„Atsižvelgusios į abiejų tautų interesus ir norus, Panamos Respublika ir Kinijos Liaudies Respublika nusprendė nuo šio dokumento pasirašymo datos paremti viena kitą bendru pripažinimu ir užmegzti diplomatinius ryšius ambasadorių lygmenyje“, – sakoma pranešime
Kelis dešimtmečius palaikiusi Taivaną Panama nuo šiol „pripažįsta, kad pasaulyje yra tik viena Kinija“, o Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis.
Pirmadienį prasidėjo naujieji diplomatiniai santykiai su Pekinu ir buvo nutraukti ryšiai su Taivanu, teigiama pranešime.
Šis pranešimas pasirodė Pekinui praėjusią savaitę šiaurinėje Panamos Kolono provincijoje pradėjus statyti konteinerių uostą su gamtinių dujų įrengimais.
Taivaną, kurį Pekinas laiko savavališkai atsiskyrusia savo provincija, pripažįsta maždaug 20 pasaulio valstybių, o jo statuso problema vėl iškilo po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Taivaną, kurį Pekinas laiko savavališkai atsiskyrusia savo provincija, pripažįsta maždaug 20 pasaulio valstybių, o jo statuso problema vėl iškilo po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Panama ilgą laiką aiškino, kad su Taibėjumi palaiko diplomatinius ryšius, o su Pekinu – komercinius.
Šiuo metu kinų laivai užima antrą vietą pagal Panamos kanalo, kuris yra pagrindinis šios Centrinės Amerikos šalies biudžeto įplaukų šaltinis, naudojimą.
Ilgus metus Panama iš Taibėjaus gaudavo dosnios paramos: į bendradarbiavimo fondus Taivanas įnešė milijonus dolerių, tačiau tuo pat metu Pekinas spaudė Panamą priimti savo poziciją.
Ginčas ir diskusijos dėl Taivano statuso įsiplieskė gruodį, kai išrinktas JAV prezidentu D.Trumpas telefonu pasikalbėjo su Taivano lydere.
D.Trumpas tapo pirmuoju užsienio šalies vadovu, pasikalbėjusiu su Taivano lyderiu nuo 1979-ųjų, kai Vašingtonas nutraukė diplomatinius ryšius su Taibėjumi ir pripažino Kiniją.
Respublikono atstovai po to pokalbio sakė, kad abu lyderiai aptarė Taivaną ir JAV siejančius „artimus ekonominius, politinius ir saugumo ryšius“, tačiau šis žingsnis beveik sulaužė kelis dešimtmečius trukusią Jungtinių Valstijų diplomatinę politiką.
Po ilgų nesutarimų metų Kinijos ir Taivano santykiai pradėjo šilti 9-ame dešimtmetyje. Kinija pasiūlė formulę „viena šalis, dvi sistemos“, pagal kurią Taivanui būtų suteikta gana laisva autonomija, jei jis sutiktų su Kinijos susivienijimu.
Taibėjus šį pasiūlymą atmetė, bet palengvino Kinijai taikytus reikalavimus dėl apsilankymų ir investicijų. Be to, tarp jų neoficialių atstovų būta ir derybų bandymų.
Kinų susirūpinimas dėl Taivano padidėjo 2000-aisiais, kai jo prezidentu buvo išrinktas nepriklausomybės idėją palaikantis Chen Shui-bianas.
2004 metais Chen Shui-bianas buvo perrinktas, todėl Pekinas metais vėliau išleido įstatymą, kuriuo suteikė sau teisę panaudoti „netaikias priemones“ prieš Taivaną, jei šis bandytų atsiskirti nuo Kinijos.
