Apkaltino ekstremizmu
Sergejus ir Maksimas bėgo į Jungtines Valstijas iš Čiukčių autonominėje apygardoje esančio kaimo Egvekinoto. Kaimas įsikūręs ant to paties pavadinimo įlankos kranto, o jame gyvena apie tris tūkstančius žmonių.
Kaip rašo leidinys, abu vyrai susidraugavo dar paauglystėje, abu nemėgo dabartinės Rusijos valdžios ir invaziją į Ukrainą laikė nusikalstama.
Maksimas, pasak „The Economist“, viešai nedemonstravo savo politinių pažiūrų, o Sergejus tuo metu nesivaržė viešai kalbėti apie pinigų, skirtų kelių tiesimui, vagystes bei klausinėti valstybės tarnautojų apie jų požiūrį į karą. Pažymima, kad Sergejus Rusijoje dirbo transporto sektoriuje.
Praėjusių metų birželį Sergejus buvo sulaikytas ir apklaustas,. Jo taip pat klausinėta, kad jis susijęs su Rusijos opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu Kremliaus įkaltintas kalėjime. Pats Sergejus tvirtina, kad nieko bendro su Rusijos opozicijos lyderiu jis neturi.
Rugpjūtį Sergejus buvo apkaltintas ekstremizmu ir jam buvo uždrausta išvykti iš Egvekinoto kaimo. Tuomet jis kartą bandė pabėgti į Aliaską škuna – burinio tipo laivu – tačiau dėl stipraus vėjo buvo priverstas pasukti atgal ir grįžti į krantą.
Kita alternatyva – mirtis
Pernai rugsėjo 26 dieną, praėjus penkioms dienoms po mobilizacijos Rusijoje paskelbimo, Sergejaus sulaukė svečių – į jo duris kažkas pasibeldė. Kaip rašo leidinys, pro langą Sergejus pamatė karine uniforma vilkinčius vyrą ir moterį, tačiau durų jiems neatidarė. Vietoje to jis paskambino savo draugui Maksimui ir paprašė jo ateiti.
Maksimas iš karto atspėjo, kas nutiko. Tą rytą į jo namus taip pat atėjo žmonės, vilkintys karinėmis uniformomis, jis taip pat jiems neatidarė durų.
Vyrams susitikus Sergejus pasiūlė radikalų sprendimą: Maksimo žvejybine valtimi (keturių metrų ilgio, su pakabinamu varikliu) perplaukti Beringo jūrą, pasiekti Aliaską ir prašyti prieglobsčio Jungtinių Valstijų valdžios institucijų.
Maksimas sutiko. Pasak jo, vienintelė kita šios situacijos alternatyva jam atrodė tik mirtis Ukrainoje.
Niekas apie apie vyrų pabėgimo ketinimus nežinojo, išskyrus vieną iš Sergejaus dukterų, kuri gyveno Omske.
Tuo metu pats Sergejus kasdien laukdavo naujo beldimo į duris ir mintyse vis svarstydavo, ar nėra kaip nors išsidavęs apie pabėgimo planą kokiame nors pokalbyje.
Nerimą jis bandė įveikti alkoholio pagalba, rašo „The Economist“.
Apsimetinėjo, kad ieško ilčių
Valtimi jie išplaukė rugsėjo 29 dieną.
Pabėgimo pradžioje jie keliavo palei Čiukotkos pakrantę, nakvodami iš pradžių pas Maksimo giminaičius ir Sergejaus pažįstamus, o paskui palapinėje. Paklausti, kur keliauja, jie atsakydavo, kad ieško negyvų jūrų vėplių, kad galėtų parduoti jų iltis.
Bėgliai išjungė savo telefonus, kad padidintų savo galimybes prasmukti pro pasienio pareigūnus. Tačiau šie jiems netrukdė ir, kaip atrodė Sergejui ir Maksimui, visai nekreipė į juos dėmesio.
Kai iki kelionės tikslo buvo likę apie 30 kilometrų, rusus užklupo audra. Prieš tai jie jau buvo susidūrę su audra ir grįžo atgal į Čiukotkos pakrantę, kur kelias dienas laukė, kol pagerės oro sąlygos. Tačiau šį kartą jie neapsisuko. Nors iššūkių netruko į jų valtį vis tekėjo vanduo.
Spalio 4 dieną bėgliai išsilaipino Gambelo gyvenvietėje, Šventojo Lauryno saloje, priklausančioje Aliaskos valstijai.
Pažymima, kad jūra jie įveikė apie 500 kilometrų.
Vietos gyventojai iš pradžių juos palaikė rusų kareiviais, nes jie vilkėjo kamufliažinius rūbus. Tačiau Sergejus ir Maksimas, naudodamiesi „Google“ vertėju, vietiniams paaiškino, kad prašo politinio prieglobsčio.
Tai reaguodami Gambelo gyventojai rusams atnešė sulčių ir picos. Tačiau į įvykio vietą atvykusi policija paaiškino, kad jie rusai sulaikyti. Kitą dieną Imigracijos ir muitinės pareigūnai Maksimą ir Sergejų išsiuntė iš pradžių į Ankoridžo miestą Aliaskoje, o paskui į Takomą, Vašingtono valstijoje.
Nesitikėjo, kad bus sulaikyti
Leidinys rašo, kad rusai nesitikėjo, kad atvykus į Jungtines Valstijas jie bus sulaikyti. Tačiau įkalinti kameroje, kurioje buvo 70 žmonių, jie buvo daugiau nei tris mėnesius.
Sergejus buvo paleistas už užstatą sausio 13 dieną, Maksimas – sausio 18 dieną. Pažymima, kad užstatą sumokėjo ukrainiečių kunigas iš Takomos miesto, kuris taip pat parūpino iš Rusijos pabėgusiems vyrams būstą.
Dabar bėgliai tikisi, kad jie galės kur nors oficialiai įsidarbinti
Sergejus, pasak „The Economist“, jau turi verslo idėją: pamatęs, kad Takomoje daug plastiko ir aliuminio atliekų, jis sugalvojo atliekų perdirbimo sistemą.
Tuo tarpu Maksimas nori tik atgauti savo valtį.
Apie tai, kad JAV Šventojo Lauryno saloje buvo sulaikyti du rusai, buvo žinoma 2022 metų spalio pradžioje. Tuomet amerikiečių leidinys „Politico“ , remdamasis rusų advokatu, skelbė, kad jie buvo laikomi sąlygomis, artimomis kalėjimui.
„Politico“ taip pat pranešė, kad ukrainiečių kunigo Romano Mitino kontaktus Sergejui ir Maksimui perdavė vienas Gambelo gyventojas, prie kurio namų jie klaidžiojo atvykę į Amerikiečių salą.
Savo ruožtu Kremliaus naujienų agentūra „RIA Novosti“ netrukus po rusų sulaikymo, remdamasi šaltiniu, rašė, kad Čiukotkos gyventojai esą nusprendė bėgti į Jungtines Valstijas ne nuo mobilizacijos, o siekdami „išvengti atsakomybės už tam tikrus veiksmus Rusijos Federacijos teritorijoje“.
Pasak agentūros neįvardinto šaltinio, abu vyrai Rusijoje turėjo finansinių problemų, o vienas iš jų taip pat buvo teistas dėl įtarimų narkotikų laikymu.