J.Bidenas atvyko į Briuselį susitikimams dėl Ukrainos, apšaudymo metu Kyjive žuvo žurnalistė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino rusus gelbėti savo sūnus nuo karo ir pasakyti tiesą apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

Esu įsitikinęs, kad tarp jūsų yra daug žmonių, kuriems kelia pasibjaurėjimą jūsų valstybės politika. Kuriems tiesiog nusibodo tai, ką matote per televiziją. Iš to, kaip internete jums meluoja jūsų pačių propagandistai. Propagandistai, kurie išlaikomi už jūsų mokamus mokesčius. Ir meluoja apie karą, už kurį finansuoja jūsų mokami mokesčiai. Dėl to visi Rusijos piliečiai tampa skurdesni. Kasdien vis labiau ir labiau“, – kalbėjo V.Zelenskis vaizdo žinutėje.

Kadras iš vaizdo įrašo feisbuke/Volodymyras Zelenskis

Jis pabrėžė, kad Ukraina niekada nekėlė grėsmės Rusijos Federacijos saugumui, rašo UNIAN.

„Net ir dabar darome viską, kad į mūsų kraštą sugrįžtų taika. Ne jūsų – mūsų žemėje. Mūsų pačių žmonėms. Darome viską, kad šis karas baigtųsi. Ir kai mums pavyks – o tai tikrai įvyks – būsite tikri bent dėl vieno dalyko: jūsų vaikai nebebus siunčiami mirti mūsų žemėje, mūsų teritorijoje“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Štai kodėl jūs, Rusijos piliečiai, taip pat esate suinteresuoti taika. Išgelbėkite savo sūnus nuo karo. Sakykite tiesą apie karą. Ir jei galite išvykti iš Rusijos, kad savo mokesčiais neremtumėte karo – darykite tai“.

Kovo 23 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinės raketinės pajėgos sunaikino 11 Rusijos oro taikinių, feisbuke pranešė oro pajėgos.

Sunaikinti 7 lėktuvai, vienas sraigtasparnis, vienas nepilotuojamą orlaivis ir dvi sparnuotosios raketos.

Padėtis pietinėje kryptyje nuolat įtempta, norint atgauti visos krypties kontrolę, būtina išlaisvinti Chersoną, sako Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenka, kurį cituoja UNIAN.

„Situacija nuolat įtempta. Tačiau vis dėlto norėčiau pasakyti, kad ji ne tokia įtempta, kaip tikėjosi priešas, kuris pirmosiomis dienomis siekė visiškai atkirsti visus mūsų šalies pietus ir paversti Ukrainą ne jūrine valstybe. Ir dėl to, kad Chersonas išsilaikė geriau, nei priešas tikėjosi, tai suteikė galimybę Mykolajivą, Odesai stovėti tvirčiau. Dabar Odesa išlaiko kryptį nuo jūros, o MYkolajivas – nuo sausumos. Nes bet kokia desanto operacija iš jūros yra neveiksminga, jei nėra paramos iš sausumos, – sakė R.Kostenka. – Mums tereikia išlaisvinti Chersoną, kad vėl galėtume visiškai jį kontroliuoti.“

Kalbėdamas apie Mykolajivo kryptį, jis pažymėjo, kad prieš savaitę vyko mūšiai pačiame Mykolajive, tačiau dabar Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš miesto ir nustumtiosatgal tokiu atstumu, kad „jie nepasiekia mūsų savo artilerija“.

R.Kostenka taip pat sakė, kad neseniai buvo išlaisvinti dar du kaimai Mykolajivo srityje – Pervomaiskė ir Kiselevka.

Kartu jis pažymėjo, kad okupantai toliau apšaudo Mykolajivą.

„Priešas, matydamas, kad jam nesuteikiama galimybė priartėti prie Mykolajivo ir jį užimti, apšaudo miestą. Vos prieš dvi dienas miesto centre buvo surengtas oro antskrydis, kurio metu buvo panaudotos aviacinės bombos. Vakar buvo naudojami uždrausti kasetiniai šaudmenys. Be to, yra daug civilių aukų ir žuvusiųjų. Priešas kariauja prieš civilius gyventojus, matydamas, kad negali nieko padaryti prieš ginkluotąsias pajėgas“, – sakė R.Kostenka.
 

Prieš kelias dienas NASA palydovai užfiksavo net penkis gaisrus Černobylio zonoje.

Kyjive ir dviejose atominėse elektrinėse buvo nustatytas nedidelis cezio koncentracijos ore padidėjimas, kuris „nėra didelė priežastis nerimauti“.

Tarptautinė atominės energijos agentūra savo „Twitter“ puslapyje paskelbė pareiškimą.

Ji taip pat pažymėjo, kad TATENA toliau bendradarbiauja su Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucija, siekdama gauti papildomos informacijos apie gaisro situaciją prie Černobylio atominės elektrinės.

Ketvirtadienį vyksiančiuose NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimuose Jungtinė Karalystė (JK) ketina paskelbti apie „didelį naują karinės paramos paketą“ Ukrainai.

Paramos paketą sudarys 6 000 raketų, kurias sudarys prieštankiniai ir didelės sprogstamosios galios ginklai, ir 25 mln. svarų sterlingų (30 mln. eurų) finansinė parama Ukrainos kariuomenei, teigiama trečiadienį Dauningo gatvės pranešime spaudai.

„Tai daugiau nei dvigubai padidina iki šiol suteiktą gynybinę letalinę pagalbą, kuri viršija 10 000 raketų, ir prisideda prie 400 mln. svarų sterlingų (480 mln. eurų), kuriuos Jungtinė Karalystė skyrė humanitarinei ir ekonominei pagalbai krizės atveju“, – rašoma pranešime.

Jungtinė Karalystė taip pat papildomai skirs 4,1 mln. svarų sterlingų (4,9 mln. eurų) „BBC World Service“ „kovai su dezinformacija Rusijoje ir Ukrainoje, taip pat naują finansinę ir policinę paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo atliekamam karo nusikaltimų tyrimui“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniniame vakariniame kreipimesi paragino žmones visame pasaulyje viešai protestuoti ketvirtadienį – praėjus lygiai mėnesiui nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Rusijos karas yra ne tik karas prieš Ukrainą. Jo reikšmė daug platesnė", – sako V.Zelenskis, pirmą kartą savo kreipimąsi sakydamas anglų kalba.

„Rusija pradėjo karą prieš laisvę. Ir Rusija tik pradeda Ukrainos žemėje.

Rusija bando nugalėti visų Europos žmonių laisvę. Visų pasaulio žmonių. Ji bandė parodyti, kad svarbi tik grubi ir žiauri jėga. Ji bando parodyti, kad žmonės nėra svarbūs, kaip ir visa kita, kas daro mus žmonėmis. Dėl to mes turime sustabdyti Rusiją. Pasaulis turi sustabdyti Rusiją. Pasaulis turi sustabdyti karą.

Dėkoju visiems, kurie remia Ukrainą, kurie remia laisvę. Bet karas tęsiasi. Teroro aktai prieš taikius žmones tęsiasi. 

Jau mėnuo. Taip ilgai. Tai drasko mano širdį, visų ukrainiečių ir kiekvieno laisvo planetos žmogaus širdį.

Todėl prašau jūsų sukilti prieš karą. Pradedant kovo 24-ąją – dieną, žyminčią lygiai mėnesį nuo Rusijos invazijos pradžios. Nuo šios dienos ir po jos, parodykite savo stovėseną, ateikite iš savo biurų, namų, mokyklų, universitetų. Ateikite dėl taikos. Ateikite su Ukrainos simboliais, kad paremtumėte Ukrainą, kad paremtumėte laisvę, kad paremtumėte gyvenimą. Ateikite į jūsų miestų aikštes, į gatves, būkite matomi ir girdimi. Sakykite, kad žmonės yra svarbūs, laisvė yra svarbi, taika yra svarbi, Ukraina yra svarbi. Nuo kovo 24-osios savo miestų centruose“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Remiantis naujausiu Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Ukrainos pajėgos „didina spaudimą“ Rusijos kariams, užėmusiems regioną į šiaurės rytus nuo Kyjivo, skelbia BBC.

Ataskaitoje teigiama, kad Ukraina toliau vykdo „sėkmingas kontratakas“ prieš rusus už sostinės ribų, o ukrainiečiai tikriausiai atkovojo Makarivo ir Moščuno miestus.

„Yra reali galimybė, kad Ukrainos pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpinėje“, – vertina Gynybos ministerija.

Didžiosios Britanijos kariuomenės pareigūnai pastebi, kad Rusijos kariai išilgai ašies į šiaurės rytus nuo Kyjivo susiduria su „didelėmis tiekimo ir moralinės būsenos problemomis“.

„Tikėtina, kad sėkmingos Ukrainos kontratakos sutrikdys Rusijos pajėgų gebėjimą reorganizuotis ir atnaujinti puolimą Kyjivo link“, – teigiama ataskaitoje.

Kremlius planuoja Chersono mieste sukelti „didelį terorą“ – pagrobti gyventojus ir išvežti juos per Rusijos sieną, teigia FSB informatorius. Apie tai skelbia portalas „The Times“.

Laiške, kurį, kaip manoma, parašė Rusijos vidaus saugumo tarnybos narys, teigiama, kad Kremlius nebenori „gražiai žaisti“ su protestuotojais Ukrainos mieste, kur žmonės kasdien išeina į gatves, priešindamiesi okupantams.

Žmonės bus išvedami iš savo namų vidury nakties. „Net jei teks deportuoti net pusę miesto – esame tam pasirengę“, – sakoma nutekintame laiške.

Prieš Europos Sąjungos ir NATO viršūnių susitikimą Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu trečiadienį prieš vidurnaktį aptarė pagalbos Kyjivui poreikį.

„Lietuva ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis rems Ukrainą šioje herojiškoje kovoje už savo valstybės suverenitetą ir už visos Europos vertybes. – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. – Vyksiančiuose susitikimuose raginsiu tiek NATO sąjungininkus, tiek ES partnerius didinti politinės ir karinės pagalbos Ukrainai apimtis.“

Plačiau skaitykite čia.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda

Užsienio žurnalistų paklaustas, kokie įrodymai, kad karo Ukrainoje metu buvo vykdomi karo nusikaltimai, yra matomi, Kyjivo miesto mero Vitalijaus Klyčko brolis Volodymyras aistringoje kalboje kritikavo Vakarų pasyvumą.

„Kiek karo nusikaltimų įrodymų reikia, kai žudomi civiliai, per 300 vaikų buvo sužeista ir nužudyta, kiek jums dar reikia pamatyti, kad nustotumėte remti Rusiją ir izoliuotumėte ją? Nes kiekvienas centas, kuris įeina į Rusijos biudžetą, bus panaudotas ginklams, kurie paskutinėmis savaitėmis ir šiandien žudo mūsų vyrus, moteris ir vaikus.

Kiek dar karo nusikaltimų norite pamatyti, kai net jūs [rodo į užsienio žurnalistus] nesate saugūs čia. Nėra jokių garantijų, kad šis karas nepaveiks ir jūsų. 

Nėra nieko, kas galėtų pateisinti Rusijos ataką Ukrainos žemėje prieš Ukrainos žmones“, – kalbėjo V.Klyčko.

Jis priminė Rusijos atakas prieš Babin Jarą – holokausto ir masinių žudynių vietą Antrojo pasaulinio karo metu prie Kijevo Ukrainoje.

„Matote šį TV bokštą? Čia 1941 metais naciai nušovė 100 tūkst. nekaltų žmonių. Prieš penkias dienas Rusijos raketa nukrito ir nužudė civilius žmonės būtent šitoje vietoje, kur naciai 1941-aisiais žudė žmones kulkomis. Dabar tai vyksta rusiškomis raketomis.

Kiek įrodymų dar jums reikia, kai holokaustą išgyvenę žmonės Charkive ir Kyjive buvo nužudyti? Jie išgyveno koncentracijos stovyklas ir buvo nužudyti [dabar].

Kiek dar karo nusikaltimų norite pamatyti? Jei ir toliau stebėsite nieko nedarydami ir nekovodami šiame kare? Karas pasibels į jūsų duris už sekundės“, – žurnalistams sakė V.Klyčko.

