Paviešintuose dokumentuose atskleidžiama, kaip buvę CŽV ir kitų tarnybų agentai ofšorinėse kompanijose kaupė turtą bei naudojo jį savo operacijose.
Panamos teisinės kompanijos „Mossack Fonseca“ klientų sąraše figūruoja įspūdingos pavardės. Tai ir buvęs Saudo Arabijos žvalgybos vadovas Sheikhas Kamalis Adhamas, ir buvęs Kolumbijos oro žvalgybos vadovas, į pensiją išėjęs generolas majoras Ricardo Rubianogrootas, ir Ruandos prezidento Paulo Kagamės šnipu tapęs brigados generolas Emmanuelis Ndahiro.
Visi šie žmonės veikė ofšorinių kompanijų pagalba. Saudo Arabijos žvalgybos vadas buvo įsisukęs į JAV bankų skandalo peripetijas, o Kolumbijos majoras generolas netgi sugebėjo tarnybos metu vadovauti aviacijos ir logistikos kompanijoms.
CŽV operacijose dalyvavęs Irano pilietis dosniai rėmė Clintonų šeimą
Atskleistų asmenybių gretose ir buvęs ištikimas JAV prezidento Billo Clintono rėmėjas ir finansinis donoras – Farhadas Azima. Aplink JAV prezidentus besisukiojęs Irano pilietis dalyvavo ir paslaptingoje operacijoje, kurios dėka Ronaldo Reagano administracijai pavyko išlaisvinti Nikaragvoje suimtus JAV karius, išsiuntus ginklų derybose pagelbėjusiam Iranui.
„Aš buvau apklausiamas visų JAV tarnybų ir jie nieko nerado“, – aiškino iranietis, dosniai rėmęs Clintonų šeimą.
Ginklus į Iraną savo privačiu lėktuvu gabenęs F.Azima vėliau aiškino neturįs nieko bendro su šia karinės žvalgybos operacija. „Aš buvau apklausiamas visų JAV tarnybų ir jie nieko nerado“, – aiškino iranietis, dosniai rėmęs Clintonų šeimą.
2000 metais F.Azima su „Mossack Fonseca“ pagalba Britų Mergelių salose įkūrė pirmą ofšorinę kompaniją, kuri vadinosi „ALG Limited“. Kompanija buvo atšaka jo JAV registruotos bendrovės „Aviation Leasing Group“, turėjusios net 60 lėktuvų.
Tik 2013 metais „Mossack Fonseca“ atstovai sužinojo, kad jų klientas siejamas su CŽV operacijomis ir ginklų gabenimu į Libiją. Būtent F.Azimos kompanijos lėktuvai buvo siuntinėjami po pasaulį su ginklų siuntiniais.
Firma pareikalavo F.Azimos patvirtinti savo tapatybę, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
2014 metais JAV iždo departamentas paskelbė dar vieno Irano piliečio – Hosshango Hosseinpouro – pavardę.
2014 metais JAV iždo departamentas paskelbė dar vieno Irano piliečio – Hosshango Hosseinpouro – pavardę. Paaiškėjo, kad dešimtis milijonų JAV dolerių sankcijų varžomoms Irano kompanijoms padėjęs išplauti asmuo yra ne tik F.Azimos pažįstamas.
2011 metais šie Irano piliečiai dalyvavo sandoryje, kuriame buvo siekiama įsigyti viešbutį Gruzijoje. Tais pačiais metais JAV iždo departamentas sužinojo, kad „FlyGeorgia“ akcininkas H.Hosseinpouras siunčia milijonus dolerių į Iraną.
2013 metais „Wall Street Journal“ kalbintas iranietis paneigė bet kokius gandus apie pagalbą sankcijų varžomam Iranui. Tuo metu F.Azima viešai aiškino, kad jį su H.Hosseinpouru sieja tik vieno lėktuvo įsigijimas.
Islando turtas – namas Barbadose ir vynuogynai Prancūzijoje
Kita Panama Papers į paviršių iškelta pavardė – Lofturas Johannessonas. 85 metų pasiturintis vyras iš Reikjaviko geriau žinomas „Islando“ slapyvardžiu.
1970-1990 metais su CŽV sietas Islandijos pilietis dalyvavo operacijose, kurių dėka buvo apginkluoti Afganistano kovotojai. Vėliau CŽV persiųstus čekius jis investavo į prabangą – įsigijo namą Barbadose bei vynuogyną Prancūzijoje.
Panašų namą, kokį įsigijo islandas, galima nusipirkti už 35 milijonus JAV dolerių. L.Johannessono vardas „Mossac Fonseca“ dokumentuose pasirodė 2002 metais, prabėgus daugiau nei dešimtmečiui nuo jo sąsajų su CŽV pabaigos.
Tiesa, pats „Islandas“ neigia bet kokias sąsajas su slaptosiomis tarnybomis ir aiškina esąs tik paprastas aviacijos sektoriaus verslininkas.
Agento „Devynpirščio“ paslaptys
Dar viena įspūdinga istorija, kurią atskleidžia Panama Papers dokumentai – Clausso Mollnerio paslaptis. Daugiau nei tris dešimtmečius „Mossack Fonseca“ klientu buvęs vokietis savo gyvenimą gaubė visiška nežinomybe.
Paaiškėjo, kad Claussas Mollneris išties yra Werneris Maussas, kitaip žinomas „Devynpirščio“ slapyvardžiu.
Paaiškėjo, kad Claussas Mollneris išties yra Werneris Maussas, kitaip žinomas „Devynpirščio“ slapyvardžiu. Pirmuoju slaptu Vokietijos agentu tapęs W.Maussas, šaltinių teigimu, atsakingas už „šimtų kriminalinių grupuočių sunaikinimą“.
1996 metais W.Maussas buvo sulaikytas Kolumbijos pareigūnų. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su opozicijos kovotojais ir kurstymu pagrobti moterį bei reikalauti išpirkos. Pats vokietis teigė, kad minėti kovotojai nebuvo sukilėliai ir jis niekada neprašė jokių pinigų bei veikė Vokietijos valdžios įsakymu.
Paties W.Mausso tikrasis vardas nepasirodo „Mossack Fonseca“ dokumentuose, tačiau šimtai dokumentų rodo jo sąsajas su Panamos kompanija ir mažiausiai dviejų su juo siejamų nekilnojamo turto kompanijų Vokietijoje veiklą ofšore.
Vokiečio advokatų teigimu, jis naudojosi šiomis kompanijomis „humanitarinių operacijų metu“.