Šoko ir vilniečiai
Neseniai viename tinklalapyje buvo publikuotas 3 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ligoninės personalas šoka pagal dainą „Jerusalema“. Prie įrašo pridėtas komentaras „Labai sunkiai dirba medikai dėl šito užkrato“. Įrašu buvo pasidalinta keliose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse.
Jų nariai suskubo reikšti nepasitenkinimą, kad medikai leidžia sau taip pramogauti, vieni aiškino, kad jie neturi darbo, todėl randa laiko šokiams, kiti ironizavo „ko nešokti ir neploti, juk pinigus gauna, o dirbti nereikia…“, piktinosi, kad Hipokrato priesaiką davę žmonės sugeba tik tiek.
„Šiaip tai šokiai yra gerai, bet kai daktarai užsidarę sėdi pustuštėse ligoninėse ir tuščiose poliklinikose, tai daugiau negu nenormalu. Daktarai bijo ligonių, bijo viruso?“ – klausė viena komentatorė, kita siūlė nepykti ir pažiūrėti atidžiau: „vos ant kojų laikos, stengias šokt iš paskutiniųjų“.
Įraše užfiksuotas nenurodytos vietovės, kurioje kalbama vokiškai, personalo šokis. Vokietijoje iššūkį pašokti pagal šią dainą priėmė ne viena ligoninė, pavyzdžiui, Kelno universitetinės ligoninės Naujagimių ir vaikų klinika, Manhaimo universitetinė klinika su būriu miesto gyventojų, Reutlingeno ligoninė.
Dauguma vaizdo įrašuose šokančių žmonių veidus dengia kaukėmis, laikosi nemažo atstumo vienas nuo kito. Straipsniuose ir pranešimuose apie šokį ne kartą pažymėta, kad įrašai buvo daromi laikantis visų saugumo reikalavimų.
Prie kolegų iš užsienio prisijungė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai. Gruodžio pabaigoje paskelbtu šokio įrašu jie pasveikino Naujųjų metų proga.
Iškart pakilo į topų viršūnes
Gydytojai ir daugybė kitų žmonių šoka pagal didžėjaus Master KG ir dainininkės Nomcebo Zikode dainą „Jerusalema“. Ritmiška, gospelų įkvėpta gqom (PAR gimusios elektroninės šokių muzikos) stiliaus daina, sulaukusi teigiamų atsiliepimų internete, buvo išleista dar 2019 metų lapkritį.
Netrukus pasirodė ir jos vaizdo klipas, kuriame įamžinti ne tik abu PAR atlikėjai, bet ir būrys vaikų, nemažai kitų žmonių. Tiesa, garsiojo šokio čia dar nematyti, nebent pavieniai žingsneliai.
Jau pamėgta ir net Pietų Afrikos vasaros (kuri sutampa su mūsų žiema) himnu tapusi daina muzikos klausymosi platformose internete atsidūrė tik praėjusių metų viduryje. Štai tada ji sulaukė milžiniško populiarumo. Nors parašyta isiZulu kalba, kurią vartoja vos 10 mln. žmonių, daina iškart šovė į topų viršūnes.
Praėjusių metų pabaigoje platformoje „Spotify“ ji buvo perklausyta bemaž 150 mln. kartų – neskaičiuojant remiksuotų, perdainuotų ir pergrotų versijų. Dainos klausomumas pernai iki spalio išaugo 40 tūkst. proc. Programėlėje „Shazam“, skirtoje dainoms atpažinti, „Jerusalema“ tapo populiariausiu kūriniu. Socialiniame tinkle „TikTok“ pačios „Jerusalema“ ir šokių pagal dainą įrašai peržiūrėti jau daugiau nei milijardą kartų.
Dainai išpopuliarėti visame pasaulyje galbūt patys net nenorėdami padėjo keli jaunuoliai iš Angolos. Lygiai prieš metus „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, skambant jos ritmams, bene pirmą kartą buvo sušoktas kultiniu tapęs šokis. Originalus įrašas, sukurtas šokių mokyklos „Fenómenos do Semba“ atstovų, jau peržiūrėtas daugiau nei 15 mln. kartų.
