Auganti parama narystei NATO spraudžia į kampą centro kairiųjų vyriausybę, vadovaujamą premjero Stefano Lofveno. Jai spaudimą daro iš keturių partijų sudarytas opozicijos blokas, pirmą kartą susivienijęs dėl narystės Aljanse.
Juos palaiko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šį mėnesį šalyje lankęsis Aljanso vadovas teigė: „Švedija ir NATO bendradarbiauja labai glaudžiai.“
„Jei Švedija kreiptųsi dėl prisijungimo prie NATO, manau, kad sulauktų labai didelės paramos“, – vėliau pridūrė J.Stoltenbergas.
Nerimą keliantys veiksniai
Švedijoje šiemet atnaujinama privalomoji karinė tarnyba, atšaukta 2010-aisiais.
Šiemet Stokholmas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį dislokavo pajėgas Baltijos jūroje plytinčioje Gotlando saloje. Be to, šalies gynybos išlaidos per artimiausius dvejus metus bus kasmet padidintos po 2,7 mlrd. Švedijos kronų ( 274 mln. eurų).
Sustiprintą karinį pasirengimą galimai lėmė keletas su Rusija susijusių incidentų. Vienas jų – 2014-ųjų Maskvos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija. Toks žingsnis išgąsdino kaimynes Baltijos jūros regione: jos baiminasi, kad sienų pažeidimai gali būti didesnės strategijos dalis.
2014 m. Švedijos pareigūnai patvirtino, kad neatpažintas povandeninis laivas pateko į šalies teritorinius vandenis ir plaukiojo vos už 50 km nuo Stokholmo. Nors dauguma įstatymų leidėjų apkaltino Rusiją šnipinėjimu, nėra jokių įrodymų, kad tai – Maskvos darbas. Rusija Švedijos politikų kaltinimus griežtai neigia.
Be to, Maskvos orlaiviai ne kartą pažeidė Švedijos oro erdvę, taip suerzindami Stokholmą ir priversdami šalies politikus skundais užversti Rusijos ambasadorių Švedijoje.
Tuo pat metu politinė parama narystei NATO auga. 2015-aisiais dvi centro dešiniųjų partijos – Centro partija ir Krikščionys demokratai – pakeitė nuomonę dėl priklausymo Aljansui. Jos, palaikydamos narystę, prisijungė prie opozicijos sąjungininkių – Nuosaikiųjų partijos ir Liberalų partijos.
Visuomenė keičia nuomonę
Liberalų partijos atstovas spaudai Allanas Widmanas sakė matąs galimybę rimtoms diskusijoms prieš rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus.
„Pirmą kartą viename bloke turime keturias partijas, kurios visos palaiko narystę NATO, – sakė A.Widmanas. – Manau, kad artėjantys rinkimai galėtų būti tarsi referendumas dėl Švedijos narystės NATO.“
A.Widmanas: „Pirmą kartą viename bloke turime keturias partijas, kurios visos palaiko narystę NATO. Manau, kad artėjantys rinkimai galėtų būti tarsi referendumas dėl Švedijos narystės NATO.“
Visuomenės nuomonė taip pat keičiasi.
Tyrimų centro „Inizio“ laikraščiui „Aftonbladet“ atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. švedų teigė, kad šalis turėtų prisijungti prie NATO. Tuo tarpu 37 proc. apklaustųjų narystei Aljanse priešinasi, 20 proc. nėra apsisprendę.
Prieš 12 mėnesių atliktos apklausos duomenys buvo priešingi: už narystę NATO pasisakė 37 proc. švedų, prieš – 42 proc.
Vis dėlto valdančiosios kairiųjų partijos, sudarančios mažumos vyriausybę, ir toliau priešinasi NATO.
Dabartinis Švedijos socialdemokratų lyderis ir premjeras S.Lofvenas ne kartą sakė, kad šalis neplanuoja jungtis prie NATO, o nepriklausymas aljansams jai yra naudingas.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom tikino, kad prisijungimas prie NATO būtų nereikalinga Rusijos provokacija tuo metu, kai įtampa ir taip yra išaugusi.
Tradicijos keičiasi?
Švedija, kaip aljansams nepriklausanti šalis, turi ilgą istoriją. Ji nedalyvavo karuose daugiau nei 200 metų, vengė tiesioginio įsitraukimo į du pasaulinius karus ir atsisakė oficialiai prisijungti prie kurios nors pusės Šaltojo karo metu.
Vadovaujant tokiems lyderiams kaip socialdemokratas Olofas Palme (du kartus ėjęs premjero pareigas, nužudytas 1986 m.), Švedija kartais būdavo garsi JAV ir NATO politikos kritikė. Vis dėlto tuo pat metu stengėsi išlaikyti stiprius ryšius su Vašingtonu.
Šaltojo karo metu Švedija pozicionavo save kaip nepriklausomą balsą tarp NATO ir Sovietų Sąjungos (SS) – tikėjo, kad gali sumažinti tvyrančią įtampą.
Ji pozicionavo save kaip nepriklausomą balsą tarp NATO ir Sovietų Sąjungos (SS) – tikėjo, kad gali sumažinti tvyrančią įtampą.
Dešimtajame dešimtmetyje Švedija pasuko NATO link. Dabar Stokholmas, kartu su dar keturiomis Aljansui nepriklausančiomis šalimis, turi dideles galimybes užmegzti dialogą ir pradėti bendradarbiavimą su NATO.
Stokholmas prisidėjo prie NATO vykdomų misijų Balkanuose ir Afganistane, reguliariai dalyvauja mokymuose su Aljanso pajėgomis. 2016 m. Švedija sutiko teikti priimančios valstybės paramą: tai – įsipareigojimas palengvinti NATO pajėgų veikimą Švedijos teritorijoje.
Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono komentarai Švedijos žiniasklaidai sufleruoja, kad net jei centro dešiniųjų blokas rugsėjo rinkimuose užsitikrins daugumą parlamente, prieš stojant į NATO jis siektų nugalėtų socialdemokratus.
U.Kristerssonas pridūrė, kad „mažuma neturėtų turėti veto teisės amžinai.“
Apklausų duomenimis, po rugsėjo rinkimų greičiausiai bus suformuota mažumos centro kairiųjų arba mažumos centro dešiniųjų vyriausybė.
Anot U.Kristerssono, be NATO siūlomų kolektyvinės gynybos garantijų, Švedija išlieka pažeidžiama.
„Jei kas nors nutiktų, neturime tokių garantijų, kokias turėtų tikra narė“, – sakė jis.