaigęs vidurinės mokyklos mokslus Jihadas kurį laiką dirbo Jungtinių Tautų biure Damaske.
„Projektas, į kurį įsitraukiau, augino jaunuosius lyderius, kurie galėjo aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje ir prisidėti prie bendruomenių vystymosi. Tai buvo prasmingiausias dalykas, kurį dariau savo gyvenime. Jaučiausi taip, lyg mano gyvenimas iš tikrųjų būtų prasidėjęs, bet tada prasidėjo ir karas“, – pasakojo vaikinas.
„Visas pietinis Damaskas tapo karo zona ir joje atsidūrė ir Jarmukas“, – pridūrė jis, pasakodamas apie 2011 metais įsiliepsnojusį Sirijos pilietinį karą. Jo teigimu, apie 750 tūkstančių žmonių, pajautę grėsmę, suplaukė į Jarmuko pabėgėlių stovyklą. Žmonėms teko dalintis ne tik maistu, bet ir čiužiniais.
Jo teigimu, apie 750 tūkstančių žmonių, pajautę grėsmę, suplaukė į Jarmuko pabėgėlių stovyklą. Žmonėms teko dalintis ne tik maistu, bet ir čiužiniais.
„Žmonės, kurie matė, kiek žmonių buvo sutalpinta į kelis kvadratinius kilometrus, negalėjo patikėti. Bet ten gyveno žmonės, kurie buvo matę karą ir patys nuo jo bėgę. Kai matai sužeistus žmones, tuos, kurie gyveno bombarduojamose vietovėse, matai motinas, kurios nužudytos su vaikais ant rankų, palaidoji savo draugus, ištekliai pradeda neberūpėti. Rūpi tik gyvybė, kuri yra šventas dalykas“, – teigė Jihadas.
Švedijoje tapo kultūros ambasadoriumi
Jihadas į Europą patraukė su dviem broliais. Atvykę į Egiptą, jie persikėlė per Viduržemio jūrą ir galiausiai pasiekė Europą. Prieglobstį jiems suteikė Švedija. Jihadui labai greitai pavyko įsilieti į Geteborgo bendruomenę.
Jis tapo Geteborgo kultūros administracijos ambasadoriumi ir Raudonojo Kryžiaus savanoriu, padedančiu kitiems migrantams.
„Aš praleisdavau savo vakarus traukinių stotyje. Laukdamas atvykstančių žmonių. Tokia iniciatyva svarbi, bet ji tik kosmetinė. Svarbiausia - kas vyksta po to“, – kalbėjo jis, pabrėždamas integracijos proceso ir visų pusių pastangų svarbą.
„Noriu tęsti tai, ką darau ir padėti žmonėms, kurie čia atvyksta, kaip kažkada atvykau aš“, – tikino Jihadas.
Žiniasklaidos dėmesiu nesidžiaugia
Palestinietį liūdina tai, kaip pabėgėlių krizė yra nušviečiama žiniasklaidoje. „Švedijoje tai pateikiama kaip problema“, – konstatavo jis.
„Požiūris padarė situaciją tokią, kad dabar tavo požiūris į migraciją apibrėžia ir visas tavo politines pažiūras. Iš tikrųjų su problemomis susiduria būtent tie, kurie ieško prieglobsčio Švedijoje. Jiems sunku susirasti būstą, trūksta kitų faktorių, kurie padėtų užtikrinti gyvenimo saugumą“, – sakė Jihadas.
Jo teigimu, Švedijoje didžiausia bėda prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams išlieka biurokratinis aparatas ir supratingumo trūkumas, mažinantis ir pačių migrantų motyvaciją stengtis.
„Nors sienos ir atviros, bet Švedijos visuomenė gali dažnai būti pakankamai uždara“, – teigė Jihadas.
„Nors sienos ir atviros, bet Švedijos visuomenė gali dažnai būti pakankamai uždara“, – teigė Jihadas.
„Kokia tikroji Švedijos problema? Niekas apie tai nekalba, bet viskas čia pagrįsta materialinėmis vertybėmis. Žmonės kalba, kiek kainuos pabėgėlių priėmimo programa, nesusimąstydami, ką aš, naujas žmogus gali duoti šiai šaliai“, – piktinosi Geteborge gyvenantis vaikinas, laisvą laiką skiriantis savanorystei.
„Naudojami ekonominiai terminai, bet kai kalbama apie kainą, tai niekas neklausia, kiek Rusijai kainuoja karinė kampanija Sirijoje“, – apie Kremliaus karines išlaidas ir kitų valstybių išlaidas pabėgėlių priėmimui kalbėjo Jihadas.
„Svarbiausia kalbėti apie prieglobsčio prašančius kaip apie žmones, o ne kaip apie statistiką“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad žiniasklaida retai mato sėkmės istorijas arba kaip atrodo realus tų žmonių gyvenimas.
„Atrodo, kad pabėgėlių tema užima kokius septyniasdešimt procentų žiniasklaidos antraščių“, – priekaištaudamas sakė Jihadas. „Antraštės yra pagražinamos, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį, o didelė dalis žmonių savo tiesas ir nuomones formuoja tik paskaitę antraštes“, – pridūrė jis.
„Reikėtų daugiau rodyti, kas iš tiesų vyksta Sirijoje. Vaizdai nuomonę gali suformuoti geriau nei žiniasklaidos ar Švedijos žmonių perspektyva“, – konstatavo Sirijos pabėgėlių stovykloje augęs palestinietis.
