Amerikiečių istorikas W.Fitzhughas Brundage'as teigia, kad šios skulptūros JAV atsirado neatsitiktinai. Jos buvo pietiečių tikslingai konstruotų politinių veiksmų rezultatas – monumentai atsirado tada, kai pietinės Amerikos valstijos kovojo prieš politinių teisių suteikimą juodaodžiams piliečiams. Dėl šios priežasties tokių paminklų egzistavimas šiandien neretai tapatinamas su rasizmo ir atskirties kurstymu.
„Mes negalime šlovinti karo, kurį Amerika kovojo gindama vergiją. Visi tokie paminklai turėtų būti nugriauti, – „Medium“ tinklaraščių platformoje rašė Šiaurės Karolinos gubernatorius Ray Cooperis. – Per savo ilgaamžę politinę patirtį supratau, kad rasizmas, fanatizmas ir baltųjų viršenybė yra įsišakniję mūsų visuomenėje, tačiau matydamas, kaip atvirai visa tai demonstruojama, esu šokiruotas.“
Merilando gubernatorius Larry Hoganas, kviesdamas nugriauti konfederatams skirtus paminklus, sakė, kad neįmanoma pabėgti nuo savo istorijos, anot jo, viena yra tiesiog pripažinti savo praeitį, tačiau visai kas kita – šlovinti jos tamsiausius tarpsnius, praneša NBC.
Galima išgirsti ir kur kas radikalesnių nuomonių. Kairiųjų žurnalo „Jacobin“ respondentas Tyleris Zimmeris mano, kad kova prieš konfederatams skirtas skulptūras yra nukreipta ne tik prieš baltaodžių viršenybę, bet ir prieš klasių valdymą. Jo nuomone, konfederatų simboliai žymi JAV elito siekį apsaugoti savo klasės turtus ir privilegijas.
Kitas kairysis – Gershas Kuntzmanas – „The New York Daily News“ skaitytojų klausia: „Ar kada nors pagalvojote, kodėl Berlyne nėra Adolfo Hitlerio skulptūrų?“ Jo teigimu, amerikiečiai turėtų į konfederatų istoriją žiūrėti taip pat, kaip žvelgiama į nacionalsocialistus Vokietijoje.
Remiantis CNN, Šarlotsvilyje protestavusių nacionalistų siekis – susigrąžinti JAV iš imigrantų ir kitų rasių žmonių. Visgi netikslinga tapatinti nacionalistų su konfederatų skulptūrų šalininkais – ne visi amerikiečiai, kurie siekia konfederatų skulptūras išsaugoti JAV miestuose, pritaria rasizmo idėjoms; jie turi savų argumentų. Žmonės, prieštaraujantys paminklų griovimui, mano, kad vietos valdžios sprendimai naikina ne tik skulptūras, bet ir valstybės, ypač jos pietinės dalies, istoriją. Ši diskutuojančiųjų stovykla teigia, jog paminklai – pietiečių pasididžiavimas, o ne vergovinės santvarkos romantizavimas. JAV viceprezidentas Mike'as Pence‘as „FOX“ televizijai sakė, kad amerikiečiai neturėtų siekti ištrinti tam tikrų praeities dalių iš savo valstybės istorijos. Anot respublikono, JAV piliečiai ne tik turėtų prisiminti savo istoriją, tačiau ir džiaugtis tuo, kokia pažanga matoma šiandien, palyginti su JAV pilietinio karo laikais.
Merilando gubernatorius, kviesdamas nugriauti konfederatams skirtus paminklus, sakė, kad neįmanoma pabėgti nuo savo istorijos, anot jo, viena yra tiesiog pripažinti savo praeitį, tačiau visai kas kita – šlovinti jos tamsiausius tarpsnius.
Buvusi Šarlotsvilio miesto tarybos narė Sandra Crenshaw, teigdama, jog atstovauja visiems afroamerikiečiams, teigė nenorinti, kad Amerika galvotų, jog juodaodžiai palaiko monumentų griovimo idėją. Ji nemano, kad skulptūrų griovimas gali pašalinti rasizmo problemą. Priešingai, paminklai, kurie amerikiečiams pasakoja reikšmingą istoriją, padeda gydyti juodaodžių istorines žaizdas.
Visgi istorijos puoselėjimo argumentas sulaukia aršios kritikos. Manoma, kad konfederatų paminklai neatspindi tikrosios istorijos. Piktinamasi, kad žmonės, kuriems atminti pastatyti paminklai, vaizduojami kaip herojai – monumentai neatskleidžia žiaurumų, kuriuos vykdė konfederatai.
„Nelieskite R.Lee skulptūros Šarlotsvilyje. Tegul ji stovi nepaliesta ir ori, tačiau informacinės lentelės smalsuoliams skelbia, jog į juos žvelgiantis vyras buvo savo šalies išdavikas, kuris stojo į karą tam, kad baltieji galėtų tęsti juodaodžių engimą – pagrobti jų moteris ir parduoti vaikus, išskirti šeimas ir, esant reikalui, atimti nepaklūstančiųjų gyvybes. R.Lee nėra tas žmogus, kurį reikėtų gerbti; vis dėlto jį verta prisiminti“, – rašo The „Washington Post“ žurnalistas Richardas Cohenas. „The Washington Post“ korespondentas Paulas Waldmanas iš dalies pritaria tokioms mintims teigdamas, jog konfederatų skulptūrų gynėjai nori priversti savo priešininkus manyti, kad skulptūros yra vertybiškai neutralios.
Pasak britų dienraščio „The Daily Telegraph“, suintensyvėjusios diskusijos dėl konfederatams skirtų paminklų atspindi besikeičiančias JAV piliečių nuotaikas rasės, mitologijos ir nacionalinio susitaikymo klausimais. „The Washington Post“ žurnalisto Russello Contreraso nuomone, XXI amžiuje šie procesai yra natūralūs, nes šiandienė Amerika yra gerokai pasikeitusi nuo XX amžiaus valstybės, kai konfederatų pavardėmis buvo vadinamos mokyklos bei statoma didžioji dalis pietiečiams skirtų memorialų. JAV ištikę demografiniai pokyčiai yra priežastis, dėl kurios konfederatų istorija šiandien sulaukia tokio didelio dėmesio ir yra iš naujo permąstoma.