Rusija paėmė į nelaisvę 100 ukrainiečių karių, vyksta derybos dėl apsikeitimo belaisviais, skelbia unian.net. Apie tai pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk. Ji teigė, kad Rusija išreiškė norą susigrąžinti savo karinio jūrų laivyno karius – šiuos, skęstančius Juodojoje jūroje, išgelbėjo Ukrainos kariai.

„Čia yra jūreiviai, mes, tarp kitko, išgelbėjome 11 jūreivių ir pasiruošę juos atiduoti, kam mums jų reikia, tegul atiduoda mūsų žmones“, – sakė ji.

Pirmieji Ukrainai skirti ginklai, kuriuos JAV įstatymų leidėjai pažadėjo atsiųsti pagal neseniai priimtą pagalbos paketą, Ukrainai bus išsiųsti per artimiausią dieną ar dvi, agentūrai „Reuters“ sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Ginklai Ukrainą pasieks greitai po išvykimo, sakė neįvardytas pareigūnas, taip pat atsisakydamas nurodyti, kokie ginklai bus pristatyti.

Pareigūnas pridūrė, kad pirmenybė bus teikiama ginklams, kuriuos jau naudoja Ukrainos kariai.

„Mes jau kaupiame atsargas Jungtinėse Valstijose ir ruošiamės jas ten išsiųsti“, – sakė pareigūnas, skelbia BBC.

Šiuo metu prie Ukrainos sostinės yra apie 12 tūkst. Rusijos karių, tačiau šis skaičius gali būti dar mažesnis, sako prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja UNIAN.

„Gal net mažiau... labai nedaug“, – sakė jis.

Paklaustas, „kaip jie ketina užimti Kijevą“, O.Arestovičius atsakė: „Jie tokie paslaptingi žmonės. Jie laikosi plano ir jo laikysis, net jei liks 12 žmonių. Jie iki paskutinio kareivio džiaugsis, kad veržiasi į Kyjivą“.

Rezoliucijoje buvo raginama suteikti galimybę teikti pagalbą Ukrainai, tačiau nebuvo užsiminta apie Maskvos vaidmenį kare, skelbia BBC.

Rusija ir Kinija buvo vienintelės narės, balsavusios už, o likusios 13 narių susilaikė.

Artimiausiomis dienomis Generalinėje Asamblėjoje turėtų būti balsuojama dėl Ukrainos parengtos humanitarinės rezoliucijos.

Europos Sąjunga (ES) padvigubins karinę pagalbą Ukrainai iki milijardo eurų, pranešama bendrijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Pažymima, kad trečiadienį priimtu sprendimu nuspręsta vasario 28 d. paskelbtą pradinį biudžetą padidinti dar 500 mln. eurų, taigi jis padvigubėjo iki 1 mlrd. eurų.

Pagal sutartas pagalbos priemones bus finansuojamas tiek įrangos ir reikmenų, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, tiek karinės įrangos ir platformų, skirtų mirtinai pavojingai jėgai panaudoti gynybos tikslais, tiekimas. Pagalbos teikimo trukmė taip pat pratęsiama 12 mėnesių.

Iki šios dienos Rusija jau padarė Ukrainai apie 250 mlrd. dolerių žalos išminavimo srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Atsižvelgiant į praktinę pastarųjų metų humanitarinio išminavimo Donbase patirtį, galima teigti, kad šiandien Rusija jau padarė Ukrainai apie 250 mlrd. JAV dolerių nuostolių minų veiksmų srityje. Bent jau tokios sumos Ukrainai prireiks visų mūsų žemių, taip pat ir laikinai okupuotų, humanitariniam išminavimui“, – feisbuke rašo generalinis štabas.

Pranešama, kad Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ pereis prie rubliais apmokamų sutarčių su kitomis šalimis

Apie šį žingsnį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi agentūros vadovu Dmitrijumi Rogozinu. 

Šis žingsnis žengtas po to, kai Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija sieks, jog už dujų pardavimą iš „nedraugiškų“ šalių būtų mokama rubliais.

Dėl Rusijos prezidento pareiškimo Europoje smarkiai pakilo dujų kainos, nes buvo nuogąstaujama, kad šis žingsnis dar labiau padidins regiono energetinę krizę. 

JT branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi dar kartą pabrėžė, kad, jo žodžiais tariant, „skubiai reikia“ siųsti įrangą ir ekspertus į Ukrainą, kad šie padėtų užtikrinti jos branduolinių objektų saugą ir saugumą bei užkirsti kelią didelės avarijos pavojui, skelbia BBC.

R.Grossi teigė, kad jis tebėra labai susirūpinęs dėl padėties Ukrainoje.

Jis teigė, kad tikisi, jog pavyks pasiekti susitarimą dėl techninės pagalbos teikimo siekiant užtikrinti saugų ir patikimą Ukrainos branduolinių objektų eksploatavimą, tačiau sprendimas dar nepasiektas.

„Negalime sau leisti prarasti daugiau laiko, – sakė jis. – Turime veikti dabar.“

Tarp Ukrainos atominių objektų yra 15 reaktorių, taip pat Černobylis, kuriame 1986 m. įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija.

Ukrainos pajėgos nustūmė Rusijos pajėgas atgal į rytus nuo Kyjivo, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, skelbia CNN.

Rusijos pajėgos nuo Kyjivo centro į rytus nutolusios apie 55 km, t. y. 25-35 km toliau nei vakar, sakė pareigūnas.

Į šiaurės vakarus nuo Kyjivo centro Rusijos pajėgos „yra įsitvirtinusios ir užima gynybines pozicijas“, sakė pareigūnas. Pareigūnas pridūrė, kad šioje linijoje jos nėra priartėjusios prie Kyjivo centro. Jos tebėra už 15-20 km į šiaurės vakarus nuo sostinės centro.

Tuo pat metu pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos aktyviau veikia rytinėje Ukrainos dalyje – Donbaso srityje, sakydamas, kad jos „panaudojo daug daugiau energijos“ Luhansko ir Donecko regionuose – dviejose teritorijose, kurias Kremlius prieš praėjusio mėnesio invaziją paskelbė nepriklausomomis respublikomis.

„Pradedame stebėti, kaip jie tarsi įsitvirtina aplink Kyjivą, bet iš tikrųjų stengiasi labiau pulti nei iki šiol, daugiau energijos skiria rytinei daliai, – sakė pareigūnas. – Taigi tai šiek tiek skiriasi nuo to, apie ką kalbėjome anksčiau.“

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė, kad vėl stabdo darbą savo Maskvos gamykloje.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą vaizdo ryšiu, paragino „Renault“ ir kitas Prancūzijos bendroves pasitraukti iš Rusijos.

123RF.com nuotr./„Renault“ logotipas

„Jie turi liautis finansavę moterų ir vaikų žudynes“, – sakė jis Prancūzijos parlamento nariams.

Šią savaitę „Renault“ atnaujino veiklą Maskvoje, sustabdžiusi ją po invazijos į Ukrainą.

Trečiadienį vakare išplatintame pareiškime ji pabrėžė, kad jau laikosi Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad trečiadienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų evakuota daugiau kaip 4 500 žmonių.

Beveik 3 000 iš jų keliavo iš apgulto Mariupolio miesto į Zaporižią, sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas, skelbia laikraštis „Kyiv Independent“.

Naujuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti potvynis Irpinės upės baseine į šiaurės vakarus nuo Kijevo, skelbia CNN.

Rusijos kariuomenė kontroliuoja didžiąją dalį vakarinio Irpinės upės kranto aplink Rakivką; Ukrainos kariuomenė yra įsitvirtinusi ir gina šiaurės vakarų Kijevo apylinkes aplink Moščiuną.

Jei rusai negalės kirsti Irpinės upės, jie negalės užimti Kyjivo iš vakarų.

Neaišku, kaip užtvanka pradėjo tvinti – ar ukrainiečiai tyčia atidarė užtvankos vartus, ar ji nukentėjo nuo karinio smūgio.

Kaip praneša „Tagesspiegel“, DPA žurnalistai gavo informacijos, kad trečiadienį Federalinės saugumo tarybos posėdyje buvo pateiktas Vokietijos gynybos ministerijos prašymas perduoti Ukrainai 2000 granatsvaidžių.

Nėra žinoma, kada tiksliai šie ginklai gali būti perduoti.

Vokietija anksčiau perdavė Ukrainai 1000 prieštankinių ginklų, 500 artimojo nuotolio gynybos sistemų „Stinger“ , taip pat 500 iš žadėtų 2700 priešlėktuvinių ginklų „Strela“.

Užsienio reikalų ministrė trečiadienį pranešė, kad likusios „Strela“ yra perduodamos. Tiesa, Ukrainos ambasadorius Vokietijoje išreiškė nusivylimą Vokietijos vyriausybės veiksmais tiekiant ginklus Kyjivui, pažymėdamas, kad į prašymą su reikalingų ginklų sąrašu nebuvo atsakyta tris savaites. Šiame sąraše taip pat yra tankai, sraigtasparniai ir kita ginkluotė. 

Baltieji rūmai trečiadienį atsisakė viešai pasisakyti dėl pranešimų, kad JAV ir sąjungininkai nori šalinti šalį iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės ir sako, kad prieš pasisakydami šiuo klausimu nori pasitarti su sąjungininkais.

„Nemanome, kad su Rusija gali būti tęsiama įprasta veikla tarptautinėse institucijose, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, tiesiogiai paklaustas, ar Rusija gali būti pašalinta iš forumo. – Kalbant apie konkrečius atsakymus į tokį klausimą, susijusį su G-20 ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, norime turėti galimybę pasitarti su savo sąjungininkais partneriais visame pasaulyje... prieš viešai pasisakydami šiuo klausimu.“

Trečiadienį Kinija pareiškė, kad nė viena G-20 narė neturi teisės pašalinti kitos šalies iš tarpvyriausybinio ekonomikos forumo, pasirodžius pranešimams, kad JAV ir jų Vakarų sąjungininkės vertina, ar Rusija po invazijos į Ukrainą turėtų likti didžiųjų ekonomikų grupėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori vykti“ į lapkritį Indonezijoje vyksiantį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą, trečiadienį, taip pat reaguodamas į tuos pranešimus, pareiškė Rusijos ambasadorius Džakartoje.

Pasak Luhansko srities gubernatoriaus, trečiadienį septyniems šimtams žmonių pavyko pabėgti iš miestų Ukrainos tolimuosiuose rytuose, nepaisant dieną besitęsiančio Rusijos apšaudymo, skelbia CNN.

Gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad į regioną pateko apie 600 tonų pagalbos, nors jis teigė, kad Rusija laikėsi paliaubų aplink evakuacijos koridorių tik „nominaliai“.

Gubernatorius sakė, kad Rubižnės ir Popasnos miestų apšaudymas buvo „masinis ir nenutrūkstamas“, pridurdamas, kad Kremina ir Severodoneckas taip pat buvo apšaudomi. Jis sakė, kad yra civilių gyventojų aukų, nepateikdamas papildomos informacijos.

Priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ užblokavo „Google News“ paslaugą Rusijoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Oficialiai skelbiama, kad toks sprendimas priimtas prokuratūros prašymu dėl „klaidinančios informacijos“ apie karą Ukrainoje.

Rusijos režimas agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir draudžia Maskvos veiksmus vadinti karu.

Rusijos valdžia nuolat skelbia melagingą informaciją apie jos pradėtą karą Ukrainoje, dėl įvestos cenzūros Rusiją paliko daug tarptautinės žiniasklaidos.

Nuo vasario 24 d. Rusijos kariuomenė Charkivo mieste sunaikino 1143 infrastruktūros objektus, sugriauti 998 gyvenamieji pastatai.

Apie tai pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja unian.net.

Pasak I.Terechovo, šiuo metu komunalinės tarnybos ir savanoriai bando atkurti tai, kas buvo sugriauta.

Jis pridūrė, kad mieste vis dar tiekiamas vanduo ir šildymas.

Praėjusiomis dienomis Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė atnaujinanti gamybą Rusijoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje sukritikavo įmonės sprendimą ir paragino boikotuoti „Renault“.

