Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, laikantis save vienu iš „Laisvojo pasaulio“ lyderių, teigė planuojantis vykti į Rusiją palaikyti savo šalies rinktinės.
„Sakiau, kad atvyksiu, kai nugalėsite ketvirtfinalyje. Įsidėmėkite: sakiau „kai“, o ne „jei“, – pirmadienį žurnalistams savo pokalbį su rinktinės žaidėjais pasakojo E.Macronas, ignoravęs aktyvistų raginimus nevykti į čempionatą dėl Maskvos kišimosi į pilietinį karą Sirijoje.
Aktyvistai nepatenkinti ne tik E.Macrono, bet ir kitų pasaulio lyderių sprendimu neskelbti boikoto čempionatui. Mėnesio pradžioje buvo paviešintas kreipimasis, kuriame raginama savo atvykimu nesuteikti legitimumo Vladimiro Putino režimui.
Kreipimasis: „Jūs, pasaulio galingieji, turite kite ginklą. Viena iš Vladimiro Putino svajonių – pasinaudoti garbingus postus užimančių asmenų iš užsienio buvimu čempionato tribūnose, kad jis sutvirtintų savo „stipraus lyderio“ įvaizdį ir kad tai pasitarnautų kaip vizualinė parama jo politikai bei karams.“
„Jūs, pasaulio galingieji, turite kitą ginklą. Viena iš Vladimiro Putino svajonių – pasinaudoti garbingus postus užimančių asmenų iš užsienio buvimu čempionato tribūnose, kad jis sutvirtintų savo „stipraus lyderio“ įvaizdį ir kad tai pasitarnautų kaip vizualinė parama jo politikai bei karams“, – apie legitimumo režimui suteikimą rašoma deklaracijoje.
Pasaulio šachmatų čempionas ir Kremliaus kritikas Garis Kasparovas kovą rašė prieštaraujantis „boikotams, kurie neteisingai nubaudžia atletus“. Vis dėlto jis kritikavo pasaulio reakciją į čempionatą.
„Jei pakankamai anksti būtume matę vieną tarptautinį atsaką, besipriešinantį tam, kad Rusijoje vyktų futbolo čempionatas, būtų buvę įmanoma jį perkelti kitur. Vis dar planuojama, kad, nepaisant daugybės pažeidimų ir skandalų, čempionatas 2022-aisiais vyks Katare.
O po šiemetinio Šiaurės Korėjos propagandos pučo Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, aišku, kad kolektyvinis atsakas yra beviltiškas reikalas“, – rašė G.Kasparovas.
„Galime remti gražų žaidimą neremdami bjauriausio pasaulio režimo“, – pridūrė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Simas Čelutka 15min teigė, kad valdančiajam Rusijos režimui pasaulio futbolo čempionatas – puiki proga parodyti pasauliui, kad taikomos ekonominės sankcijos yra neefektyvios, kad šalis yra pajėgi rengti didžiulius sporto renginius ir bent mėnesiui užsitarnauti viso pasaulio dėmesį.
„Tiesa, įvairūs nesklandumai – agresyvių Rusijos aistruolių išpuoliai, logistinis ar techninis brokas, galbūt net galimos teroristinės atakos – gali dar labiau sugadinti Rusijos įvaizdį. Visgi, jei turnyras praeis sklandžiai, Vladimiras Putinas kuriam laikui bus laimėjęs nemenką „minkštosios galios“ pergalę“, – tikino analitikas.
S.Čelutka sakė nepritariąs analitikui Markui Galeotti, teigiančiam, kad ši simbolinė sėkmė gali paskatinti V.Putiną ateityje mažiau naudoti „kietosios galios“ instrumentus – esą jis gali pagaliau įsitikinti, kad geriau pasaulį džiuginti sporto renginiais, o ne cheminėmis ar kibernetinėmis atakomis.
„Tai perdėm idealistinis požiūris į Rusiją. Istorija kaip tik liudija, kad Putinas simbolinę sporto galią yra linkęs išnaudoti kariniams tikslams – 2008 m. Pekino olimpiados metu Rusijos kariuomenė okupavo dalį Gruzijos teritorijos, o 2014 m. Sočio olimpiados metu parengė Krymo aneksijos planą, kurį tuojau pat po olimpiados ir įgyvendino.
