74 balsais prieš 45 Izraelio įstatymų leidėjai priėmė įstatymą dėl parlamento paleidimo. Nauji rinkimai vyks rugsėjo 17-ąją.
Toks precedento neturintis žingsnis žengtas po to, kai valdžioje likti norinčiam Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu nepavyko sudaryti susitarimo, kad suformuotų valdančiąją koaliciją.
Įstatymo projektas dėl Kneseto paleidimo priimtas po audringų debatų, per kuriuos opozicijos parlamentarai ne kartą skandavo „Gėda!
B.Netanyahu nepavyko sudaryti koalicinio susitarimo, nors jo „Likud“ partija kartu su dešiniojo sparno ir religinės pakraipos sąjungininkais balandžio 9 vietą vykusiuose rinkimuose į 120 vietų Knesetą iškovojo 65 mandatus.
Po pergalės B.Netanyahu pradėjo įtemptas užkulisines derybas, siekdamas pratęsti savo ilgą buvimą prie šalies vairo, tačiau jos nebuvo sėkmingos, todėl buvo nuspręsta organizuoti naujus rinkimus.
Šis žingsnis leido premjerui išvengti blogiausio scenarijaus – jeigu parlamentarai nebūtų priėmę įstatymo dėl Kneseto paleidimo, prezidentas Reuvenas Rivlinas galėjo pavesti kitam kandidatui pamėginti suformuoti vyriausybę. Tačiau tai reiškia, kad dabar valstybės laukia nauja tūžminga rinkimų kampanija.
Dabartinė situacija, kai rinkimai vyks tokiu nedideliu laiko skirtumu, yra beprecedentė Izraeliui, o 69 metų premjero padėtis kaip niekada rizikinga.
B.Netanyahu artimiausiais mėnesiais gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Pranešama, kad premjeras sieks, jog naujasis parlamentas priimtų teisės aktą, kuriuo jam būtų suteikta teisinė neliečiamybė.
Liepos mėnesį B.Netanyahu taip pat gali tapti ilgiausiai pareigas einančiu Izraelio vyriausybės vadovu, paverždamas šį titulą iš Izraelio įkūrėjo ir ilgamečio premjero Davido Ben-Guriono.
„Kapituliacija“
B.Netanyahu pastangas suformuoti koaliciją sužlugdė buvusio gynybos ministro Avigdoro Liebermano nenoras atsisakyti vieno iš svarbių reikalavimų.
A.Liebermanas, kurio nacionalistų partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) parlamente turi penkias vietas, siekia, kad be pakeitimų būtų priimtas jo remiamas įstatymo projektas, pagal kurį judėjų ultraortodoksai nebebūtų atleidžiami nuo privalomosios karinės tarnybos.
Tai itin opus klausimas Izraelyje. Šio įstatymo projekto priėmimui įnirtingai priešinasi ultraortodoksų partijos, turinčios 16 vietų parlamente ir priklausančios B.Netanyahu politiniam aljansui.
Po parlamento balsavimo B.Netanyahu visą kaltę suvertė A.Liebermanui, kuris, anot jo, „nebuvo nusiteikęs susitarti ir tiesiog norėjo nuversti vyriausybę“.
„Organizuosime skaidrią bei ryžtingą rinkimų kampaniją ir laimėsime“, – sakė premjeras.
A.Liebermanas nekart sakė, kad jo atsisakymas nusileisti yra principo reikalas.
Buvęs gynybos ministras seniai pasisako už visų piliečių šaukimą į kariuomenę ir kritikuoja ultraortodoksų bandymus primesti religinius apribojimus visai Izraelio visuomenei.
„Visa, kas buvo siūlyta, visi vadinamieji kompromisai, tebuvo laiko švaistymas ir siekis sušvelninti įstatymą“, – sakė A.Liebermanas prieš balsavimą Knesete.
„Tai ultraortodoksų kapituliacija“, – pridūrė jis.
Kliūtis – B.Netanyahu teisinės bėdos
Premjerui ir „Likud“ nariams verčiant kaltę A.Liebermanui, kiti politikai sakė, kad nesėkmės priežastis yra B.Netanyahu teisinės problemos.
Didžiausia opozicinė politinė jėga - centristų aljansas „Mėlyna ir balta“, kuriam priklauso keli buvę kariuomenės vadai, sakė, kad vienybės susitarimas su „Likud“ būtų įmanomas, jei B.Netanyahu leistų kuriam nors iš savo partijos narių formuoti vyriausybę.
Anot aljanso lyderių, jie negali jungtis prie B.Netanyahu vyriausybės dėl kaltinimų premjerui korupcija.
B.Netanyahu norėtų šios politinės jėgos paramos, nes ji padėtų parlamente prastumti teisės aktą, kuris suteiktų jam neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo.
Nėra jokių ženklų, kad „Likud“ nariai būtų linkę nusigręžti nuo B.Netanyahu.
Kadenciją baigianti B.Netanyahu vyriausybė laikoma dešiniausia per Izraelio istoriją. Koalicija, kurią po balandžio 9-osios rinkimų bandė suformuoti premjeras, būtų buvusi panaši ar dar dešinesnė.
Būsima rinkimų kampanija tikriausiai nedaug skirsis nuo ankstesnės, o B.Netanyahu jau bando vaizduoti A.Liebermaną kaip priklausantį kairiajam sparnui.
Nors dabar A.Liebermanas atsisakė nusileisti premjerui visų piliečių šaukimo į kariuomenę klausimu, jo ginčas su B.Netanyahu yra daug platesnis.
Abu šie politikai beveik visą savo karjerą buvo ir sąjungininkai, ir varžovai. 1996-aisiais A.Liebermanas per pirmąją B.Netanyahu kadenciją dirbo premjero biuro vadovu.