„Renault“ atsisako pasitraukti iš Rusijos. Tai neturėtų nieko stebinti, kai „Renault“ remia brutalų agresijos karą Europoje. Tačiau už klaidas reikia mokėti, ypač kai jos kartojamos. Raginu klientus ir įmones visame pasaulyje boikotuoti grupę „Renault“, – socialiniame tinkle paskelbė ministras.

1918 m. pagamintas „Renault“ tankas paskutiniais Pirmojo pasaulinio karo mėnesiais dažnai buvo naudojamas kaip karių palydos transporto priemonė. 

Vokiečių okupacijos metais Antrojo pasaulinio karo metu „Renault“ toliau gamino karinę įrangą, todėl vėliau kompanijos įkūrėjas Louisas Renault buvo įkalintas dėl kaltinimų kolaboravimu. Jis mirė laukdamas teismo, o „Renault“ bendrovė buvo nacionalizuota.

Praėjusį mėnesį „Renault“ buvo sustabdžiusi gamybą gamykloje, motyvuodama logistikos problemomis po Vladimiro Putino įsakymu įvykdytos invazijos į Ukrainą. Tačiau „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos vyriausybė, kuri yra pagrindinė gamyklos akcininkė, teigia „Reuters“ šaltiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Joe Bideno, kad Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui nebūtų taikomos sankcijos, skelbia „The Wall Street Journal“. Leidinys teigia, kad V.Zelenskis tokį prašymą motyvavo tuo, kad R.Abramovičius galėtų padėti deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos. J.Bidenas konsultavosi su Ukrainos prezidentu dėl sankcijų Rusijai.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Emily Horn sakė, kad jie neketina komentuoti privačių J.Bideno ir V.Zelenskio pokalbių.

„Scanpix“/AP nuotr./Romanas Abramovičius

V.Zelenskio spaudos tarnyba irgi kol kas nekomentuoja šios informacijos, skelbia UNIAN.

R.Abramovičiaus, kuriam, kaip ir daugeliui kitų Rusijos oligarchų, smogė Vakarų taikomos sankcijos, atstovų pareiškime irgi sakoma, kad nebus komentuojamas R.Abramovičiaus dalyvavimas derybų procese ir pabrėžiama, kad versilininkas daro viską, kad kuo greičiau būtų pasiketa taika.

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.

„Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams.

„Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, susijusį su politiniais veikėjais, oligarchais... ir subjektais“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, skrendančiame į Briuselį, kur vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

J.Sullivanas nurodė, kad Vakarų partneriai taip pat siekia „koordinuoti sankcijų įgyvendinimą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Rusijos pastangomis išvengti sankcijų“.

Prancūzijos teisėsauga konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą.

Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo konfiskuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų. Pasak šaltinio, ši jachta priklauso pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui Aleksejui Kuzmičevui.

Plačiau skaitykite čia.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas.

„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijai nepavyksta laikytis numatytų invazijos terminų, todėl Rusijos pajėgos griebiasi naujų taktikų. Viena iš jų – tam tikrų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių apsupimas.

Anot generalinio štabo, galimas tam tikrų Ukrainos kariuomenės dalinių apsupimas laikomas dar vienu spaudimo svertu derybose. Tai esą leistų Rusijos pusei kelti ultimatumus. 

„Tuo pat metu Rusijos okupantai, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, nenutraukia artilerijos ugnies, raketų ir oro smūgių, kuriais sąmoningai naikinama miestų infrastruktūra, o chaotiškas kasinėjimas ir žemės ūkio technikos naikinimas kelia grėsmę sėjos kampanijos pradžiai kai kuriuose Ukrainos regionuose“, – rašoma štabo pranešime.

Štabas taip pat pranešė, kad laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose Rusijos pajėgos dėl logistikos problemų bando papildyti degalų atsargas atimdamos juos iš civilių gyventojų ir ūkininkų.

Iki šiol Ukrainoje įvykdyti 64 išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, skelbia CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien telefonu kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu ir aptarė karą Ukrainoje, pranešė Kremlius.

Pokalbio telefonu metu N.Bennettas „pasidalijo keliomis idėjomis, susijusiomis su vykstančiomis derybomis“, ir pateikė „savo padėties aplink Ukrainą vertinimą“, skelbia „Sky News“.

Tai įvyko praėjus dienai po to, kai V.Putinas kalbėjosi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu apie galimas Rusijos ir Ukrainos paliaubų sąlygas.

Ukrainos kariuomenės šaltiniai pranešė, kad žuvo Rusijos kariuomenės pulkininkas Aleksejus Šarovas.

Teigiama, kad pulkininkas Aleksejus Šarovas žuvo kovodamas su ukrainiečių kariais Mariupolyje. Jis buvo 810-osios gvardijos atskirosios Žukovo ordino brigados, elitinio Rusijos jūrų pėstininkų padalinio, dislokuoto Sevastopolyje, Kryme, vadas, skelbia „The Times“.

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą. Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.

Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.

Šiauriau sostinės esančiame Liutiže buvo apsikeičiama smarkia artilerijos ugnimi, kaip ir Irpinėje, kur užfrontėje buvo stebima aktyvi karinė veikla, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Viena Ukrainos naujienų agentūra pranešė apie galimą Rusijos kariuomenės apsuptį Irpinėje, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose į vakarus nuo Kyjivo.

V. Klyčko pareiškė neturįs išsamesnės informacijos apie besitęsiančias ukrainiečių kontrpuolimo operacijas.

Vasario 24 dieną į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos greitai pasiekė Kyjivo apylinkes, tačiau jų mėginimai apsupti miestą ir į jį įžengti lig šiol buvo nesėkmingi.

„Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė, nes šis miestas yra šalies širdis“, – sakė buvęs bokso čempionas V. Klyčko per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dniepro upę.

Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti kiekvieną Kyjivo pastatą.

„Verčiau mirsime, nei atsiklaupsime prieš rusus ar pasiduosime okupantams“, – kalbėjo meras.

„Esame pasirengę kovoti už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“, – pridūrė jis.

Trečiadienio rytą buvo apšaudytas Kyjivo šiaurės vakaruose esantis gyvenamasis rajonas, kur buvo apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės.

Sostinės valdžios duomenimis, nuo invazijos pradžios mieste žuvo 73 civiliai gyventojai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto galiojo komendanto valanda. Anot V.Klyčko, ši priemonė būtina, nes iš kariuomenės gauta informacijos apie galimus išpuolius.

Meras nurodė, jog nuo karo pradžios buvo suimta dešimtys diversantų.

Buvusi Rusijos televizijos kanalo „Piervyj kanal“ laidų vedėja ir korespondentė Prancūzijoje Ana Agalakova surengė spaudos konferenciją Paryžiuje, kurioje pranešė, kad pasitraukė iš šios televizijos dėl karo Ukrainoje.

„Man nekilo klausimo, ar tęsti. Ir nebuvo klausimo, ar tai, kas vyksta, vadinti „taikdariška operacija“. Tai – karas. Reikia pasakyti aiškiai – tai karas“, – sakė ji, kurios žodžius cituoja unian.net.

Ji sakė, kad pareiškimą dėl išėjimo iš darbo ji parašė kovo 3 dieną. Ji taip pat kvietė rusus „nesizombinti“.

„Aš noriu, kad mane išgirstų Rusijoje, noriu, kad ten išmoktų atpažinti propagandą ir ieškotų kitų informacijos šaltinių, noriu, kad žmonės nustotų būti zombinami“, – sakė ji. Šioje televizijoje žurnalistė dirbo 20 metų.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė 58 ukrainiečių greitosios pagalbos automobilius, šių išpuolių metu žuvo 6 medikai.

„Karas pakeitė viską: planus, prioritetus, nuomones. Niekada nemaniau, kad medicinos darbuotojams teiksime neperšaunamas liemenes. Tačiau dėl Rusijos teroristų, kurie jau apšaudė 58 greitosios medicinos pagalbos automobilius ir nužudė šešis mūsų kolegas, veiksmų mes taip pat esame priversti tai daryti“, – rašė jis.

Ministras pridūrė, kad trečiadienį pirmoji neperšaunamų liemenių partija buvo perduota greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kurie gelbsti ukrainiečius karo zonoje.

Pranešama, kad Švedija siunčia Ukrainai papildomus 5 000 prieštankinių ginklų, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis, skelbia „Sky News“. 

Apie tai atskleidė naujienų agentūra TT, cituodama Švedijos gynybos ministrą. 

Šalis, kuri turi sieną su Rusija, kartu su kita karine įranga Ukrainai jau nusiuntė 5 000 prieštankinių ginklų. 

Šiais veiksmais Švedija pirmą kartą nuo 1939 metų sulaužė savo doktriną nesiųsti ginklų į konfliktų zonas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš priešų atėmė vieną galingiausių Rusijos radijo elektroninės kovos stočių „Krasucha-4“.

„Krasucha-4“ gali aptikti ir blokuoti įvairius radarus iki 300 kilometrų atstumu, šis trofėjus gali tapti labai svarbus žvalgybai.

Pranešama, kad Ukrainos kariai užėmė priešo vadavietę už Kyjivo ribų. Kariškiai aptiko vieną iš dviejų „Krasucha-4“ transporto priemonių, pažymėtą numeriu 1RL257. Visą kompleksą sudaro dvi KAMAZ-6350 sunkvežimių pagrindu pagamintos transporto priemonės. Tačiau net ir pusė sistemos „Krasucha-4“ galėtų būti labai naudinga Rusijos kariuomenei operaciniu požiūriu. Tai viena galingiausių mobiliųjų radijo elektroninės kovos sistemų Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ iš Rusijoje nebeprekiaus savo populiarių prekės ženklų, tokių kaip „KitKat“ ir „Nesquik“, produktais, praneša BBC.

Šį mėnesį įmonė nutraukė investicijas šalyje ir nuo šiol prekiaus tik būtiniausiais maisto produktais – kūdikiams ir ligoninėms skirtu maistu.

123RF.com nuotr./„KitKat“

Tai padaryta po to, kai Ukrainos politikai griežtai kritikavo įmonę. Šeštadienį Prezidentas V.Zelenskis transliacijos metu sakytoje kalboje protestuotojams kritikavo „Nestle“ už tai, kad ji vis dar vykdo verslą Rusijoje.

Vis daugiau tarptautinių prekės ženklų, įskaitant „McDonald's“, „Coca-Cola“ ir „Starbucks“, sustabdė verslą Rusijoje dėl invazijos į Ukrainą.

Keletas kitų bendrovių ir toliau gamina šalyje ne pirmo būtinumo prekes, o tokios bendrovės kaip „M&S“ ir „Burger King“ teigia, kad dėl sudėtingų franšizės sutarčių neįmanoma uždaryti parduotuvių Rusijoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti  ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.

Plačiau skaitykite čia.

Pietiniame Ukrainos mieste Chersone pagrobtas Mykolos Kulišo teatro direktorius ir meno vadovas Oleksandras Knyha.

Apie tai pranešta teatro feisbuko paskyroje.

„Rusų okupantai pagrobė mūsų teatro režisierių, Ukrainos liaudies artistą, tarptautinio teatro festivalio „Melpomenė iš Tavrijos“ prezidentą, Eurazijos teatrų asociacijos pirmininką, Chersono srities tarybos deputatą, žmogų, daug nuveikusį Ukrainos kultūrai Oleksandrą Knyhą“, – rašoma įraše.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį pasikalbėjo su britų premjeru Borisu Johnsonu ir aptarė karo eigą bei gynybinę paramą Ukrainai.

B.Johnsonas V. Zelenskiui pranešė apie savo ketinimą pasinaudoti ketvirtadienį vyksiančiais Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO susitikimais, kad „iš esmės“ padidintų gynybinę letalinę pagalbą Ukrainai, trečiadienį pranešė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

„Ministras Pirmininkas išdėstė savo ketinimą pasinaudoti rytoj vyksiančiais G-7 ir NATO susitikimais, kad padidintų spaudimą Vladimiro Putino režimui ir bendradarbiautų su partneriais, siekdamas iš esmės padidinti gynybinę letalinę pagalbą Ukrainai. Vadovai sieks atsižvelgti į Ukrainos prašymus ir užtikrinti, kad Prezidentas V.Zelenskis būtų kuo stipresnėje pozicijoje vykstančiose taikos derybose“, - sakė atstovas spaudai po abiejų vadovų pokalbio.

