Įvardyti keturi įtariamieji – trys rusai, Rusijos pajėgų generolas majoras Sergejus Dubinskis, pulkininkas Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas („Strelkovas“), ir ukrainietis Leonidas Charčenka.
O.Pulatovas ir S.Dubinskis atliko svarbų vaidmenį pergabenant „Buk“ kompleksą iš Rusijos į Ukrainą ir sugrąžinant į atgal į Rusiją po lainerio numušimo.
I.Girkinas, organizavęs Krymo aneksiją ir neramumus Donbase, yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos GRU pulkininkas. Šiuo metu jis gyvena Maskvoje.
Kaip rašo „Novaja gazeta“, S.Dubinskis, kuris apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje vadovavo kontržvalgybai, Donbase veikė pagal I.Girkino nurodymus. Jau seniai žinoma, kad I.Girkinas socialiniuose tinkluose sveikino lėktuvo numušimą, nes manė, kad buvo numuštas Ukrainos karo lėktuvas.
O.Pulatovas, kaip ir I.Girkinas bei S.Dubinskis, anksčiau tarnavo Rusijos kariuomenės specialiosiose pajėgose, kovėsi Čečėnijoje.
Tyrėjai teigia, kad O.Pulatovas buvo šalia „Buk“ komplekso, kai raketa buvo paleista į MH17 reiso lėktuvą. Jam greičiausiai buvo patikėta saugoti kompleksą, atvežtą prie Snižnės miestelio.
L.Charčenka veikiausiai irgi prisidėjo prie „Buk“ pervežimo, nors apie jį žinoma mažiausiai. 1972 metais gimęs vyras yra Ukrainos pilietis, o tyrimas rodo, kad jis buvo pavaldus O.Pulatovui.
L.Charčenka irgi buvo prie „Buk“ komplekso lemtingomis 2014-ųjų liepos 17 dienos akimirkomis.
JIT tyrėjai atkreipė dėmesį, kad visi keturi įtariamieji veikė tarsi savotiška grandinė.
„Įtariamieji Girkinas, Dubinskis ir Pulatovas turi Rusijos pilietybę ir, remiantis mūsų informacija, šiuo metu yra Rusijoje. Įtariamasis Charčenka turi Ukrainos pilietybę, o mes manome, kad jis yra Rytų Ukrainoje – teritorijoje, kurios nekontroliuoja centrinė valdžia Kijeve“, – pabrėžė kitas JIT atstovas.
Proveržis buvo pasiektas praėjus beveik metams po tyrėjų, kuriems vadovauja Nyderlandai, pranešimo, kad reiso MH17 lėktuvą numušusi raketa „Buk“ priklausė Rusijos kariuomenės brigadai, dislokuotai pietvakariniame Kursko mieste.
Kaltina V.Putiną
Nyderlandų vyriausiasis prokuroras Fredas Westerbeke konstatavo: „Tai yra baudžiamojo proceso Nyderlanduose pradžia.“
Tyrėjai taip pat paaiškino, kad domėtasi maždaug 100 galimai su lėktuvo numušimu susijusių asmenų. Vėliau paieškų ratas susiaurėjo, o galiausiai apsistota ties keturiais įtariamaisiais – kol kas.
Mat F.Westerbeke pridūrė, kad JIT trečiadienį paskelbė tik tų įtariamųjų pavardes, kurių tapatybės paviešinimas nekliudys toliau tęsiamam tyrimui. Tai reiškia, kad greičiausiai bus ir daugiau įtariamųjų.
Nyderlandai jau šią savaitę paskelbs keturių įtariamųjų tarptautinius arešto orderius.
JIT analizavo palydovines nuotraukas, skambučių duomenis, apklausė galybę liudininkų. Tiesa, pripažįstama, kad į vietą Donbase, kur buvo numuštas orlaivis, tyrėjų separatistai vis dar nebuvo įsileidę.
S.Fredrikz: „Nes padarė, kad tai taptų įmanoma. Jis sukūrė šią padėtį. Jis yra pagrindinis atsakingas asmuo.“
Aukų artimieji, kuriems su JIT išvadomis buvo leista susipažinti pirmiausia, dar anksčiau pridūrė, kad Nyderlandų prokurorai teis keturis įtariamus katastrofos kaltininkus.
„2020 metų kovo 9-ąją bus pradėta nagrinėti byla keturiems asmenims dėl nužudymo“, – žurnalistams sakė Silene Fredriksz, kurios sūnus ir marti žuvo per minėtą katastrofą.
„Džiaugiuosi, kad teismas pagaliau prasidės ir kad buvo paskelbti vardai. Tai pradžia. Esu patenkinta“, – sakė S.Fredriksz.
Paklausta, ar asmeniškai ką nors kaltina dėl šios katastrofos, S.Fredriksz atsakė: „Poną (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną.“
„Nes padarė, kad tai taptų įmanoma. Jis sukūrė šią padėtį. Jis yra pagrindinis atsakingas asmuo“, – kalbėjo moteris.
Panašias į JIT išvadas dar anksčiau skelbė tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Bellingcat“, įvardijęs kelis įtariamuosius – visi jie yra aukšto ir vidutinio rango Rusijos kariškiai.
