1. Šalis – ant humanitarinės krizės slenksčio
Dar net ir prieš karą Jemenas buvo skurdžiausia Arabijos pusiasalio šalis. 2012 m. 45 proc. iš 25 mln. jos gyventojų trūko maisto, o 5 mln. reikėjo skubios pagalbos.
Didžiausia skurdo priežastis Jemene – didelis vandens stygius. Šalies sostinėje Sanoje, kurioje, ekspertų teigimu, vanduo gali baigtis 2017 m., dabar tik mažiau nei pusė gyventojų yra prijungti prie vandens tiekimo sistemos. Net ir vanduo iš čiaupo per savaitę bėga tik maždaug kas keturias dienas. Pietiniame Taizo mieste – tik kartą per mėnesį.
Šaliai skurstant, klesti politinė korupcija, vis aktyviau veikia sukilėliai husiai ir teroristai – „al-Qaeda Arabų pusiasalyje“ (AQAP) ir „Islamo valstybė“. Prieš teroristines grupuotes jau kurį laiką vykdomi dronų antskrydžiai.
Tačiau atrodo, kad pasaulis karo Jemene mastą suvokė tik praėjusią savaitę, kai žiniasklaidoje ėmė plisti paauglės Baghili nuotraukos. Iš 18-metės yra likęs tik skeletas su kaulais – bado iškankinta mergina šiuo metu gydoma ligoninėje.
2. Konflikto šaknys siekia Arabų pavasarį
Po 2011 m. revoliucijos Tunise, protestuotojai Jemene reikalavo JAV ir Saudo Arabijos remiamo autokrato Ali Abdullah Saleho pasitraukimo. Jis, manoma, per savo valdymo laiką sukaupė 60 mlrd. JAV dolerių.
A.A.Salehas galiausiai perdavė valdžią savo pavaduotojui Abdui Rabbuhui Mansurui Hadi, tačiau neramumai tuo nesibaigė. Po teroro aktų Sanoje ir sustiprėjus baimėms dėl maisto trūkumo, husių sukilėliai iš šiaurės įsiveržė į sostinę. A.A.Salehas prisijungė prie sukilėlių.
A.R.M.Hadi pabėgo iš šalies, kai sukilėliai prisiartino prie Adeno miesto ir paprašė pasaulio pagalbos. Ją jam suteikė Saudo Arabija. 2015 m. kovo mėnesį Saudo Arabijos vadovaujama koalicija (kurioje – ir JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija) pradėjo bombarduoti husių pozicijas, remdama A.R.M.Hadi.
3. Tai painus ir žiaurus karas
Jemeno konfliktas dažnai apibūdinamas kaip karas trečioje šalyje tarp Irano šiitų ir Saudo Arabijos sunitų. Tačiau situacija iš tikrųjų dar sudėtingesnė. Irano politikos analitikas Mahanas Abedinas sako, kad Irano į konfliktą įsitraukė tik garsiais žodžiais, tačiau nesiima jokių rimtų veiksmų.
Husiai, atstovaujantys Jemeno zaidų šiitų musulmonų mažumai, jau daugiau nei dešimtmetį kovoja su šalies valdžia ir Saudo Arabija, tačiau į plataus masto judėjimą išaugo po Arabų pavasario. Kai sukilėliai užėmė Saną 2014 m., juos pradėjo remti daug jaunų nusivylusių Jemeno gyventojų – įskaitant net ir tuos, kurie priklauso sunitų daugumai.
Vidinis Jemeno konfliktas, kilęs dėl nesugebėjimo susitarti dėl valdžios pasidalijimo, yra virtęs sunkiai suvaldomu daugelio dalyvių karu.
„Hezbollah“ – Libano šiitų karinė grupuotė ir ištikima Teherano sąjungininkė – neigia dalyvaujanti kariniame konflikte Jemene, bet deklaruoja paramą husiams. Tačiau kovo mėnesį vienas iš „Hezbollah“ vadų pareiškė, kad jų kovotojai jau yra Jemene. „Kas, jūs galvojate, leidžia raketas į Saudo Arabiją? Ne sandalus nešiojantys husių kovotojai, o mes“, – sakė jis.
Kiek realiai Iranas remia husių sukilėlius – neaišku. Tačiau aišku tiek, kad vidinis Jemeno konfliktas, kilęs dėl nesugebėjimo susitarti dėl valdžios pasidalijimo, yra virtęs sunkiai suvaldomu daugelio dalyvių karu.
Ant Jemeno miestų numetusi JAV pagamintas kasetines bombas, Saudo Arabija išprovokavo žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą – ypač po to, kai buvo bombarduota laidotuvių ceremonija. Per ją spalio 8 d. Sanoje žuvo 140 žmonių, dar apie 500 buvo sužeisti.
Žlugus Jungtinių Tautų vadovaujamoms taikos deryboms, konfliktas dar labiau suintensyvėjo, be to, kilo choleros epidemija.
Po bombardavimo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad yra peržiūrima JAV parama Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai. Tačiau vos prieš kelias savaites JAV – taip, kaip to ir norėjo Saudo Arabija – neparėmė nepriklausomo tarptautinio tyrimo dėl karo nusikaltimų Jemene.
Pentagonas neigia, kad Vašingtonas nori imtis didesnio vaidmens konflikte. Tačiau tiesioginis karinis JAV įsitraukimas į karą Jemene įvyko po kelių dienų po laidotuvių bombardavimo. Spalio 10 d. JAV paleido sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į radiolokacijos stotis husių kontroliuojamoje teritorijoje – po to, kai JAV karo laivas buvo apšaudytas Raudonojoje jūroje.
4. Ekspertai prognozuoja ilgai besitęsiantį konfliktą
Žlugus Jungtinių Tautų vadovaujamoms taikos deryboms, konfliktas dar labiau suintensyvėjo, be to, kilo choleros epidemija, kuri dar labiau apsunkino ir taip vos veikiančią sveikatos apsaugos sistemą. Visa tai verčia ekspertus svarstyti, jog šalis gali tapti kita Sirija.
„SecDev Group“ analitikas Alexanderis Corbeilas „Time“ sakė, kad Jemenas tikriausiai nevirs regione veikiančių jėgų kovos mūšių lauku – kaip tai įvyko Sirijoje. Iš dalies dėl to, kad Vašingtonas ir Rijadas labai suinteresuoti kitų nesikišimu į konfliktą. Tačiau tuo pat metu jis prognozuoja, kad situacija Jemene taps ištęstu konfliktu su milžiniškomis humanitarinėmis pasekmėmis.
Neseniai Sanoje šeimą aplankęs Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenantis policininkas Naji Husseinas „Time“ sakė, kad dauguma vietos ūkių ir laukų toje teritorijoje yra arba sunaikinti, arba apleisti. Maisto kainos – labai išaugusios. Pupelės anksčiau kainuodavo 60 Jemeno rialų (20 euro centų), dabar – 94 centus.
„Labai sunku ten gyventi, – sakė N.Husseinas. – Visi gyvena baimėje. Girdi lėktuvus ir nežino, kada bus kita ataka.“