Pokalbio metu B.Johnsonas pakartojo, kad „žavisi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų drąsa ir jų sėkme atremiant Rusijos puolimą“.

„[V.Zelenskis] sakė, kad civilių teritorijų bombardavimas, įskaitant Mariupolio apsiaustį, yra smerktinas ir reikalauja tarptautinės bendruomenės atsako“, - pridūrė atstovas spaudai.

Bendrame pareiškime su Didžiojo septyneto (G7) šalių sveikatos apsaugos ministrais JAV sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius Xavieras Becerra pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir sveikatos priežiūros darbuotojus Ukrainoje.

„Sąmoningai nukreipiant atakas į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas ir darbuotojus, pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė. Sveikata turi išlikti prioritetu, sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti apsaugoti, kad galėtų teikti skubią pagalbą ir gelbėti gyvybes, o sveikatos priežiūros sistemos ir įstaigos turi būti apsaugotos, kad būtų prieinamos visiems, kuriems jų reikia“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrų pareiškime. 

Ministrai įspėjo, kad Ukrainos sveikatos priežiūros sistema patiria „didelę įtampą“, ir pareiškė, kad jiems nerimą kelia tai, ar pagalbos organizacijos galės suteikti medicininę pagalbą tiems, kuriems jos reikia. 

Kyjivo meras meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko išstumti Rusijos karius iš didelės dalies šiaurės vakarų priemiesčio Irpinės.

„Beveik visa Irpinė yra ukrainiečių rankose“, – sakė meras.

Meras kartu su savo broliu Volodymyru spaudos konferenciją surengė šalia Švento Mykolo katedros.

V.Klyčko kreipėsi į Vakarus prašydamas suteikti daugiau gynybinių ginklų, kurie padėtų apsaugoti miestą, ir pažadėjo nesileisti į kompromisus ir neatiduoti sostinės.

„Ne paslaptis, kad agresorių taikinys yra sostinė“, – sakė meras, skambant oro pavojaus sirenai ir tolumoje aidint sprogimams.

„Rusai ketino apsupti miestą, bet ukrainiečiai sugriovė planą“, – sakė meras. Jį cituoja „The New York Times“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas įspėja Rusiją, kad karas Ukrainoje nevirstų branduoline konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų.

„Rusija turėtų nutraukti šią pavojingą neatsakingą branduolinę retoriką“, – sakė NATO generalinis sekretorius spaudos konferencijoje.

„Tačiau tegul nekyla jokių abejonių dėl mūsų pasirengimo bet kada apsaugoti ir apginti sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės.

Rusija turi suprasti, kad ji niekada negali laimėti branduolinio karo. NATO nedalyvauja konflikte... Ji teikia paramą Ukrainai, bet nėra konflikto dalis.

NATO nesiųs karių į Ukrainą... Nepaprastai svarbu teikti paramą Ukrainai, ir mes ją didiname. Tačiau tuo pat metu taip pat nepaprastai svarbu užkirsti kelią tam, kad šis konfliktas netaptų visaverčiu karu tarp NATO ir Rusijos“, – sakė aljanso vadovas.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia paragino Generalinę Asamblėją balsuoti už rezoliuciją, kurioje iš dalies reikalaujama, kad Rusijos Federacija nedelsiant nutrauktų karo veiksmus.

Rezoliuciją, kuri nėra privaloma, pasirašė beveik aštuonios dešimtys kitų valstybių narių, įskaitant JAV. 

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiami skaudūs humanitariniai padariniai po Rusijos invazijos ir dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas gerbti Ukrainos suverenitetą ir jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michelis pareiškė, kad Europos Sąjungos tikslas – nugalėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Tai jis sakė kreipdamasis į Europos Parlamento narius. 

Ch.Michelis pabrėžė, kad V.Putinas klaidingai tikėjosi įveikti Ukrainą per kelias dienas ir suskaldyti ES bei jos sąjungininkus.

„Ukrainos žmonės kovoja drąsiai. Gina savo demokratiją, gina mūsų europietiškas vertybes. ES kartu su mūsų sąjungininkais imasi ryžtingų veiksmų prieš Kremlių“, – kalbėjo Ch.Michelis.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Manoma, kad namus iki vasario 24 dienos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso paliko daugiau nei 10 milijonų žmonių – daugiau nei ketvirtadalis jų gyventojų. Iš jų apie 6,48 mln. liko šalyje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą paragino prancūzų įmones pasitraukti iš Rusijos.

„Prancūzijos bendrovės turi palikti Rusijos rinką. „Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – sakė jis kreipimesi į Prancūzijos parlamento narius.

V.Zelenskis 15 minučių kalboje sakė esąs dėkingas prezidentui Emmanueliui Macronui už jo lyderystę ir sakė tikįs, kad Prancūzija padės atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą. 

Plačiau skaitykite čia.

Kremlius pranešė, kad Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu trečiadienį vėl pasikalbėjo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Pasak Kremliaus, pokalbyje buvo aptartos rusų ir ukrainiečių derybos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos nurodė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės tarptautiniuose forumuose, siekdamos padidinti spaudimą Kremliui dėl invazijos į Ukrainą, sukėlusios pabėgėlių krizę Europoje ir sukrėtusios pasaulio rinkas.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova pažymėjo, jog šių metų G-20 susitikimo šeimininkė Džakarta jau pakvietė V. Putiną į lapkritį Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Tai priklausys nuo daugelio dalykų, įskaitant COVID-19 situaciją, kuri gerėja. Bet kol kas – taip, [V. Putinas] ketina atvykti“, – trečiadienį sakė ji žurnalistams.

Plačiau skaitykite čia.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje. Pirmasis žingsnis – keturių naujų NATO kovinių grupių dislokavimas Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams prieš ketvirtadienį vyksiantį neeilinį viršūnių susitikimą.

Plačiau skaitykite čia.

Kremlius atsisako savo puolimą Ukrainoje vadinti karu. Tačiau šiandienos Rusijos laikraščiai kalba apie „mūšius prie Kyjivo“ ir „fronto liniją“, rašo BBC žurnalistas Maskvoje Steve'as Rosenbergas.

Tuo tarpu „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius sako, kad aukcione parduos savo Nobelio taikos premijos medalį, kad padėtų Ukrainos pabėgėliams.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Prancūzijos vyriausybės atstovo teigimu, Prancūzija įšaldė 800 mln. dolerių vertės Rusijos oligarchų turtą, rašo CNN. 

„Šios sankcijos jaučiamos Rusijoje, kur ekonomika svyruoja, rublis žlunga, vertybinių popierių birža didele dalimi vis dar uždaryta, o centrinis bankas yra stipriai paveiktas“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis.

„Nebus jokių tabu, jei reikės eiti toliau“, – apie bet kokias papildomas sankcijas sakė jis.

Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas trečiadienį lankosi Ukrainoje, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Tęsiantis Rusijos invazijai, jis Kyjive susitinka su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Prezidentas Gitanas Nausėda po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad Lietuva skirs Ukrainai 10 mln. eurų arba didesnės vertės karinę paramą.

Prieš savaitę Ukrainoje, Lvive, lankėsi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Interviu BBC Sumų tarybos narys Andrijus Baranovas teigė, kad iš miesto jau išvyko apie 100 tūkst. gyventojų. 

„Mūsų miestas beveik apsuptas, turime vieną išvažiavimą į Poltavą, per kurį išvažiuoja moterys ir vaikai, atvežami medicinos reikmenys“, – sakė A.Baranovas. 

Pasak jo, mieste trūksta medicinos priemonių ir degalų. Tarybos nario skaičiavimais, Ukraina miestą dar galėtų išlaikyti tris ar keturias savaites. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

„Mums labai reikia neskraidymo zonos“, – sakė jis.

Interviu BBC A.Baranovas pridūrė, kad padėtis Sumuose toli gražu nėra tokia bloga kaip Mariupolyje pietryčiuose – Sumuose sugriauta tik apie 10 namų. Pasak jo, iki šiol buvo bombarduojama Sumų kritinė infrastruktūra, bet ne civilių gyventojų namai.

Briuselyje besilankantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kalbėdamas su žurnalistais teigė, Rusijos invazija į Ukrainą yra žiauri, o žmonių kančios yra siaubingos.

„Esame pasiryžę padaryti viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą“, – sakė J.Stoltenbergas, tačiau pridūrė, kad NATO yra atsakinga už tai, kad karas neperžengtų Ukrainos ribų.

Rusijai sugriovus tiltą, vedantį iš Černihivo ir Kyjivą, auga susirūpinimas nuo sostinės atkirstų gyventojų padėtimi, skelbia „The Guardian“.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova teigė, kad Rusijos pajėgos atkirto pagrindinius humanitarinės pagalbos kelius, gyventojus faktiškai pavertė įkaitais.

„Šiandien Černihivas liko visiškai atkirstas nuo sostinės. Okupantai susprogdino tiltą per Desnos upę, kuriuo į miestą buvo gabenama humanitarinė pagalba ir evakuojami civiliai gyventojai“, nurodė ji.

Pasak L.Denisovos, mieste nėra elektros, vandens, neveikia šildymo sistemos, beveik nutrūkęs ir dujų tiekimas – infrastruktūra sunaikinta. Vietos gyventojų teigimu, okupantai sudaro civilių gyventojų sąrašus tariamai „evakuacijai“ į Lgovą [Kursko sritis Rusijoje]. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios, kreipsis į Švedijos parlamentą, trečiadienį pranešė Riksdago pirmininkas.

V.Zelenskis pastarosiomis savaitėmis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į virtinės Vakarų valstybių parlamentarus, siekdamas sutelkti paramą jo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Ukrainos prezidento kreipimasis į Švedijos įstatymų leidėjus numatytas 10 val. 55 min. vietos (11 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė Riksdagas.

„Man didelė garbė, kad Ukrainos prezidentas nori kreiptis į parlamentą vykstant karui“, – sakė Riksdago pirmininkas Andreasas Norlenas.

Rusų pajėgoms vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, V.Zelenskis kovo 1 dieną kreipėsi į Europos Parlamentą. Vėliau jis pasakė kalbas JAV Kongresui, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos ir dar kelių šalių parlamentams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Trečiadienį popiet V.Zelenskis kreipsis į Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją, o ketvirtadienį taip pat yra pakviestas kalbėti per NATO viršūnių susitikimą.

Ukrainai siunčiamos prieštankinės raketos ir priešlėktuvinės raketos „Stinger“, naudojamos numušti žemai skrendančius orlaivius, tačiau V.Zelenskis prašo Vakarų galingesnės ginkluotės.

Švedija perdavė Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių raketų leistuvų, pirmą kartą nuo 1939 metų sulaužydama savo doktriną nesiųsti ginklų į konfliktų zonas.

JAV prezidentas J.Bidenas trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.

Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje.

„Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J.Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

„Rusijos televizijos propagandininkai yra blogiau net už rusų pilotus“, – socialiniame tinkle „Twittter“ trečiadienį parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pilotai bent rizikuoja būti numušti. Kalbančios galvos saugiai išsimiega, tada eina į eterį ir ragina rengti branduolinius smūgius arba įsiveržti į NATO nares. Sankcionuokite kiekvieną iš jų. Blokuokite visą nuodingą Rusijos propagandą ir ją įgalinančias priemones“, – paragino jis.

Europos Sąjunga uždraudė televizijos kanalo RT ir Kremliaus kontroliuojamo „Sputnik“ palydovines ir kabelines transliacijas, taip pat jų transliavimą per programėles ar internetu. 

Be to, Briuselis sustabdė šiems transliuotojams išduotas licencijas ES, įskaitant RT antrinių įmonių, transliuojančių anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis, licencijas.

Į sankcijų sąrašą pateko virtinė žiniasklaidos atstovų.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus.

„Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Minske toliau dirbs tik ukrainiečių ambasadorius ir dar keturi diplomatai. Šiuo metu ambasada turi daugiau nei 20 darbuotojų.

Baltarusija pranešė, kad taip pat uždarys Ukrainos konsulatą vakariniame Bresto mieste „dėl faktinio darbuotojų nebuvimo“.

Plačiau skaitykite čia.

Kyjivo priemiestyje esančios Irpinės meras Oleksandras Markušynas nurodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „kontroliuoja 80 proc. miesto“. 

