Dėl COVID-19 pandemijos itin padaugėjo rasistinių ir ksenofobinių incidentų prieš tautines ar etnines mažumas, įskaitant žodinius įžeidinėjimus, priekabiavimą, fizinius išpuolius ir neapykantą kurstančias kalbas internete. ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) atkreipė dėmesį į pranešimus apie rasistinius išpuolius, susijusius su pandemija daugumoje ES valstybių narių. Ypatingai tai vyko vasario – kovo mėnesiais, įžeidinėjimus nukreipiant į žmones iš Azijos arba manant, kad jie yra kilę iš Azijos. Taip pat didelė neapykantos banga palietė ir romus, musulmonus, žydus, iš įvairių šalių atvykusius prieglobsčio prašytojus. Be to, prie šios grupės, į kurią nukreipiama neapykanta, buvo ir žmonės su negalia. FRA liepos mėnesį pareiškė, kad pandemija vis dažniau naudojama kaip pretekstas užpulti mažumas, kurios ir taip jau yra diskriminuojamos, prieš jas vykdomas neapykantos kurstymas ir įvairūs neapykantos nusikaltimai, ypač socialinėje žiniasklaidoje.
2020 m. rugsėjo mėnesį FRA pažymėjo, kad antisemitizmas tebėra problema visoje Europoje, ir paragino ES valstybes imtis daugiau veiksmų, kad būtų panaikintos duomenų rinkimo spragos dėl tokių atvejų ir kad antisemitinių išpuolių ataskaitos būtų išsamios, t.y. be nutylėjimų ar duomenų slėpimo.
2020 m. balandžio mėnesį Europos neįgaliųjų forumas paskelbė, kad žmonės su negalia pandemijos metu susiduria su kliūtimis, norint pasinaudoti bendruomenėmis paslaugomis, teikiama parama ir apsaugos įranga. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paragino Europos šalis į politikos formavimą įtraukti neįgaliųjų organizacijas, užkirsti kelią paramos tarnybų trikdžiams ir spręsti esančią papildomą riziką uždarose įstaigose, perkeliant žmones iš šių įstaigų tiek, kiek tai įmanoma.
Romai ir toliau patyrė diskriminaciją būsto, užimtumo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. Atviros visuomenės fondas 2020 m. balandžio mėnesį pažymėjo, kad Bulgarija, Vengrija, Italija, Rumunija, Slovakija ir Ispanija neteikė proporcingo dėmesio į žymiai didesnę COVID-19 mirties riziką romų bendruomenėse. 2019 m. FRA apklausa, paskelbta rugsėjį, parodė, kad penkių ES šalių ir Jungtinės Karalystės romai negali sau leisti tokių bazinių dalykų kaip „sveikas maistas ar šildymas“, o iki penktadalio jų vaikų užmiega alkani. Sausio mėnesį Europos Tarybos ministrų komitetas priėmė naują romų ir keliautojų įtraukties veiksmų planą, skirtą kovai su „antičigonizmu“ ir diskriminacija bei skatinantį remti lygybę.
2020 m. gegužę JAV nužudžius George‘ą Floyd‘ą, FRA paragino ES šalis kovoti su diskriminaciniu etniniu profiliavimu, geriau palaikyti rasizmo aukas ir tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus. Liepos mėnesį Europos Komisijos kovos su rasizmu ir netolerancija (ECRI), Europos Tarybos stebėjimo įstaiga, perspėjo apie rasinį profiliavimą policijos veikloje Europoje ir paragino įsteigti visiškai nepriklausomas įstaigas, kurios tirtų įtarimus policijos piktnaudžiavimo atvejais.
2020 m. paskelbtose ataskaitose ECRI išreiškė susirūpinimą dėl visapusiško ir sistemingo duomenų rinkimo apie neapykantos nusikaltimus Austrijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Diskriminacija dėl lyties išliko plačiai paplitusi. Pandemija paskatino smurto šeimoje, ypač smurto, nukreipto prieš moteris, augimą ir pagilino esamą lyčių nelygybę. Birželį Europos socialinių teisių komitetas pareiškė, kad 13 ES valstybių narių nustatė teisių į vienodą atlyginimą ir vienodas galimybes darbo vietoje pažeidimus. Šešios valstybės narės ir ES ratifikavo Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir jo prevencijos, o Lenkija grasino pasitraukti iš šios konvencijos.
Nors Prancūzija, Anglija, Ispanija ir Vokietija, palengvino galimybę gauti medicininį abortą, atsižvelgiant į su pandemija susijusius kelionių apribojimus ir būtinybę kuo labiau sumažinti hospitalizacijų laiką, moterys tokiose šalyse kaip Italija, Rumunija ir Lenkija pranešė, kad vis sunkiau patekti į ligoninę.
Lapkričio viduryje ES priėmė pirmą penkerių metų LGBTIQ lygybės strategiją. Gegužę paskelbta 2019 m. FRA apklausa parodė, kad fiziniai ar seksualiniai išpuoliai prieš seksualines ir lyčių mažumas išlieka plačiai paplitę, o diskriminacijos ir prievartos aukos nenoriai praneša valdžios institucijoms apie įvykius. Apklausa parodė, kad kas penktas trans ir interseksualus asmuo visoje ES buvo užpultas fiziškai ar seksualiai, dvigubai daugiau nei lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių.
Per metus įvykdytos atakos Austrijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, priskirtos islamistams ar kraštutinių dešiniųjų ekstremistams, pareikalavo 22 žmonių (tarp jų – 3 užpuolikų) gyvybių ir dešimčių sužeistų. Buvo susirūpinta, kad teisiniai ir politiniai pareiškimai šiuo atžvilgiu gali tik dar labiau stigmatizuoti musulmonus. Tačiau lapkričio mėnesį pasirodė bendras ES vidaus reikalų ministrų pareiškimas dėl kovos su terorizmu, kuris sukėlė susirūpinimą dėl diskriminacijos ir žodžio bei religijos laisvės, nepaisant jų pasižadėjimo nepažeisti pagrindinių teisių ir laisvių.
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.