Todėl tikėtis, kad sėkmingai pavykęs Pasaulio futbolo čempionatas kaip nors „nuramins“ Putino režimą, yra naivu“, – pridūrė jis.
Rusiją garsina nelaimės svetur
Priežasčių, kodėl abejojama Rusijos tinkamumu rengti pasaulio futbolo čempionatą, sąrašas ilgas.
Viena didžiausių kontroversijų susijusi su 2014 metais Rytų Ukrainos teritorijoje numuštu „Malaysia Airlines“ keleiviniu lėktuvu – aviakatastrofos metu žuvo 298 asmenys.
Gegužės pradžioje tarptautinė tyrėjų komanda patvirtino tai, ką jau gerokai anksčiau buvo išsiaiškinę nepriklausomi žurnalistai: iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą skrendantis lėktuvas numuštas pasinaudojus sistema BUK-TELAR, kuri buvo atvežta iš 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Rusijos mieste Kurske.
Be to, kovo pradžioje Jungtinės Karalystės (JK) Solsberio mieste nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Londonas dėl incidento kaltina Maskvą, kuri šiuos kaltinimus neigia.
Tuomet JK užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas lygino dalyvavimą Rusijoje vyksiančiame pasaulio futbolo čempionate su dalyvavimu 1936-ųjų olimpinėse žaidynėse nacistinėje Vokietijoje.
Australija, Kanada ir Europos šalys parodė solidarumą JK iš šalių išsiųsdamos rusų diplomatus, tačiau panašu, kad į raginimus boikotuoti čempionatą jos reaguoja ne taip entuziastingai.
Prieš pat čempionatą Maskvai ramybės neduoda ir ukrainiečių režisieriaus Olego Sencovo įkalinimas. Jis buvo sulaikytas po 2014-ųjų Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos – režisierių apkaltino buvus Ukrainos ultranacionalistų judėjimo „Dešinysis sektorius“ kovotoju.
Kijevas ir Vakarai šiuos kaltinimus vadina politiškai motyvuotais. Be to, vis dar galioja Vakarų Rusijai skirtos sankcijos tiek už Krymo aneksiją, tiek karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Nuo 2014-ųjų vykstantis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
Maskva jau spėjo įspėti Ukrainą, kad jei čempionato metu Kijevas imsis provokacijų, jo laukia „rimtos pasekmės“.
Žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ 2017-ųjų ataskaitoje teigiama, kad vien balandžio–rugpjūčio mėnesiais Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimą remianti Rusija šalyje įvykdė mažiausiai 13 tūkst. oro smūgių, pražudžiusių šimtus civilių.
Bėdos moterims, gėjams ir juodaodžiams
„Human Rights Watch“ organizacijos 2017-ųjų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos pareigūnai „tęsia diskriminuojančios politikos prieš lesbietes, gėjus, biseksualus ir transeksualus (LGBT)“ įgyvendinimą.
Organizacija diskriminacijos pavyzdžiu įvardija teismo nuosprendžius, kuriais nubaudžiami asmenys, neva pažeidę 2013 m įsigaliojusį „gėjų propagandos įstatymą“, draudžiantį skleisti informaciją apie homoseksualumą nepilnamečiams.
Be to, 2017 m. Čečėnijos respublikoje buvo masiškai suimami ir kankinami homoseksualūs asmenys. Nors jokios varžybos Respublikoje nevyks, sostinėje Grozne buvo įrengta Egipto rinktinės stovykla.
Ataskaitoje minimi dažni smurto artimoje aplinkoje atvejai ir juos dekriminalizuojantis įstatymas, priimtas vasarį. Nuo šiol baudžiama tik už rimtus sužeidimus, kuriuos būtina gydyti ligoninėje, ar tuos, apie kuriuos pranešama dažniau nei kartą per metus.