„Mūsų miestas nuolat apšaudomas iš GRAD sistemų. Labai masiškai. Jie apšaudo gyvenamuosius rajonus, daugiaaukščius pastatus“, – Ukrainos televizijai sakė meras, kurio ir paties namas buvo sugriautas per vieną iš Rusijos atakų. 

Miesto valdžios skaičiavimais, Irpinėje šiuo metu tebėra iki 6 tūkst. žmonių, nedidelės grupės evakuojamos kasdien.

„Scanpix“/AP nuotr./Irpinė

„Apie 4 000 žmonių visai nenori palikti miesto. Mes padedame jiems maisto ir medicinos reikmenimis“, – pridūrė jis.

Trečiadienį šalies nacionalinė policija pranešė, kad atnaujina darbą Irpinėje. Kaip rašo CNN, tai buvo dar vienas galimas ženklas, kad Ukrainos saugumo pajėgos atgauna teritoriją aplink sostinę Kyjivą.

Miesto meras O.Markušinas taip pat nurodė, kad vakar vėlai vakare Rusijos kariai Kyjivo šiaurės vakariniame pakraštyje panaudojo draudžiamus fosforo šaudmenis.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos.

„Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Kiek anksčiau Maskva pareiškė, kad Kyjivas derybose „nuolat keičia savo poziciją“, ir melagingai teigė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „kuo ilgiau išlaikyti mus karinių veiksmų būsenos“.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Maskvos ir Kyjivo derybininkai surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos buvo tęsiamos nuotoliniu būdu; apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlis Michelis interviu CNN sakė: „Turime užtikrinti, kad Putinas bus nugalėtas. Tai turi būti bendras tikslas.“

Pasak jo, tai klausimas, susijęs su Europos ir pasaulio ateitimi. Interviu CNN Ch.Michelis teigė, kad tai yra saugumos klausimas, susijęs su Europos ir pasaulio ateitimi. 

„Tai nepaprastai sunku, nes nesame tikri, kad Rusijos vyriausybė yra nuoširdi“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Kyjivo ir Kremliaus derybas.

„Tačiau, kita vertus, turime pakeisti jėgų pusiausvyrą, kad prezidentui V.Zelenskiui suteiktume geresnes pozicijas tose tiesioginėse derybose su Rusija“, – sakė M.Michelis.

„Scanpix“/AP nuotr./Charlis Michelis

Europos Vadovų Tarybos susitikimas vyks kovo 24-25 d., o pagrindinė darbotvarkės tema – Ukraina. Patvirtinta, kad ketvirtadienį posėdyje dalyvaus JAV Prezidentas J.Bidenas, kuris aptars Ukrainos ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimus. 

Ch.Mišelis taip pat aptarė sankcijas, sakydamas, kad Europos Sąjunga „turi būti protinga“ dėl sankcijų Rusijai.

„Mes nusprendėme dėl precedento neturinčių sankcijų“ Rusijai, sakė jis ir pridūrė: „Mes taikome į oligarchus, mes taikome į Rusijos ekonomikos sektorius“. 

Tačiau „Europoje ir Jungtinėse Valstijose turime ne visai tokią pačią padėtį“, – pripažino EVT pirmininkas ir pabrėžė, kad Europos šalys nuo rusiškų dujų yra priklausomos labiau, negu JAV. 

Paklaustas apie Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo, jis pripažino, kad „esame per daug priklausomi nuo rusiškų dujų“. 

Jau anskčiau skelbta, kad, Pentagono teigimu, kad yra požymių, jog kai kuriose vietovėse Ukrainos pajėgos agresorei sudavė sėkmingą atkirtį. Padėtis tebėra nepastovi, tačiau BBC pateikia naujausią informaciją

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad Ukrainos pajėgos susigrąžino Makarivą – miestą, esantį maždaug už 40 mylių į vakarus nuo Kyjivo. Pasak vietos valdžios institucijų, ten vėl plevėsuoja Ukrainos vėliavos.

Rusijos pajėgos buvo nustumtos atgal Voznesensko mieste, kur savanorių ir Ukrainos karių junginys sudavė smūgį Rusijos planams įsitvirtinti.

Kaip rašo BBC, pirmiausia jie susprogdino tiltą, o paskui pavyko nustumti įsiveržusią kariuomenę apie 100 km atgal į rytus.

Netoli Krymo pusiasalio esančiame Chersone, pirmajame Rusijai atitekusiame mieste, Ukrainos pajėgos taip pat bando atsiimti teritoriją.
 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai.

JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba. Reikia reformų“, – vaizdo ryšiu Japonijos įstatymų leidėjams sakė V.Zelenskis.

„Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas“, – pridūrė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Japonija drauge su sąjungininkėmis Vakaruose įvedė griežtų sankcijų Rusijos finansų institucijoms ir pareigūnams, taip pat Maskvos sąjungininkei Baltarusijai.

Tokijas nuolat smerkia invaziją ir žvanginimą branduoliniais ginklais, o Ukrainai pasiūlė milijono dolerių vertės humanitarinės pagalbos ir kitokią paramą.

V.Zelenskis gyrė Japoniją kaip „pirmą valstybę Azijoje, pradėjusią didinti spaudimą Rusijai“.

„Prašau jūsų toliau skelbti sankcijas, – sakė jis. – Stenkimės, kad Rusija norėtų siekti taikos. Reikia įvesti prekybos embargus Rusijai, kad būtų sustabdytas invazijos į Ukrainą cunamis.“

Pasinaudodamas proga, kad sako kalbą Japonijai, 2011-aisiais išgyvenusiai Fukušimos branduolinę katastrofą, V. Zelenskis įspėjo dėl pavojų, susijusių su Rusijos atakomis prieš Ukrainos atomines elektrines ir uždarytą Černobylio elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

„Įsivaizduokite atominę elektrinę, kur įvyko katastrofa. Sarkofagą, dengiantį išsilydžiusį reaktorių. Veikiančias branduolinių atliekų saugyklas. Rusija ir šį objektą pavertė karo lauku“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, prireiks ne vienų metų, kol bus galima įvertinti Rusijos okupacijos Černobylyje galimą poveikį aplinkai.

„Po rusų pajėgų pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos prireiks ne vienų metų, kol ištirsime, kokią žalą jie padarė Černobylio žemei. Kokias radioaktyvių medžiagų saugyklas pažeidė“, – sakė jis.

V.Zelenskis taip pat pakartojo Vašingtono įspėjimus, kad Rusija gali rengtis panaudoti cheminius ginklus.

„Gaunu pranešimų, kad Rusija rengia cheminio ginklo, pavyzdžiui, zarino atakas, visai kaip Sirijoje“, – sakė jis parlamentui Tokijuje, kur 1995 metais zarino ataką įvykdė apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ nariai.

Vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų Rinatas Achmetovas pareiškė, jog Mariupolio metalurgijos gamyklos niekada nedirbs Rusijos okupacijos sąlygomis.

„Rusijos kariai Mariupolį verčia griuvėsiais, žudo miesto gyventojus, bombarduoja gamyklas. Šios gamyklos jokiu būdu neveiks Rusijos okupacijos sąlygomis“, – JAV leidiniui „The Wall Street Journal“  sakė verslininkas.

R.Achmetovas pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės didvyriškų pastangų dėka gamyklos „Azovstal“ ir „Illich Steel“ tebėra kontroliuojamos Ukrainos.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Azovstal“ ir Iljičiaus vardo geležies ir plieno gamyklose dirbo apie 40 tūkst. miesto gyventojų. Abi gamyklos yra kontroliuojamos Ukrainos, tačiau jos laikinai uždarytos“, – verslininką cituoja WSJ.

Anksčiau R.Achmetovas sakė tebesantis Ukrainoje ir kad visi jo verslai, taip pat ir labdaros fondas daro viską Ukrainos pergalei šiame kare, kad padėtų civiliams gyventojams.

„Esu tikras, jog ateis laikas, kai atkursime Ukrainą, ir investuosiu visas savo pastangas ir lėšas, kad Ukraina būtų atkurta ir taptų stipria bei klestinčia šalimi“, – Rusijos sukelto karo pradžioje kalbėjo verslininkas.

Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko du apsikeitimai kaliniais, rašo portalas „Ukrainska pravda“. Šalies agresorės informaciją paneigė Ukrainos institucijos.

Ukrainos vicepremjerė ir reintegracijos ministrė I.Vereščuk pasirodžiusius gandus kategoriškai atmetė: „Ne, tokios informacijos neturiu. Rusija gyvena paralelinėje realybėje, pati vykdo mainus, pati apie tai rašo. Nevykdėme mainų“. 

Sumų regiono vadovas Dmytro Živickis kanalui „1+1“ pasakojo, kad užfiksuotas jau antras atvejis, kai Rusijos kariai atsisako kovoti ir atsitraukia. 

„Kai kurie rusų karių daliniai apsisuka ir grįžta atgal, atsisakydami kovoti. Tai jau antras toks atvejis, kai Rusijos kariuomenė organizuotai atsisako dalyvauti karo metu vykdytame ukrainiečių genocide. Per pokalbį su vienu iš vadų paaiškėjo, kad nei jis, nei jo kovotojai neturi jokio noro kovoti Ukrainoje“, – D.Živickį cituoja portalas „Unian“.

Nuotr. iš Sumų miesto srities administracijos vadovo Dmytro Živickio „Facebook“ paskyros/Sumų miestas Ukrainoje po vasario 26 d. įvykusio apšaudymo

Pasak jo, kai kuriose Sumų regiono vietovėse kovos tęsiasi, toliau apšaudomi pietiniai miesto pakraščiai. Trostjanicoje situacija išlieka sudėtinga – buvo apšaudyta ligoninė, Rusijos kariai nužudė vyresnio amžiaus moterį, su vyru važiavusią į gydymo įstaigą. 

„Nėra galimybės palaidoti mirusiųjų, padėtis siaubinga. Mieste nėra elektros, taip pat ir morguose“, – sakė jis.

V.Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas sureagavo į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Rusijos gynybos ministro S.Šoigu dingimą iš viešosios erdvės. 

Jis pavadino šią tylą „įdomia“ ir pažymėjo, kad iš informacinės erdvės dingo keli kiti svarbūs agresorės Rusijos politiniai veikėjai. Vienas iš jų – Generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas. 

„Jų nebėra. Taip pat nėra sisteminių ir svarbių kitų aukštų pareigūnų, įskaitant specialiųjų tarnybų vadovus – Patruševą, Bortnikovą, Naryškiną“, – rašė jis telegram kanale ir pridūrė: „Vienintelis liko S.Lavrovas.“

M.Podoliako teigimu, toliau „specialiosios operacijos“, kaip pradėtą karą Ukrainoje vadina Kremliaus režimas, tariamą sėkmę gina ir V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas.

Rusija perspėjo NATO dėl „skaudžių pasekmių“, jei ši sutiktų nusiųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas, rašo „The Guardian“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Tai būtų labai neapgalvotas ir labai pavojingas sprendimas.“

Per konferencinį pokalbį žurnalistams jis sakė, kad bet koks galimas Rusijos ir NATO pajėgų kontaktas „gali turėti aiškių pasekmių, kurias būtų sunku atitaisyti“.

Praėjusį penktadienį Lenkija pareiškė, kad kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime oficialiai pateiks pasiūlymą dėl taikos palaikymo misijos Ukrainoje. JAV Prezidentas J.Bidenas rytoj išskrenda į Europą, kur dalyvaus Briuselyje vyksiančiame neeiliniame NATO aukščiausio lygio susitikime.

„Reuters“ praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas trečiadienį Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto darbuotojams ir studentams sakytose pastabose taip pat užsipuolė šį pasiūlymą teigdamas, kad jo įgyvendinimas reikštų tiesioginį Rusijos ir NATO karinį susidūrimą. 

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad smogė kariniam arsenalui šiaurės vakarų Ukrainoje iš jūros paleistomis raketomis, rašo CNN.

Leidinys pabrėžia, kad patikrinti šio teiginio šiuo metu nėra galimybės.

„Kovo 22 d. vakare iš jūros paleisti didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginklai buvo nukreipti į arsenalą Orživo kaime, už 14 km į šiaurės vakarus nuo Rivnės miesto“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

„Dėl smūgio buvo sunaikintas didelis Ukrainos karių ginklų ir karinės technikos arsenalas, įskaitant gautą iš Vakarų šalių“, – sakė jis.

Pirmadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad iš oro paleido sparnuotąsias raketas į tai, kas buvo įvardyta kaip Ukrainos karinio mokymo centras Naujojoje Liubomyrkoje, esančioje Ukrainos šiaurės vakarų Rivnės srityje, skelbia CNN. 

Rivnės srities administracijos vadovas Vitalijus Kovalas patvirtino, kad dvi Rusijos raketos pataikė į karinio poligono teritoriją.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris atvyko į Maskvą deryboms Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijose dėl rusų invazijos į Ukrainą nulemtų humanitarinių klausimų.

P.Maureris trečiadienį planuoja aptarti tokius klausimus kaip karo belaisviai, karo veiksmų vykdymas ir pagalbos teikimas.

„Pastarųjų savaičių konflikto ir aštuonerių konflikto Donbase metų nulemtas nuniokojimas – didžiulis“, – sakoma P.Maurerio pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irpinė

„Yra praktinių žingsnių pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kurių šalys privalo imtis, kad sumažintų kančias“, – sakė P.Maureris.

Praėjusią savaitę TRKK vadovas buvo nuvykęs į Ukrainą. Maskvoje jis taip pat turėtų susitikti su Rusijos Raudonojo Kryžiaus, padedančio iš Rytų Ukrainos į Rusiją pabėgusiems žmonėms, vadovu.

Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas trečiadienį melagingai apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.

„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S.Lavrovas.

Anot jo, „amerikiečiai paprasčiausiai mano, kad jiems nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis“, nes „jie tikisi toliau pumpuoti į Ukrainą ginklus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

S.Lavrovas paminėjo „provokuojamus pareiškimus“ apie sovietinius naikintuvus MiG. Jis tikriausiai turėjo galvoje JAV atmestą Lenkijos pasiūlymą nusiųsti ukrainiečiams per vieną amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje lėktuvų MiG-29 ir Ukrainos prašymus atsiųsti daugiau raketų „Stinger“.

JAV „aiškiai nori kuo ilgiau laikyti mus karinių veiksmų būsenos“, pareiškė rusų ministras.

Rusijai reikia „stovėti tvirtai“, kalbėjo S.Lavrovas.

„Vakarų šalys nori vaidinti kažkokį tarpininko vaidmenį, bet mes nusibrėžę raudonas linijas“, – sakė jis.

Propagandinis Kremliaus leidinys RBC skelbia, kad Rusijos Valstybės Dūma nusprendė pripažinti Ukrainoje kovojusius karius veteranais.

„Valstybės Dūma viename posėdyje iš karto per tris svarstymus priėmė „Vieningosios Rusijos“ pasiūlytą įstatymo projektą dėl specialiosios operacijos Ukrainoje dalyvių pripažinimo karinių veiksmų veteranais“, – skelbiama RBC telegram kanale. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Vokietijos parlamentarams O.Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.

„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos tiria Baltarusijos kariškių moralinę ir psichologinę būklę, vykdo „individualius pokalbius“ su kariais. Tokiu būdu režimas bando priversti Baltarusijos karius dalyvauti kare prieš Ukrainą, net jei jie nepriklauso Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms, rašoma pranešime. 

„Už specialiųjų užduočių vykdymą baltarusiams siūloma 1000-1500 JAV dolerių finansinė parama per mėnesį. Be to, siūlomas ir mokymas Rusijos aukštosiose karinėse mokyklose (pvz., Riazanės oro desanto vadavietėje).

Ypač daug tokių incidentų užfiksuota Baltarusijos gynybos pajėgų 103-iosios oro desantininkų divizijos ir Gomelio užkardos daliniuose“, – nurodo Ukrainos žvalgyba. 

Pranešime teigiama, kad šiuo metu Baltarusijos aukšto rango karinė-politinė vadovybė nesutaria dėl galimybės dalyvauti kovinėse operacijose Ukrainoje.

„Tikrinama, ar daug kariškių, atsisakiusių dalyvauti vadinamojoje „specialiojoje operacijoje“, nėra susiję su opozicija. Nelojalūs Rusijos Federacijai vadai yra keičiami“, – teigiama pranešime. 

Japonijos elektronikos gamintoja „Sharp Group“ dėl Kremliaus karo Ukrainoje taip pat stabdo produkcijos tiekimą į Rusiją.

„Sharp Group“ dėl karinio konflikto padarinių stabdo tiekimą į Rusiją. Toliau atidžiai stebėsime padėtį ir imsimės atitinkamų priemonių, vadovaudamiesi „Sharp“ grupės įmonių elgesio chartijos dvasia“, – teigiama Japonijos kompanijos pareiškime.

Anksčiau šią savaitę Japonijos informacijos technologijų milžinė NEC taip pat paskelbė stabdanti naujų produktų ir paslaugų pardavimus bei investicijas Rusijoje.

Šio mėnesio pradžioje apie veiklos Rusijoje įšaldymą pranešė Japonijos automobilių pramonės milžinės, tokios kaip „Toyota“ ir „Nissan“, o netrukus jų pavyzdžiu pasiekė „Jamaha“, „Komatsu“, „Hitachi“, „Panasonic“ ir virtinė kitų.

Kaip jau buvo skelbta, Japonija nuo kovo 18-osios įvedė embargą beveik 300 pavadinimų prekių bei pažangių technologijų eksportui į Rusiją ir Baltarusiją, įvardindama tai kaip indėlį į tarptautines sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu viešojoje erdvėje nebesirodo nuo kovo 11 d., t. y. 12 dienų iš 28, kol vyksta karas Ukrainoje, kur Rusijos pajėgų puolimas įstrigo. Tai praneša Rusijoje blokuojamas šios šalies naujienų portalas „Agenstvo“.

Pastarąjį kartą Rusijos Gynybos ministerijos vadovas naujienose buvo cituojamas kovo 11 d. Tuo metu ministerija pranešė, kad S.Šoigu telefonu kalbėjosi su Turkijos kolega Hulusi Akaru. Tą pačią dieną Gynybos ministerija išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip S.Šoigu lankosi Mandryko centrinėje karinėje klinikinėje ligoninėje, kur įteikia valstybinius apdovanojimus Rusijos kariams, dalyvavusiems „specialioje karinėje operacijoje“ – Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

Kovo 18 d. S.Šoigu paminėtas Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kuriame teigiama, kad Vladimiras Putinas su nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais aptarė „specialiosios operacijos Ukrainoje eigą“. Pranešime teigiama, kad susitikime taip pat dalyvavo S.Šoigu. Susitikimo vaizdo įrašo ar nuotraukų nepaskelbta.

Tą pačią dieną, kovo 18 d., „Pirmasis kanalas“ transliavo reportažą apie tai, kaip S.Šoigu įteikia apdovanojimus. Straipsnyje buvo teigiama, kad įvykis įvyko „šiandien“, tačiau straipsnyje pateikta nuotrauka sutapo su kovo 11 d. Gynybos ministerijos interneto svetainėje paskelbtu vaizdo įrašu.

Naujausia žinutė apie S.Šoigu Gynybos ministerijos interneto svetainėje taip pat datuota kovo 11 d.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

S.Šoigu aplinkoje kalbama, kad jis blogai jaučiasi – turi problemų su širdimi, „Agenstvo“ sakė ministro pažįstamas. „Agenstvo“ kol kas nepavyko gauti Gynybos ministerijos komentaro – trečiadienio rytą visi spaudos tarnybos telefonai, nurodyti agentūros interneto svetainėje, neatsiliepė.

„Agenstvo“ paprašė prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo komentaro. Tačiau iki to laiko, kai buvo paskelbta ši žinia, jis niekaip neatsakė į prašymą.

Plačiau šia tema skaitykite: Rusijos puolimui įstrigus Ukrainoje iš viešumos dingo gynybos ministras S.Šoigu

Pekinas trečiadienį pavadino Rusiją svarbia Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nare, Vašingtonui užsiminus apie galimybę dėl invazijos į Ukrainą pašalinti Maskvą iš šios grupės.

„G-20 yra pagrindinis forumas tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui, – reporteriams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. – Rusija yra svarbi narė... Jokia narė neturi teisės išvaryti kitos šalies.“

Rusijos kovinė galia Ukrainoje nuo jos puolimo pradžios sumažėjo žemiau 90 proc. lygio, buvusio prieš invaziją, antradienį pareiškė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Tai rodo didelius ginkluotės nuostolius ir augantį aukų skaičių, rašo „The Guardian“.

JAV apskaičiavo, kad prieš vasario 24 d. pradėtą invaziją Rusija aplink Ukrainą buvo sutelkusi daugiau kaip 150 000 karių ir užtektinai lėktuvų, artilerijos, tankų ir kitų priemonių, kad galėtų vykdyti plataus masto puolimą.

Anonimiškai su žurnalistais kalbėjęs JAV gynybos pareigūnas sakė: „Mes vertiname, kad Rusijos kovinė galia yra šiek tiek mažesnė nei 90 proc. Jie išleidžia labai daug, bet jie taip pat labai daug sukaupė nuo ankstyvo rudens, ir jie tiesiog turi labai daug galimybių. Pirmą kartą jų kovinė galia gali būti šiek tiek mažesnė nei 90 proc.“

Leidinys atkreipia dėmesį, kad pareigūnas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karo Ukrainoje padariniai

Gynybos pareigūnas kritiškai įvertino Rusijos gebėjimą užimti Ukrainą, o kaip to priežastis įvardijo kariuomenės moralės, vadovavimo ir kontrolės problemas, priklausomybę nuo šauktinių ir įstrigusį žygį į Kyjivą.

„Neoficialiais duomenimis, vis dar manome, kad rusai susiduria su moralinėmis problemomis įvairiuose lygmenyse ir įvairiose vietose... Jie nesitikėjo tokio pasipriešinimo lygio“, – sakė jis ir paaiškino: „Kai kuriems iš jų [Rusijos karių] nebuvo pasakyta, ką jie iš tikrųjų darys Ukrainoje. Žinome, kad jie rėmėsi šauktiniais ir vis dar remiasi. Turiu omenyje, kad tai vis dar daugiausia šauktinių kariuomenė. Taigi, tai labai jauni vyrai, kurie neturi... neturi ilgametės karinės patirties ir... ir mes manome, kad visi šie veiksniai kartu daro įtaką jų moralei.“

Jo teigimu, Rusijos pajėgas ir toliau kamuoja logistikos problemos.

„Jos tiesiog nebuvo visiškai pasirengusios tokio intensyvumo operacijoms, kurios truktų taip ilgai ir būtų vykdomos tiek daug skirtingų daugialypių puolimo krypčių“, – sakė jis.

Rusijos prezidento V.Putino invazija į Ukrainą „įstrigo“, nepaisant kasdienių jo karių vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ragindamas Maskvą „nedelsiant“ nutraukti kovas.

„Putino puolimas įstrigo, nepaisant visų niokojimų, kuriuos jis neša diena iš dienos“, – kalbėdamas Vokietijos parlamente sakė O.Scholzas.

Pasak jo, Vakarų partnerių įvestos precedento neturinčios sankcijos veikia, ir jos dar labiau pakenks Rusijos ekonomikai, perspėjo Vokietijos vadovas.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

„Tačiau – tai tik pradžia. Daugelis sunkiausių pasekmių išryškės tik artimiausiomis savaitėmis, – sakė kancleris. – Mes nuolat kuriame sankcijas.“

V.Putinas „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“, perspėjo jis.

O.Scholzo teigimu, Vokietija tvirtai palaiko Kyjivą, tačiau jis pats nepritaria raginimams NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ar siųsti į šalį „taikos palaikymo pajėgas“.

„Kad ir kaip būtų sunku, mes dėl to nepasiduosime“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija nerizikuotų išprovokuoti tiesioginį karinį konfliktą tarp NATO ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

Interviu savaitraščiui „Die Zeit“ O.Scholzas teigė, kad turi „idėją dėl derybų rezultato“, siekiant užbaigti Rusijos invaziją, tačiau būtų „neatsakinga“ dabar tai aptarti viešai.