Įraše užfiksuoti keli pietaujantys jaunuoliai. Vaikinai, iš rankų nepaleisdami lėkščių su maistu, ima šokti. Netrukus prie jų prisijungia ir kartu valgančios merginos. Šokis nesudėtingas – kadangi jaunuolių rankos užimtos, o kai kurie dar suspėja judėdami ir valgyti, dauguma judesių atliekami kojomis. Šokėjai daugiausia vaikšto pirmyn-atgal ir į šonus, judina klubus ir kilnoja rankas.
Galbūt todėl ne tik „užkabinanti“ daina, bet ir šokis užkrėtė tokią daugybę žmonių – įvairių profesijų, amžiaus ir net kūno sudėjimo. Iš angoliečių estafetę perėmė portugalai (greičiausiai dėl bendros istorijos ir išlikusių ryšių – Angola yra buvusi Portugalijos kolonija). Kaip tik šie sugalvojo iššūkį – šokti pagal PAR atlikėjų dainą, sukūrė grotažymę #JerusalemaDanceChallenge / #JerusalemaChallenge.
„Daugiau nei šokis“
Nesudėtingi judesiai – ne vienintelė priežastis, kodėl šokis išpopuliarėjo. Šokančių angoliečių vaizdo įrašas pasirodė kaip tik tuo metu, kai pasaulį po truputį ėmė kaustyti COVID-19 pandemija. Visų pirma PAR, paskui – ir kitose šalyse jis suteikė džiaugsmingų momentų, skatino nesileisti būti sugniuždomiems karantino suvaržymų, skleidė teigiamą žinią blogų žinių laikais.
Daina ir šokis tapo savotišku vilties simboliu, žmoniją kaustant baimei dėl COVID-19. Kaip tik todėl iššūkį noriai priėmė tūkstančiai gydytojų, slaugų, kitų ligoninių darbuotojų. „Puiki idėja, kaip perkrauti baterijas tokiais sunkiais laikais“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė viena Bavarijos „Raudonojo Kryžiaus“ socialinė tarnyba, kurios darbuotojai irgi prisijungė prie iššūkio.
Kai savą šokio versiją parodė PAR „Netcare Alberlito“ ligoninės slaugės, vienas iš projekte dalyvavusių žmonių pasakė: „Jerusalema“ yra daugiau nei vien šokis. Tai yra išgyvenusiųjų šventimas. Tai yra pergalė prieš sunkius ir nežinomus laikus. Tai yra vienybė, kokios niekada nebuvo“.
Ne visi net PAR supranta, apie ką isiZulu kalba dainuoja įspūdingo balso savininkė Nomcebo.„Jerusalema“ yra lyg guodimasis Dievui, prašant nuvesti į dangišką miestą. „Jerusalema (dangiškas mieste) yra mano namai. Nepalik manęs čia, čia nėra mano namai“. Panašiai dėl pandemijos ir karantino suvaržymų tikriausiai jaučiasi daugelis.
Net pernai lapkritį uždaryto Berlyno Tėgelio oro uosto darbuotojai, atsisveikindami su šia vieta, šoko pagal „Jerusalema“ melodiją. Judėjo ir Ganos kariai, jaunavedžiai, PAR prezidentas Cyrilas Ramaphose paragino gyventojus dalyvauti iššūkyje ir apmąstyti sunkią kelionę, kurią teko įveikti, prisiminti tuos, kuriuos pakirto liga. O sveikatos apsaugos ministras Zweli Mkhize, pasivadinęs būrį kolegų, pats sušoko visą šokį.
Iššūkiui įgyvendinti prireikė net tarptautinio bendradarbiavimo. Šveicarijos policininkai priėmė iššūkį pajudėti ir metė jį airiams. Šie neatsisakė ir šokiui pasitelkė net savo žirgus. Šveicarai tai įvertino – už tai, kad kolegos iš Airijos pašoko puikiai, iškėlė šios šalies vėliavą.
Kadangi „Jerusalema“ turi religinį atspalvį, nenuostabu, kad pagal jos ritmą judėjo ir Monrealio bažnyčios bendruomenė, ir vienuoliai Italijoje, Vokietijoje. Viena Švedijos mokykla „pašokti“ privertė net ekskavatorių, traktorių ir slidininką.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
