Nuo vasario 6-ąją įvykusio žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir Sirijoje iš viso žuvo daugiau kaip 44 tūkst. žmonių, pagalba Sirijos sukilėlių kontroliuojamas teritorijas pasiekia lėtai.
„Reikia skubiai padidinti tiekimo apimtis, kad jos atitiktų humanitarinės krizės mastą“, – sakė Prancūzijos pagalbos grupė.
MSF teigė, kad tiekimas „šiuo metu net neatitinka kiekio, buvusio prieš žemės drebėjimą“.
„Šiuo metu pagalbos srautas yra labai mažas“, – sakė Hakimas Khaldi, MSF misijos Sirijoje vadovas.
„Per tris dienas ištuštinome skubios pagalbos atsargas“, – pridūrė jis.
„Jungtinių Tautų duomenimis, per penkias dienas po žemės drebėjimo tik 10 sunkvežimių įvažiavo“ į sukilėlių kontroliuojamas Sirijos teritorijas per Bab al Chavos sienos perėją iš Turkijos, teigė MSF.
Pasak grupės, „per 10 dienų po žemės drebėjimo sieną į Sirijos šiaurės vakarus kirto mažiau sunkvežimių nei vidutiniškai per savaitę 2022 metais“.
Sekmadienį per Al Hamamo perėją Afrino vietovėje į Siriją atvyko MSF siųsta 14 sunkvežimių kolona su 1269 palapinėmis ir žiemos rinkiniais.
„Pristatymas buvo surengtas ne pagal Jungtinių Tautų tarpvalstybinį humanitarinį mechanizmą“, – teigė grupė.
Sirijos šiaurės vakaruose veikiantys aktyvistai ir skubios pagalbos komandos smerkia vangią JT reakciją į žemės drebėjimą sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, akcentuodamos pagalbos siuntas, gabenamas į vyriausybės kontroliuojamus oro uostus.
Prieš įvykstant žemės drebėjimui beveik visa svarbiausia humanitarinė pagalba daugiau kaip keturiems milijonams sukilėlių kontroliuojamose teritorijose gyvenančių žmonių buvo pristatoma tik per vieną sienos perėjimo punktą – Bab al Chavą.
Pirmadienį JT paskelbė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas sutiko atidaryti dar du sienos perėjimo punktus iš Turkijos į šiaurės vakarų Siriją, kad būtų galima įvežti pagalbos reikmenis.
Po žemės drebėjimo JT į Sirijos šiaurės vakarus išsiuntė daugiau kaip 170 pagalbos sunkvežimių.
Konfliktas Sirijoje 2011 metais prasidėjo žiauriomis represijomis prieš taikius protestus. Vėliau į jį įsitraukė užsienio jėgos ir pasauliniai džihadistai.
Jo metu žuvo beveik pusė milijono žmonių, maždaug pusė šalies gyventojų – žvelgiant į skaičius iki karo – buvo priversti palikti namus.