„Susižavėjimą keliantis ukrainiečių pasipriešinimas padidino Maskvos ir Kyjivo susitarimo tikimybę“, – sakė jis.

„Bet tai toli gražu nėra tikra. Kol kas neaišku, ar Rusija išvis nori susitarimo. Štai kokia nuožmi situacija“, – pridūrė O.Scholzas.

Prieš ketvirtadienį vyksiantį NATO aukščiausio lygio susitikimą Estijos užsienio reikalų ministerijos nuolatinis sekretorius Jonatanas Vseviovas sakė, kad Europa ir Šiaurės Atlanto aljansas niekada nebesugrįš į pasaulį, kurį „pažinojo“ iki vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, rašo „The Guardian“. 

„Atsidursime visiškai naujoje saugumo aplinkoje. Bus nauja Ukraina. Bus nauja Rusija. Bus nauja Europa. Į vasario 23-iąją grįžti nebegalima“, – interviu dienraščiui „Guardian“ Vašingtone sakė V.Vseviovas.

Rusijos pareigūnas išdėstė planus, kaip ketinama sujungti Krymo pusiasalį su pietrytiniu Rusijos okupuotu Donbaso regionu, „kai tik kariuomenė perims pagrindinio Mariupolio uostamiesčio kontrolę“, rašo BBC. 

Rusijos pietinės federalinės apygardos, kuriai priklauso okupuotas Krymas, patarėjas Kirilas Stepanovas Kremliaus naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad „perėmus greitkelio iš Krymo į Mariupolį kontrolę... pusiasalį su Donbasu patikimai sujungs transporto koridorius“.

Anot jo, šis koridorius ir Krymo sausumos tiltas sudarys „tranzitinę teritoriją“, jungiančią Kaukazo regioną, Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje esančius jūrų uostus ir Rusijos okupuotų Donecko ir Luhansko sričių pramonės centrus. BBC primena, kad šis karinis tikslas jau seniai nurodomas kaip priežastis, kodėl Rusija taip siekia užimti Mariupolį.

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali padėti Maskvai, rusams tęsiant kruviną invaziją.

„Galiu jums pasakyti, jog nematėme,.. kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą. Tačiau, žinoma, tai atidžiai stebime“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį beveik dvi valandas telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir perspėjo jį negelbėti Rusijos ekonomikos nuo Vakarų sankcijų, nepadėti Maskvos karinėms pastangoms.

„Toliau tai stebėsime, o prezidentas [J.Bidenas] aiškiai pasakė prezidentui Xi apie bet kokios tokios įrangos tiekimo pasekmes... Jie labai gerai supranta vienas kitą“, – pridūrė J.Sullivanas.

J.Bidenas rengiasi vykti į Europą, kur ketvirtadienį susitiks su Europos Sąjungos lyderiais ir sąjungininkėmis NATO. Briuselyje jis „neabejotinai tarsis Kinijos galimo dalyvavimo Ukrainos konflikte klausimu“, sakė J.Sullivanas.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

J.Bidenas ir partneriai Europoje „labai sutaria“ Kinijos galimo bendradarbiavimo su Rusija klausimu, nurodė Baltieji rūmai.

J.Bidenas ir Europos lyderiai ketvirtadienį pristatys „tolesnį sankcijų paketą“ Rusijai ir sugriežtins jau įvestas varžomąsias priemones, nurodė J.Sullivanas.

Pranešime bus akcentuojami ne tik nauji žingsniai, bet ir bendros pastangos siekiant neleisti apeiti sankcijų, pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės nuostolius. Pranešime teigiama, kad Rusijos pajėgos jau prarado: 

• 15600 karių
• 517 tankų
• 1578 šarvuotas kovos mašinas
• 267 artilerijos sistemas
• 47 priešlėktuvines kovos sistemas
• 101 orlaivį
• 124 sraigtasparnius
• 1008 automobilius
• 42 bepiločius orlaivius

15min atkreipia dėmesį, kad nėra galimybės nepriklausomai patikrinti skelbiamą informaciją.

Ukrainos lyderiai apkaltino Rusiją pagrobus 15 pagalbos darbuotojų ir vairuotojų iš humanitarinės vilkstinės, bandžiusios nuvežti labai reikalingo maisto ir kitokios pagalbos į rusų pajėgų apgultą ir negailestingai bombarduojamą Mariupolio uostamiestį.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Mariupolyje, kuris ištisas savaites buvo apšaudomas iš sausumos ir oro, o pastaruoju metu atakuojamas ir iš karo laivų, dar yra 100 tūkst. civilių. Mariupolis yra tarp labiausiai per mėnesį trunkantį Rusijos puolimą nukentėjusių Ukrainos miestų.

Vėlai antradienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus V.Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos vilkstinę, nors dėl jos maršruto buvo sutarta iš anksto.

„Bandome organizuoti stabilius humanitarinius koridorius Mariupolio gyventojams, bet kone visus mūsų bandymus, deja, sužlugdo rusų okupantai, apšaudymu ar tyčiniu teroru“, – sakė V.Zelenskis.

Raudonasis Kryžius patvirtino, kad humanitarinės pagalbos vilkstinei, bandžiusiai pasiekti miestą, nepavyko į jį patekti. Pagalbą bandyta nuvežti Rusijos karinio jūrų laivyno laivams prisidėjus prie savaites trunkančio Mariupolio apšaudymo ir bombardavimo, sakė JAV pareigūnai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Vienas amerikiečių gynybos aukšto rango pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės, sakė, kad Mariupolis dabar apšaudomas ir iš Rusijos laivų Azovo jūroje. Pasak pareigūno, tame rajone yra maždaug septyni rusų laivai, įskaitant minų tralerį ir porą desantinių laivų.

Kyjivą taip pat drebino sprogimai, šūviai ir intensyvi artilerijos ugnis iš šiaurės vakarų, rusams bandant apsupti ir užimti kelis sostinės priemiesčius.

Ukrainiečių pajėgos šią savaitę atkovojo šalia Kyjivo esantį Makarivo miestą, bet iš dalies parardo tris kitus miestus į šiaurės vakarus nuo sostinės, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

JAV apskaičiavo, kad Rusija neteko kiek daugiau nei 10 proc. savo kovinių pajėgumų, turėtų karo pradžioje, įskaitant karius ir tankus. Vakarų pareigūnai sako, kad Rusijos pajėgoms trūksta maisto, degalų ir šiltų drabužių, kad kai kurie rusų kariai patyrė nušalimų.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos informacijoje teigiama, kad Rusijos kariai juda iš šiaurės ir pietų, kad „apsuptų Ukrainos pajėgas šalies rytuose“. Kariuomenė veržiasi iš Charkivo ir Mariupolio.

Tuo tarpu kovos šiaurėje, kur siekiama užimti sostinę Kyjivą, lieka „iš esmės statiškos“, teigia ministerija.

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos prieš atnaujindamos plataus masto puolamąsias operacijas persigrupuoja“, – rašoma pranešime.

Be to, atrodo, kad Rusija bando apeiti Mykolajivą, važiuodama į vakarus, į pietvakariuose esantį Odesos uostamiestį.

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos praėjusią naktį ir ankstų trečiadienio rytą apšaudė Ukrainos sostinę, apgadindamos pastatų dviejuose rajonuose.

Kyjivo valdžia per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ nurodė, kad buvo apšaudyti parduotuvių centras, kai kurie privatūs pastatai ir daugiaaukščiai miesto vakariniame Sviatošyno ir centriniame Ševčenkos rajonuose.

Ukrainos vicepremjerė ir reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk paskelbė, kad trečiadienį sutarta dėl 9 humanitarinių koridorių, kurie skirti civilių evakuacijai iš, visų pirma, Mariupolio, Kyjivo, Luhansko, Zaporižios regionų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą.

B.Romančenkai buvo 96 metai.

Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B.Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį. Jo vaikaitė sakė, kad į daugiaaukštį, kuriame gyveno senolis, pataikė sviedinys.

B.Romančenka aktyviai stengėsi, kad nacių nusikaltimai nebūtų pamiršti, ir buvo Tarptautinio Buchenvaldo–Doros komiteto viceprezidentas, nurodė Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas.

„Tik įsivaizduokite, kiek jis išgyveno! Buchenvaldą, Dorą, Penemiundę ir Bergeną–Belzeną, nacių sukurtus mirties konvejerius. Ir žuvo nuo rusų sviedinio, pataikiusio į paprastą Charkivo daugiaaukštį“, – vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Su kiekviena šio karo diena vis labiau aiškėja, ką [rusai] turi galvoje sakydami „denacifikacija“, – ironiškai sakė prezidentas.

Antradienį pradėdama Vokietijos parlamento sesiją jo pirmininko pavaduotoja Katrin Goering-Eckardt pagerbė B.Romančenką.

„Jo mirtis primena mums, kad Vokietija turi ypatingą istorinę atsakomybę Ukrainos atžvilgiu, – sakė ji. – Borysas Romančenka yra vienas iš tūkstančių Ukrainoje žuvusių žmonių. Kiekviena atimta gyvybė primena mums daryti visa, ką galime, kad sustabdytume šį žiaurų, tarptautinę teisę pažeidžiantį karą ir padėtume žmonėms Ukrainoje ir žmonėms iš Ukrainos.“

B.Romančenkos „likimas parodo ir nusikalstamą Rusijos politikos pobūdį, ir tai, kodėl Vokietija solidarizuojasi su Ukraina, kodėl privalome solidarizuotis“, sakė finansų ministras Christianas Lindneris.

Remdamasis iš skirtingų Ukrainos regionų gauta informacija portalas „Ukrainska pravda“ apžvelgė svarbiausius šios nakties įvykius šalyje. Rašoma, kad Černihivo, Charkivo, Mykolajivo, Donecko ir Luhansko regionuose naktis buvo nerami – Rusija toliau bombardavo kaimus ir miestus. 

Praėjusią naktį Kyjivo regione įvyko keli ginkluoti konfliktai. Kovos vyko ir netoli Žitomyro greitkelio. Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pergrupavo savo pozicijas Irpinėje ir Moščune. Rusijos karinės pajėgos subombardavo tiltą, jungusį Černihivą ir Kyjivą. 

Pranešama, kad Charkivo regione naktį intensyviai atakuoti gyvenamieji rajonai ir istorinis miesto centras. Kaip skelbia „Ukrainska pravda“, šalies ginkluotosios pajėgos atmušė rusų bandymą pulti, panaudojusios atakos sraigtasparnius K-52. Rusijos kariai bando užimti Iziumą, tačiau miesto gynėjai savo pozicijų nepraranda irr sėkmingai ginasi. Priešas raketomis puolė Lozovą, mažiausi 8 žmonės buvo sužeisti, sugriauta ir apgadinta apie 20 namų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Artilerijos ugnis nenutyla ir Luhansko regione. Pranešama apie Rubižnėje užsidegusią mokyklą ir įmonę. Apšaudymų metu žuvo 3 žmonės, tarp kurių 2 vaikai. 

„Ukrainska pravda“ rašo, kad aktyviausi mūšiai Donecko srityje vyksta Avdijivkoje ir Maryncuose, užimta Volnovacha, Mariupolis – blokuojamas. Rusijos pajėgos surengė atakas ir iš jūros pusės.

Naktį iš oro buvo apšaudytas Mykolajivas, informacija dar tikslinama. 

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad į šalį atskraidyti keturi vėžiu sergantys vaikai iš Ukrainos, kurių gydymą nutraukė Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę valstybę.    

„Vaikai yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių per šią krizę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbdamas apie sėkmingą vaikų evakuaciją. 

Jis pridūrė, kad keturiems pacientams, kurių jauniausiam – devyni mėnesiai, o vyriausiam – devyneri metai, „reikalingas skubus, labai specializuotas gydymas“. Valstybės sekretorius tviteryje taip pat paskelbė kelias pacientų nuotraukas.   

Pirmiausia vaikai, lydimi artimųjų, buvo evakuoti į Lenkiją, iš kur pirmadienį atskraidinti į Šv. Judo vaikų tyrimų ligoninę Tenesio valstijos Memfio mieste, nurodė Valstybės departamentas.  

„Ten pacientai galės saugiai pratęsti gydymą nuo vėžio, nutrauktą Kremliaus agresijos“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. 

