Pareigūnai pranešė, kad 21 žmogus žuvo per autonominėje Karakalpakijoje vykusius protestus dėl planuoto konstitucijos pakeitimo, kuriuo būtų pakirsta šio regiono apsisprendimo teisė.
Pagrindiniame Karakalpakijos mieste Nukuse prasiveržęs smurtas privertė autokratinį Uzbekistano prezidentą Shavkatą Mirziyoyevą atsisakyti šio siūlymo.
22 žmonės buvo teisiami dėl demonstracijų, jiems pateikti įvairūs kaltinimai, įskaitant kaltinimus dėl „kenkimo konstitucinei santvarkai“ ir plėšikavimo.
-
Kirgizija ir Uzbekistanas išsprendė dalį ginčo dėl sienos
-
Uzbekistano prezidento S.Mirziyoyevo dukra paskirta į jo administraciją
-
Lietuva Uzbekistanui perduos 607 tūkst. adaptuotos vakcinos nuo koronaviruso dozių
-
Uzbekistanas pirmą kartą importuos gamtines dujas iš Rusijos
-
Per dujų sprogimą Uzbekistane žuvo mažiausiai penki žmonės
Visi kaltinamieji arba pripažino savo kaltę, arba prisipažino padarę tam tikrus pažeidimus.
16 asmenų, įskaitant pagrindinį kaltinamąjį, žurnalistą ir teisininką Dauletmuratą Tazhimuratovą, buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.
D.Tazhimuratovas buvo nuteistas kalėti 16 metų. Dar du kaltinamieji nuteisti lygtinai, o dar keturiems apribota judėjimo laisvė.
Karakalpakijoje gyvena mažiau nei 2 mln. žmonių, tačiau ji užima daugiau nei trečdalį 35 mln. gyventojų turinčio Uzbekistano teritorijos.
Šis skurdus regionas siejamas su Aralo jūros džiūvimu – viena didžiausių pasaulyje žmogaus sukeltų ekologinių katastrofų.
Karakalpakija turi savo parlamentą, ministrų tarybą, vėliavą ir himną.
„Pernelyg didelis jėgos panaudojimas“
Protestai Nukuso mieste kilo liepos 1–2 dienomis dėl siekio panaikinti konstitucijoje numatytą Karakalpakijos teisę surengti referendumą dėl apsisprendimo.
Šimtai žmonių buvo suimti.
Prezidentas Sh.Mirziyoyevas, nepateikdamas išsamesnių paaiškinimų, apkaltino „užsienio jėgas“ prisidėjus prie neramumų.
Sh.Mirziyoyevas į valdžią atėjo 2016 metais, mirus jo autokratiniam pirmtakui Islamui Karimovui.
Jis įgyvendino svarbias ekonomines ir socialines reformas, tačiau įvairios pagalbos organizacijos kaltina jo režimą paminant pagrindines žmonių teises.
Įtakinga Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių grupė „Human Rights Watch“ (HRW), patikrinusi dešimtis vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose užfiksuoti protestai ir jų aukos, lapkričio pradžioje paskelbė, kad valdžios institucijos „nepagrįstai panaudojo mirtiną jėgą... daugiausia taikiems demonstrantams vaikyti“.
Gruodžio mėnesį Uzbekistano prokurorai pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl pernelyg didelio jėgos panaudojimo.
Nors žurnalistams buvo leista nušviesti D. Tazhimuratovo ir kitų kaltinamųjų teismo procesą, bet tai padaryti buvo sudėtinga, nes jis vyko tolimoje Bucharoje, maždaug už 600 km nuo Nukuso ir sostinės Taškento.
Be to, žurnalistai ir teisių gynimo grupės turi ribotą prieigą prie informacijos apie Karakalpakijoje vykusius įvykius.
Prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad per riaušes žuvo 21 žmogus, tačiau aukų sąrašas ir jų mirties aplinkybės nebuvo paskelbtos.
Uzbekistanas yra daugiausiai gyventojų turinti buvusi sovietinė respublika Vidurio Azijoje, istoriškai susijusi su Rusija.
Tačiau Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Taškentas ir kai kurios Vidurio Azijos kaimynės žvalgosi kitur, pavyzdžiui, Kiniją ir Europą.
Nors Uzbekistanas turi daug gamtinių išteklių, įskaitant dujas, jis susiduria su ekonominiais sunkumais. Šią žiemą, esant istoriškai žemai temperatūrai, trūksta dujų ir elektros energijos.
Karakalpakijoje klimato kaita ir sausra taip pat paveikė pagrindinę šalies pramonės šaką – žemės ūkį.