Pavyzdžiui, minimas okupuotoje Luhansko srityje slapta veikęs Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU karjeros tarnautojas Olegas Ivanikovas, kurio slapyvardžiai – „Orionas“ ir „Andrejus Ivanovičius“.
Separatistai žinojo, kas vyksta
„Bellingcat“ trečiadienį paskelbė ir savo naują tyrimą. Jį galite skaityti čia. Portalas įvardijo kelis prorusiškus separatistus, koordinavusius veiksmus su Rusijos kariškiais, tarp jų ir buvusį Donecko kovotojų vadeivą Igorį Girkiną.
Skelbiama, kad daugelis separatistų vadų puikiai žinojo, kad į Donbasą gabenama raketa „Buk“.
„Bellingcat“ tyrėjai priduria nustatę, kad didžiausia kaltė dėl raketos „Buk“ atsidūrimo okupuotoje Donecko srityje ir „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo tenka apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos „karinei žvalgybai“.
Esą šios tarnybos atstovai kartu su Rusijos kariuomene ir Rusijos GRU organizavo „Buk“ pervežimą į Donbasą, pasirūpino, kad raketa atsidurtų paleidimo vietoje, ir buvo šalia „Buk“, kai ji buvo panaudota.
Visgi oficialaus pranešimo iki šiol nebūta. Tiesa, Nyderlandai ir Australija praėjusiais metais jau skelbė, kad oficialiai „laiko Rusiją atsakinga“ už šią katastrofą. Tada žuvo 196 olandai ir 38 australai.
JIT pernai paskelbė, kad MH17 lėktuvas buvo numuštas raketa, paleista iš komplekso „Buk“, priklausančio Kurske laikomos 53-osios oro erdvės gynybos brigadai, bet pridūrė, kad įtariamųjų dar nenustatė.
Tiesa, Nyderlandų naujienų laida „Nieuwsuur“ jau yra skelbusi kelias galimų įtariamųjų pavardes – pavyzdžiui, 53-osios oro erdvės gynybos brigados vado Sergejaus Mučkajevo.
Kremliaus remiami separatistai 2014-ųjų liepą iš pradžių džiaugėsi pranešimais apie numuštą lėktuvą, nes galvojo, kad nukrito Ukrainos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas „An-26“.
Tyrėjai tada taip pat parodė vaizdo įrašų ir kompiuterinės animacijos vaizdų, vaizduojančių „Buk“ raketų leidimo įrenginio kelionę iš Kursko į Ukrainos rytinį regioną, remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtais vaizdo įrašais, sulygintais su platformos „Google Maps“ informacija.
Taip pat buvo nustatyti „pirštų atspaudai“ – septyni išskirtiniai požymiai, būdingi šiam konkrečiam „Buk“ kompleksui, įskaitant įrenginio karinį numerį.
Ekstradicija neįmanoma
Rusija praėjusiais metais tvirtino, kad raketa buvo paleista Kijevo pajėgų. Anot Maskvos, ji į Ukrainą pateko dar Sovietų Sąjungos laikais ir nebuvo grąžinta Rusijai.
Naujausi kaltinimai Maskvai greičiausiai pernelyg daug nereiškia. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas jau pasiguodė, esą Maskva nebuvo prileista prie tragedijos tyrimo, nors neva labai norėjo padėti.
„Mūsų poziciją žinote. Mūsų pozicija dėl šio tyrimo yra labai gerai žinoma“, – teigė D.Peskovas.
Žinoma, bus naujų neigimų, bet beveik neįmanomas scenarijus, pagal kurį Rusija perduotų savo piliečius, ypač – kariškius, teisingumui. Dar daugiau – teismui svetimoje šalyje ar tarptautiniam tribunolui.
Papildoma problema ir tai, kad Rusijos konstitucija draudžia šalies piliečių ekstradiciją. Būtent todėl olandų tyrėjai jau patikslino, kad išduoti įtariamųjų nė neprašys – tyrimą tęs bet kokiu atveju.
Kremliaus remiami separatistai 2014-ųjų liepą iš pradžių džiaugėsi pranešimais apie numuštą lėktuvą, nes galvojo, kad nukrito Ukrainos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas „An-26“. Bet netrukus suvokė, kas iš tiesų įvyko, ir ėmė mėtyti pėdas.
Maskvos propagandos mašina iškart ėmė spjaudyti įvairiausias sąmokslo teorijas, kurių daugelis skelbė, jog MH17 reiso lėktuvą numušė ukrainiečiai – kad galėtų apkaltinti Rusiją.
Be to, Rusijos gynybos pareigūnai ėmė rengti komplikuotas spaudos konferencijas, kurių įmantrumas turėjo sudaryti įspūdį, kad Maskvos versijos dėl nelaimės – ne melas, o solidžios teorijos.
-
MH17 lainerį numušusį kompleksą „Buk“ į Ukrainą pasiuntė GRU karininkas S.Dubinskis
-
Lietuvos ekspertai padėjo atskleisti vieno svarbiausių asmenų lėktuvo MH17 katastrofos tyrime tapatybę
-
Dūrė pirštu: Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje
-
V.Putinas neigia, kad Malaizijos lėktuvas buvo numuštas Rusijos raketa: „Kartoju, yra keletas versijų“
-
Nyderlandai svarsto paduoti Rusiją į teismą dėl lėktuvo MH17 numušimo
