Pakistanas buvo viena iš trijų šalių, kurios pripažino Talibano režimą Afganistane, o jį nuvertus nuolat kaltinamas, kad palaiko talibų kovotojus. Todėl Kabulas nenorėjo, kad derybos vyktų Islamabade, bet galop sutarta, kad bent jau kitas derybų raundas vyks Kabule. Be to, Pakistanas pažadėjo nutraukti finansinę paramą talibų kovotojams savo teritorijoje ir pateikti norinčių bei nepageidaujančių dalyvauti derybose talibų sąrašą.
Svarbiausias klausimas yra pasirinkimas – taika ar terorizmas, nes kito kelio nėra Sprendimo bus siekiama per keturšales derybas ir, kaip skelbiama, nebus jokio pakantumo terorizmui.
Kol kas Talibano atstovų nebus prie derybų stalo, tad Afganistano ir Pakistano užsienio reikalų ministrų pavaduotojai, taip pat Jungtinių Valstijų ir Kinijos atstovai pirmiausia svarstys, koks galėtų būti taikos derybų mechanizmas. Dar liepą buvo surengtos pirmos derybos su talibais, bet jos žlugo, kai talibai paskelbė, kad mirė jų lyderis Mullahas Omaras.
Po to prasidėjo grumtynės tarp M.Omarą pakeitusio mulos Akhtaro Mansuro ir kitų Talibano lyderių, bet tarpusavio kovos ir žiemos šaltis netrukdo talibams rengti įžūlias atakas. Per pastarąsias savaites jie užėmė dideles teritorijas pietinėje Helmando provincijoje, kuri garsėja didžiuliais opijaus aguonų laukais.
Tačiau vyriausybinės pajėgos atkovojo šiaurinį regioną Tadžikistano pasienyje – tai buvo pirma gera žinia tarp pranešimų apie stiprėjančias Talibano pozicijas. Gali būti, kad užėmę didesnes teritorijas, talibai tikisi geresnių pozicijų vadinamose taikos derybose.
Galbūt ateis eilė ir klausimui, kuris taip pat jaudina visą pasaulį: Afganistanas – didžiausias opiumo tiekėjas, nors jo gamyba gerokai smuko, o kai ekonomika sugriauta karų, vyrauja didžiulis nedarbas, tuomet šalyje daugėja narkomanų, tačiau gydymo centrai gali jų priimti tik 10 procentų jų. Naujas gydymo centras atidarytas Kabulo pakraštyje esančioje buvusioje NATO bazėje – čia priimami ir tie, kurie neturi kur prisiglausti.
