Liepos 23 d. Rusijos institucijos pradėjo Rusijos saugumo tarnybų iš Baltarusijos pagrobto 19-mečio Ukrainos piliečio Pavlo Hrybo bylos nagrinėjimą.
Po 11 mėnesių psichologinio spaudimo P.Hrybas, dabar 20-metis, stoja prieš teismą dėl suklastotų kaltinimų terorizmu vienoje iš absurdiškiausių bylų iš beveik 70 iškeltų Rusijoje ir aneksuotame Kryme nelegaliai sulaikytiems Ukrainos piliečiams.
2017 m. rugpjūčio pabaigoje Pavlo Hrybas keliavo į Gomelį, Baltarusiją, susitikti su 17 metų mergina, vardu Tania. Šis susitikimas turėjo būti jų pirmas pasimatymas po kelis mėnesius trukusio bendravimo internetu: jis buvo iš Ukrainos, o ji – iš Rusijos.
Iškart po pasimatymo Pavlo dingo. Einantį į autobusų stotį, iš kur P.Hrybas turėjo važiuoti atgal į Kijevą, neatpažinti asmenys įstūmė į tamsų mikroautobusiuką ir su juo kirto sieną į Rusijos teritoriją, kur jam buvo pateikti oficialūs kaltinimai teroristiniais nusikaltimais. Esą jis kurstė kitą asmenį (šiuo atveju, Tanią) užsiimti teroristine veikla.
„Rusijos Federacijos pasienio tarnyba teigia, kad Pavlo nekirto sienos. Bet jis buvo suimtas Smolensko srityje. Kaip tai galėjo nutikti? Faktas, kad jam nebuvo pateikti kaltinimai nelegaliai kirtus sieną, reiškia, kad jis buvo atgabentas teisėsaugos tarnybų,“ – teigia Marina Dubrovina, P.Hrybo advokatė.
Praėjus dviem savaitėms po P.Hrybo sulaikymo, Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė Ukrainos generaliniam konsulatui Rostove prie Dono, kad P.Hrybas yra sulaikytas Krasnodare, pietų Rusijoje.
Tai yra akivaizdus Ukrainos ir Rusijos diplomatinių santykių konvencijos pažeidimas: Rusijos Federacija turėjo informuoti Ukrainos konsulatą per tris dienas po arešto.
2018 m. liepos 23 d. Šiaurės Kaukazo rajono karo teismas Rostove prie Dono turėjo pradėti pirmą teisminį P.Hrybo bylos nagrinėjimo procesą. Tačiau teismas perdavė bylą atgal prokurorui – sena teroristinės veiklos versija buvo nurodyta kaltinime prieš P.Hrybą – ir dar pailgino Pavlo areštą. Pagal naują nusikaltimo versiją buvo paskirta kalėti dešimt metų vietoj aštuonių.
„Skype“ pranešimai kaip įrodymai
Teismo byla prieš P.Hrybą paremta ištraukomis iš asmeninių „Skype“ pranešimų tarp Pavlo ir Tanios. Kaip praneša FST, P.Hrybas nusiuntė Tatjanai, gyvenančiai Krasnodaro mieste Adleryje, sprogstamojo užtaiso gamybos instrukcijas ir esą kurstė ją 2017 m. birželio 30 d., paskutinę mokslo metų dieną, mokykloje padėti bombą.
P.Hrybo advokatė Marina Dubrovina patikslina kai kurias svarbias smulkmenas: „Pirma, pagal instrukcijas, kurias galima rasti „Vikipedijoje“, sprogmenys negali būti pagaminti namuose, tam reikalinga laboratorija. Antra, mergina nesiėmė jokių panašių veiksmų. Ji nei gamino bombą, nei nešė ją į mokyklą. Tai tik tuščios kalbos.“
„Nuo 2017 m. gegužės vidurio jų „Skype“ pokalbiuose net neužsiminta apie sprogmenis. Ir tai nenutiko, – teigė Dubrovina,. – Šiuo atveju nematau jokio skatinimo ar kurstymo.“
O kas ta mergina?
Tanios vaidmuo šioje byloje kelia daug klausimų. Kai kurie tiki, kad ji yra FST masalas, kiti – kad sunkumų kamuojama paauglė, kuria pasinaudojo Krasnodaro FST.
