Pirmadienį Delis atėmė iš Kašmyro dešimtmečius gyvavusį ypatingos autonomijos statusą ir įvedė savo kontroliuojamoje šio Himalajų regiono dalyje tiesioginį valdymą.
Šis sprendimas padidino priešiškumą su Pakistanu, anksčiau jau dukart kariavusiu su Indija dėl Kašmyro. Kai jis buvo paskelbtas, Pakistane užvirė debatai, koks turėtų būti Islamabado atsakas.
„Pakistanas nesiekia karinės priemonės. Veikiau ieškome politinių, diplomatinių ir teisinių priemonių esamai padėčiai išspręsti“, – per spaudos konferenciją Islamabade sakė Pakistano užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshi.
„Nusprendėme grįžti į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir užginčyti šią Indijos poziciją, kuri yra morališkai neteisinga“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Islamabadas paskelbė pažeminsiantis diplomatinių santykių su Indija lygį, įšaldysiantis dvišalę prekybą ir išsiųsiantis šios šalies pasiuntinį.
Indija pasmerkė Pakistano veiksmus ir sakė, kad jos sprendimas atimti autonomiją iš neramaus regiono yra šalies „vidaus reikalas“.
Pakistanas pažadėjo „tvirtai palaikyti“ Kašmyro žmones, bet anksčiau šią savaitę premjeras Imranas Khanas sakė esąs pasipiktinęs karingomis kalbomis parlamente ir vienu metu retoriškai paklausė: „Ką norit, kad padaryčiau? Pulčiau Indiją?“
Jis taip pat perspėjo, kad karas tarp branduolinių ginklų turinčių valstybių sukeltų sunkių padarinių visame pasaulyje.
Kašmyro regionas, kuriame dauguma gyventojų yra musulmonai, jau seniai kursto nesantaiką tarp Indijos ir Pakistano. Abi šalys reiškia pretenzijas į šią teritoriją nuo pat 1947 metų, kai jos paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.
Anksčiau šiais metais Delis ir Islamabadas buvo pavojingai priartėję prie karo po pražūtingo išpuolio Indijos kontroliuojamoje Kašmyro dalyje, už kurį atsakomybę prisiėmė viena Pakistane įsikūrusi kovotojų grupuotė. Abi šalys sudavė viena kitai aviacijos smūgių, todėl buvo iškilę nuogąstavimų, kad gali kilti net ir branduolinis konfliktas.