O kur dar V.Putino režimo žudomi žurnalistai ir ribojama žodžio laisvė, šiurkščiai išvaikomos opozicijos demonstracijos ir baudžiami jų dalyviai bei šiemet vykę prezidento rinkimai, kurių metu nustatyta šimtai pažeidimų?
Be to, Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) šių metų čempionate ėmėsi išskirtinių priemonių: pirmą kartą per 88 metus teisėjams suteikta teisė sustabdyti ar atšaukti varžybas tuo atveju, jei pasigirs rasistiniai šūkiai.
Juodaodis anglų futbolininkas Danny Rose'as, kuris Serbijoje buvo apmėtytas akmenimis ir išvadintas beždžione, praeitą savaitę paragino šeimos narius neatvykti į Rusiją stebėti varžybų – baiminosi rasizmo.
„The Washington Post“ rašo, kad D.Rose baimės – pagrįstos. Kiek anksčiau šiemet FIFA nubaudė Rusijos futbolo asociaciją už tai, kad Sankt Peterburge vykusių varžybų metu Prancūzijos rinktinės žaidėjai buvo pasitikti rasistiniais šūkiais.
Paskutinių dviejų Europos futbolo čempionatų metu Rusijos rinktinė taip pat buvo nubausta už rasistinį sirgalių elgesį.
Neblizga ir Kataras
Kataras, 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato rengėjas, taip pat galėtų labiau padirbėti žmogaus teisių srityje.
Šalyje diskriminacija moterų atžvilgiu įtvirtinta įstatymais: kiekviena moteris turi vyriškos lyties globėją, įstatymai nurodo, kad moterys privalo paklusti sutuoktiniams. Be to, baudžiamajame kodekse nėra vietos bausmėms už smurtą artimoje aplinkoje ar seksualinę prievartą šeimoje.
Lytinių santykių turėję nesusituokę asmenys gali tikėtis nuplakimo, kalėjimo arba mirties bausmės.
Be to, Kataro pasiruošimas pasaulio futbolo čempionatui greitai tapo humanitarine krize. Tarptautinės prekybos sąjungos konfederacijos duomenimis, 2010–2014 m. statant čempionatui reikalingą infrastruktūrą, žuvo apie 1 200 darbininkų iš Nepalo ir Indijos.
Skaičiuojama, kad iki renginio 2022-aisiais pradžios gali žūti iki 4 tūkst. darbininkų iš užsienio.
Užsienio darbininkai išnaudojami ir Rusijoje.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – arenos Sankt Peterburge statybų metu žuvęs šiaurės korėjietis. Šiaurės Korėjos režimas į Rusiją siunčia darbininkus, kurių didžiąją dalį atlyginimų atsiriekia savo reikmėms.
Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos žmogaus teisių apsaugos centro duomenimis, 2017-ųjų liepą Rusijoje dirbo apie 50 tūkst. asmenų iš Šiaurės Korėjos.
Į Rusiją jau plūsta futbolo gerbėjai iš viso pasaulio. O V.Putinas, panašu, tuo mėgaujasi.
„Šis čempionatas Putinui svarbus ir tuo, jog dar sykį tarptautinės bendruomenės akyse legitimuoja korupciją ir valstybės sankcionuotą dopingo vartojimą. Nei FIFA pastaraisiais metais supurtę korupcijos skandalai, nei Rusijos sisteminio dopingo atskleidimas nepakeitė sporto pareigūnų požiūrio dėl suteiktos garbės Rusijai tapti čempionato šeimininkais.
S.Čelutka: „Ką jau kalbėti apie visus pastarųjų metų Rusijos nusikaltimus, įvykdytus prieš savo šalies piliečius ir prieš Vakarų valstybes – FIFA ir kiti sporto organai paprasčiausiai užmerkė akis prieš visus šiuos faktus, o viršų paėmė godumas“.
Ką jau kalbėti apie visus pastarųjų metų Rusijos nusikaltimus, įvykdytus prieš savo šalies piliečius ir prieš Vakarų valstybes – FIFA ir kiti sporto organai paprasčiausiai užmerkė akis prieš visus šiuos faktus, o viršų paėmė godumas“, – 15min sakė S.Čelutka.