Tania išreiškė pro-ukrainietiškas pažiūras pokalbiuose su Pavlo. Jie aptarė Ukrainos kovas dėl nepriklausomybės, Romaną Šukevičių ir Stepaną Banderą, Ukrainos nacionalistinių pajėgų vadus per Antrąjį pasaulinį karą, taip pat tebesitęsiantį karą Rytų Ukrainoje. Iš visko sprendžiant, atrodo, kad Tania labai domisi Ukraina, teigė pati išmokusi rašyti ir kalbėti ukrainietiškai.
Tania pasakė Pavlo ketinanti kraustytis iš Rusijos į Ukrainą gyventi kartu su juo. 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ji labai intensyviai siūlė susitikti Baltarusijoje, kadangi Pavlo tvirtai atsisakė keliauti į Rusiją.
Atrodo, kad Tania buvo ir vis dar yra spaudžiama Rusijos Federalinės saugumo tarnybos. 2017 m. birželį ji užsisakė užsienio pasą. Po kelių dienų ji esą buvo klausinėjama FST kartu su motina ir mokytoja. Tuomet jai buvo pasakyta, kad jos internetinis susirašinėjimas su Pavlo yra sekamas FST.
Tania taip pat teigia, kad FST pažadėjo jai išduoti pasą, jeigu ji ką nors sužinotų apie Pavlo ateities planus per jų susitikimą. 2017 m. liepą buvo apieškotas šeimos butas ir susirašinėjimas tarp dviejų paauglių buvo konfiskuotas.
P.Hrybo advokatė Marija Dubrovina teigia, kad „Taniai yra iškelta baudžiamoji byla. Ji dabar yra nutraukta, nes merginai dar nebuvo 18-iolikos, kai ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn.“
„Po Pavlo pagrobimo jie (FST – red.) ir toliau naudojosi šia mergina, kad jį terorizuotų,“ – teigia Pavlo sesuo Olha Hryb. – Jie įrašinėjo vaizdo klipus. Jie leido jiems tarpusavyje susirašinėti, nors per visą tą laiką tėvai gavo tik vieną laišką. FST manipuliavo emocijomis ir jausmais, kad apgautų Pavlo ir priverstų jį bendradarbiauti.“
O.Hryb: „Jie įrašinėjo vaizdo klipus. Jie leido jiems tarpusavyje susirašinėti, nors per visą tą laiką tėvai gavo tik vieną laišką. FST manipuliavo emocijomis ir jausmais, kad apgautų Pavlo ir priverstų jį bendradarbiauti.“
Iš pradžių Pavlo prisipažino užsiiminėjęs teroristine veikla, tikėdamasis taip padėti Taniai, nors jis paneigė šį pareiškimą, pamatęs jos liudijimus prieš jį. Būtent tuo metu FST pradėjo spausti P.Hrybą psichologiškai, pažeisdami jo teises.
„Jie negali naudoti fizinės jėgos dėl jo retos ligos, todėl jie naudoja psichologinius metodus,“ – paaiškina Olha.
Teisių pažeidimai ir FST problema
Nuo suėmimo 2017 m. rugpjūtį Pavlo negavo nė vieno laiško iš tėvų. 2018 m. liepą P.Hrybas buvo sumuštas sargo ir kitų kalinių per perkėlimą iš Krasnodaro į Rostovą prie Dono.
Dėl kaltinimų terorizmu jam nebuvo leista gauti pinigų pašto perlaida, kad galėtų nusipirkti maisto, vaistų ir kitų būtinų dalykų. Buvo netgi tokių atvejų, kai jam nebuvo leista gauti tėvų siųsto maisto.
P.Hrybą kankina reta liga – portinė hipertenzija. Vaistų nuo šios ligos nėra ir padėti gali tik chirurginis netikrų kraujo kūnelių implantavimas, tačiau P.Hrybui vis tiek reikia vaistų kūno funkcijoms palaikyti. Tai tikriausiai buvo netikėta FST problema: Pavlo per „Skype“ pokalbius su Tania nė karto neužsiminė, kad turi lėtinę ligą.
Dar svarbiau tai, kad P.Hrybui nuo 2018 m. sausio nebuvo teikiami vaistai jo būklei pagerinti. Rusų institucijos atsisakė leisti Ukrainos gydytojams jį apžiūrėti, nekreipdamos dėmesio į Europos Žmogaus Teisių Teismo įsakus. Nei Rostovas, nei Krasnodaras tokių specialistų neturi.
Marina Dubrovina teigia, kad kalėjimo gydytojas dabar esą leidžia jos klientui vartoti vaistus, bet jie turi būti rusiški ir pirkti Rusijoje, o tai reiškia, kad P.Hrybo šeima privalo rasti vietinius pakaitalus. Dubrovina teigia, kad Pavlo pagaliau buvo leista gauti pinigus banko pervedimais.
Ką visa tai reiškia?
„Kremlius siekia sukurti didžią istoriją žiniasklaidoje apie tai, kaip jie gina savo piliečius nuo terorizmo ir taip vadinamo ukrainietiško nacizmo. Jie specialiai ieško žmonių, tinkamų paversti teroristais, ekstremistais ar dvigubais agentais istorijose,“ – teigia Oleksandra Ramancova, NGO Pilietinių Laisvių Centro žmogaus teisių aktyvistė.
Tokios „šnipų istorijos“ gali būti nukreiptos ir prieš ukrainiečius. „Jie turi pademonstruoti, kad tu gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje, kaip ir šie žmonės, nelegaliai suimti ir įkalinti dėl to, ką rašo socialiniuose tinkluose,“ Pavlo sesuo Olga Hryb pasakė autoriui.
FST akimis P.Hrybas – aktyvus socialinių tinklų vartotojas – atrodė tinkamas šiam tikslui. Pavyzdžiui, P.Hrybo slapyvardis populiariame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ buvo „Romanas Šukevičius“, garsus Ukrainos sukilėlių armijos kariuomenės vadas nuo 1940 m.
Per liepos 23 d. procesą prokuroras pateikė naują informaciją, teigiančią, kad P.Hrybas esą planavo užpulti mokyklą. Jam taip pasielgti liepė Stefanas Kapinosas, Ukrainos Nacionalinės Asamblėjos-Ukrainos Žmonių Savigynos (UNA-UNSO) organizacijos narys. Šią Ukrainos kraštutinės dešinės grupuotę Rusiją laiko ekstremistine. P.Hrybo gynybos supratimu, P.Hrybas ir Kapinosas abu turi tos pačios paskyros slaptažodį.
Kaip mes galime padėti?
Ukrainos valstybei reikia išsamios strategijos, kaip padėti piliečiams, nelegaliai sulaikytiems ir įkalintiems Rusijoje ar aneksuotame Kryme. Daug šeimų neturi finansinių išteklių, kad pasamdytų advokatą Rusijoje, o ir teisinė šių kalinių padėtis taip pat nėra aiškiai apibrėžta.
Daug kas sutinka, kad tarptautinės bendruomenės spaudimas yra būtinas skatinti galimą nelegaliai suimtų žmonių, įskaitant ir Pavlo Hrybą, paleidimą. „Ukraina jau pasiūlė apsikeisti piliečiais. Ji net pasiūlė atiduoti daugiau savo žmonių,“ – teigia Oleksandra Romancova.
„Vienintelis dalykas, kurio Kijevas nepasiūlė, yra išpirka, bet atrodo, kad Kremlius neturi jokio apetito pinigams. Šiame kontekste tarptautinis spaudimas yra būtinas, nes jie neketina sustoti“, – pridūrė ji.
O.Romancova: „Vienintelis dalykas, kurio Kijevas nepasiūlė, yra išpirka, bet atrodo, kad Kremlius neturi jokio apetito pinigams. Šiame kontekste tarptautinis spaudimas yra būtinas, nes jie neketina sustoti.“
Tarptautinė žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ negali įdėmiai patikrinti visų atvejų. Jie koncentruojasi į tam tikras bylas ir skatina kreipti dėmesį į problemos esmę. Europos Sąjunga, Europos Parlamentas, Europos tarybos parlamentinė asamblėja ir JAV Valstybės departamentas išreiškė savo susirūpinimą arba įsakus paleisti Ukrainos kalinius iš Rusijos.
Iš openDemocracy vertė Lina Tylaitė.
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