„Didžiuojamės stovėdami petys į petį su savo partneriais Europoje, taip pat besirūpinančiais vaikais, kurių gyvybiškai būtinas gydymas Ukrainoje tapo neįmanomas dėl [Vladimiro] Putino karo“, – pridūrė jis.    

Valstybės departamentas pabrėžė, kad Europos ligoninių vaikų onkologinių ligų skyriai artėja prie savo pajėgumų ribos.

„Nuolat diskutuojame su savo partneriais Europoje ir Ukrainoje. Jei turėsime galimybių priimti daugiau tokių vaikų, toliau tai darysime“, – sakė N.Price'as.     

Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas spaudai Serhejus Bratčiukas telegram kanale paviešintame vaizdo įraše teigė, kad Ukrainos gynėjai likvidavo Rusijos jūrų pėstininkų brigados vadą.

Jo žodžiais tariant, priešai, tarp kurių ir jūrų pėstininkai, planavę šturmuoti Odesą, dabar „pūva“ kažkur tarp Mykolajivo ir Mariupolio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesa

Antradienį naktį Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Živickis pranešė, kad Sumų regione, Krasnopolyje, okupacinės pajėgos išvaro ukrainiečius iš namų ir verčia juos pėsčiomis keliauti į Rusiją. 

„Teroras tęsiasi ir Krasnopolio bendruomenės gyvenvietėse. Jie eina nuo durų prie durų, atima mobiliuosius telefonus, iš vietinių medžiotojų atima visus ginklus... Šiandien jie taip pat užiminėja mokyklas ir namus, todėl žmonės priversti išeiti į gatvę. Jie verčia daugelį eiti pėsčiomis į Rusiją, bet žmonės atsisako“, – sakė jis.

Pasak D.Živickio, Rusija toliau apšaudo pietinę Sumų dalį ir miesto pakraščius. Dėl apšaudymų kai kur pažeistos elektros linijos ir dujotiekis.

Per karą Ukrainoje iki šiol žuvo 121 vaikas, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, kurią cituoja „The Guardian“.

Teigiama, kad sužeistų vaikų yra 167.

Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

„Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį Ukrainoje ir į tai, kad yra alternatyvių apsirūpinimo šaltinių, „Total Energies“ vienašališkai nusprendė nebesudaryti naujų ir nebeatnaujinti esamų sutarčių dėl rusiškos naftos ir naftos produktų pirkimo, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022-ųjų pabaigos jų importo atsisakyti“, – teigiama Prancūzijos bendrovės pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos karinės pajėgos subombardavo tiltą, jungusį Černihivą ir Kyjivą, skelbia UNIAN.

Šis tiltas buvo naudojamas evakuacijai vykdyti bei humanitarinei pagalbai gabenti.

Lenkija siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje, pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Piotras Nowakas pareiškė, kad JAV administracijos ir verslo atstovai „labai supratingai“ priėmė siūlymą pašalinti Rusiją iš G-20 ir ją šiame pasaulio galingųjų klube pakeisti Lenkija.

„Siūlymas pašalinti Rusiją iš G-20, ją pakeičiant Lenkija, JAV administracijos ir verslo atstovų, tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, visais lygmenimis buvo sutiktas labai supratingai“, – Lenkijos radijui sakė P.Nowakas, šio mėnesio viduryje viešėjęs Jungtinėse Valstijose.

Transliuotojo žiniomis, JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo pabrėžė tokią idėją pristatysianti prezidentui Joe Bidenui.

Dabar G-20 sudaro Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija, JAV, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija ir Europos Sąjunga.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vaizdo kreipimesi sakė, kad tarp rusų pajėgų apsupto Mariupolio griuvėsių yra įstrigę kone 100 tūkst. žmonių, badaujančių, trokštančių ir nepaliaujamai bombarduojamų.

„Tai, ką dabar matau Mariupolyje, yra susiję ne su karu, o su genocidu“, – naujienų agentūrai AFP sakė I.Venediktova.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

Antradienio rytą Ukrainos generalinis štabas savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad per pastarąją parą pastebėti aktyvūs priešo aviacijos ir raketų smūgiai. Be to, remiantis turima informacija jie skelbia, kad per Baltarusiją ir toliau vyksta aktyvus Rusijos ir Baltarusijos karinės technikos judėjimas ir jos tolesnis kaupimas palei Ukrainos sieną.

Baltarusijoje opozicinių jėgų atstovai ir susirūpinę piliečiai, kurie smerkia dabartinės neteisėtos Rusijos valdžios pagalbą kare su Ukraina, iš dalies sutrikdė geležinkelio susisiekimą tarp Baltarusijos ir Ukrainos. Informacija tikslinama.

Taip pat Rusijos Federacijoje tęsiama slapta mobilizacija, skirta papildyti kare su Ukraina veikiančios okupacinės grupės karių nuostolius. Kariniai komisariatai stengiasi įdarbinti buvusius kariškius, turinčius kovinės patirties, kad jie tarnautų ir pasirašytų atitinkamas sutartis.

„UNIAN“ duomenimis, Ukrainos kariškiai sustabdė rusų okupantą. Jis užgrobė mokyklinį autobusą ir dar ant jo išpiešė raidę „Z“.

Apie tai portalui pranešė 14-oji mechanizuotoji brigada, pavadinta kunigaikščio Romano Didžiojo vardu.

Kariškiai sulaikytąjį okupantą vadina Andriuša, jis yra granatsvaidininko padėjėjas.

„Iš Andriušos nieko neliko, jis nuėjo į muliažą. Jam liko dienoraštis, kurį Andriuša pradėjo vesti vasario 23 d...“ Kovotojai priduria ir skelbia nuotraukas, kuriose užfiksuotas rusų okupanto sulaikymas ir likvidavimas.

socialinių tinklų nuotr./Pavogtas autobusas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.

„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.“

V.Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad Ukrainos lyderis dalyvaus ir kalbės viršūnių susitikime.

V.Zelenskis sieks pagalbos nutraukiant Rusijos invaziją, sakė atstovas. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukrajina“.

Pasak atstovo, pagalba galėtų teikiama keliomis formomis – oro erdvės uždarymu, Ukrainos aprūpinimu oro gynybos sistemomis ir aviacija.

„NATO sąjungininkės reikšmingu labai svarbios karinės įrangos kiekiu padeda Ukrainai išlaikyti savo... teisę gintis, – sakė minėtas Aljanso pareigūnas. – Viršūnių susitikime sąjungininkės ir Ukraina aptars, kaip dar sąjungininkės gali didinti mūsų paramą Ukrainai.“

NATO viršūnių susitikimas sutaps su Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimu Briuselyje.

Žitomyro, Kirovorado, Charkivo, Dniepro, Zaporižios, Poltavos, Donecko ir Sumų srityse paskelbta apie oro pabojų.

Apie tai „Telegram“ tinkle skelbia leidinys „Ukraina 24“.

Kol kas Ukrainos institucijos apie oro pavojaus sirenas nepraneša.

Didžiausia problema, su kuria susiduria apie 7 tūkst. Tailande įstrigusių rusų, yra pinigai, rašo „BBC“.

Nuo tada, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos, jie negali išsiimti grynųjų pinigų iš bankomatų ar naudotis kredito kortelėmis.

Dauguma jų nenori kalbėtis su žurnalistais, tačiau viena pora sutiko kalbėsit su „BBC“, jeigu jų tapatybės nebus paviešintos.

Jie nerimavo dėl pasekmių namuose, kur net pavadinus įvykius Ukrainoje karu gali būti persekiojami.

„Ėjome iš banko į banką, iš bankomato į bankomatą. Devynis kartus iš dešimties buvo atsisakoma priimti pinigus, bet mums pavyko gauti šiek tiek grynųjų.

„Buvo ir kitų būdų gauti, pavyzdžiui, „Western Union“ arba kriptovaliuta, bet ji kasdien užsidaro. Jei vakar kažkas veikė, šiandien neveikia“, – teigė jie.

JAV prezidentas Joe Bidenas tviteryje rašo apie savo būsime kelionę į Europą.

Anksčiau buvo skelbta, kad J.Bidenas penktadienį apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje.

J.Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiais.

Pasak „Radio Svoboda“, Rusijos kariai Ukrainoje susiduria su maisto ir degalų tiekimo problemomis. Kai kurie kariai kenčia nuo nušalimų, o Juodojoje jūroje esantys Rusijos karo laivai neturi pakankamai degalų.

Kovo 22 d. Pentagone vykusiame uždarame pasitarime aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas sakė:

„Šiandien jau 27-oji karo diena ir mes toliau matome, kad jie turi problemų su degalais ir maistu. Jie taip pat susiduria su atsargų ir tiksliųjų šaudmenų problemomis. Ši plataus masto operacija, kurios jie dar niekada nėra vykdę, tęsiasi jau mėnesį, ir jie dar neišsprendė aprūpinimo atsargomis problemos.“

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Dmitrijus Peskovas CNN International sakė, kad tokie ginklai galėtų būti panaudoti, jei Rusijai kiltų „egzistencinė grėsmė“, mat Rusija turi didžiausias pasaulyje branduolinių kovinių galvučių atsargas.

Tuo metu Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Maskvos branduolinės pastabos yra „pavojingos“.

„Ne taip turėtų elgtis atsakinga branduolinė galia“, – sakė jis žurnalistams.

Tačiau J.Kirby pridūrė, kad Pentagono pareigūnai „nematė nieko, kas leistų daryti išvadą, kad mums reikia keisti savo strateginio atgrasymo poziciją“.

„Kasdien stebime tai, kaip tik galime“, – pridūrė jis.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta taip pat kritikavo Peskovo komentarus.

„Neįsivaizduoju, kaip galima vertinti kitaip, kaip tik kaip pavojingą, kai Rusija ieško galimo preteksto panaudoti mažo galingumo branduolinius ginklus“, – CNN sakė L.Panetta.

„Ir, atvirai kalbant, grindžia tai labai klaidinga prielaida, kad Rusijai kažkokiu būdu gresia pavojus. Manau, tai kelia realų susirūpinimą, kad Rusija bent jau svarsto tokią galimybę.

„Nežinau, ar tai įvyks. Vis dar manau, kad Putinas turi nerimauti dėl to, kaip reaguotų JAV, ir turi nerimauti dėl savo išlikimo.“

Vasario 27 d. V. Putinas įvedė savo šalies branduolinių pajėgų ypatingąją parengtį, tačiau vėliau Vakarų gynybos pareigūnai teigė nematę jokių reikšmingų ženklų, kad Rusijos strateginiai bombonešiai, raketos ir povandeniniai laivai būtų mobilizuoti.

Kaip praneša UNIAN, laboratorijoje buvo laikomi itin radioaktyvūs mėginiai ir radionuklidų pavyzdžiai. Dabar jie pateko į priešo rankas.

„Rusijos okupantai išplėšė ir sunaikino modernią Centrinę analitinę laboratoriją Černobylyje, kuri yra unikalus kompleksas su galingais analitiniais pajėgumais, galintis teikti paslaugas bet kuriame radioktyvių atliekų tvarkymo etape – nuo kondicionavimo iki laidojimo, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo etape“, – sakoma ataskaitoje.

Pažymima, kad šis projektas, kuriuo siekiama pagerinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą, buvo sėkmingai įgyvendintas 2015 m.

„Beveik 100 vienetų moderniausios ir ekonomiškai efektyvios analitinės įrangos, neturinčios analogų Europoje“, – nurodė agentūra.

Taigi laboratorija atliko strategines funkcijas – apibūdindavo mėginius iš uždraustos zonos fizikiniais, cheminiais ir radiaciniais rodikliais, kūrė kontrolės metodikas, teikė analitines paslaugas branduolinės ir radiacinės saugos ekspertizėms.

„Laboratorijoje buvo laikomi labai radioaktyvūs mėginiai ir radionuklidų pavyzdžiai, kurie dabar yra priešo rankose, kuris, tikimės, pakenks sau, o ne civilizuotam pasauliui“, – pridūrė agentūra.

Paskelbtose JAV kosmoso technologijų bendrovės „Maxar Technologies“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip nuniokotas pietinis Ukrainos Mariupolio miestas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Viename iš miesto rajonų matyti daugybė sugriautų daugiabučių, degančių pastatų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Šios nuotraukos darytos antradienį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis