Penkios žemės, sudariusios didžiąją dalį Rytų Vokietijos, yra tarp mažiausiai pandemijos paveiktų Vokietijos regionų. Berlynui, kuris kadaise buvo politiškai suskaldytas, sekasi kiek prasčiau.
Kol kas nėra jokių mokslinių studijų, kuriose šis fenomenas būtų išanalizuotas. Tačiau virusologai, ekonomistai ir politikai sako, kad iš dalies jį galima paaiškinti vis dar egzistuojančiais skirtumais tarp Rytų ir Vakarų, suvienytų 1990 metais. Tokie Rytų Vokietijai nepalankūs faktoriai kaip senstanti ir mažiau pasiturinti populiacija galėjo padėti apsisaugoti nuo COVID-19.
„Stulbina, kad skirtumai susiformavo pagal ankstesnes sienas. Tačiau bent kartą Rytai turi pranašumą“, – WSJ sakė tyrėjas Hajo Zeebas iš Leibnizo prevencijos tyrimų ir epidemiologijos instituto Bremene.
Mažiau atostogautojų?
Rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje užfiksuotas mažiausias sergamumas Vokietijoje: 100-ui tūkst. gyventojų tenka 75 užsikrėtimo atvejai, arba septynis kartus mažiau nei Bavarijoje. Regiono sostinėje Šverine neužregistruota nė viena su COVID-19 susijusi mirtis, rašo WSJ.
Rugsėjį publikuotoje naujausioje vyriausybės ataskaitoje apie padėtį po susivienijimo rašoma, kad rytinė dalis pasiekė progresą besivydama vakarinę, tačiau išlieka didelių skirtumų. Rytuose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam asmeniui 2019 metais siekė 79 proc. nacionalinio vidurkio, ir tik 73 proc. vidurkio neįskaičiuojant Berlyno.
Rytų Vokietija rečiau apgyvendinta nei Vakarų, čia – daugiau kaimiškų vietovių, taip pat trūksta pramonės centrų ir didžiulių korporacijų. Ekonomiškai tai ilgą laiką buvo silpnybė, tačiau pandemijos atveju tapo stiprybe.
Rytams ir Vakarams per pastaruosius 30 metų iš lėto lyginantis ekonomiškai, populiacijos augimas išliko netolygus. 1990–2019 metais iš Rytų Vokietijos išvyko apie 2,2 mln. gyventojų, dauguma iškeliavo ieškoti darbo vakarinėje šalies dalyje. Pavyzdžiui, Saksonija–Anhaltas prarado apie ketvirtadalį populiacijos, o tuo pat metu Vakarų Vokietijos populiacija išaugo apie 5,4 mln. žmonių. Iš dalies šį skaičių padidino imigracija.
Be to, Rytų Vokietijos populiacija yra senesnė. H.Zeebas mano, kad tai gali paaiškinti mažesnį užsikrėtimų skaičių, kadangi tiek praeitą žiemą, tiek dabar Vokietijoje virusas plinta daugiausia tarp jaunų žmonių. Rytinėse valstijose gyventojų amžiaus vidurkis siekia 47 metus, nacionalinis – 44,5.
Anot kai kurių mokslininkų, nedidelis gyventojų tankumas nepaaiškina, kodėl tokiuose miestuose kaip Rostoke, Leipcige ar Dresdene užsikrėtimo atvejų mažiau nei panašaus dydžio miestuose Vakarų Vokietijoje.
Pasak virusologo Emilio Reisingerio, labiau tikėtinas paaiškinamas yra tas, kad Rytų Vokietijos gyventojai mažiau keliauja į užsienį. Pagrindiniai oro uostai yra susitelkę aplink tokius verslo centrus kaip Miunchenas ir Frankfurtas. Atstumas nuo Alpių kalnų reiškia, kad mažiau Rytų vokiečių keliauja slidinėti į Austriją ir Šiaurės Italiją, iš kurių praėjusią žiemą paplito virusas, rašo „Wall Street Journal“.
Rajono šiaurės Šverine administratorė Kerstin Weiss WSJ sakė, kad Meklenburgo–Pomeranijos žemėje vidutinės žmonių pajamos yra mažiausios Vokietijoje, o tai reiškia, kad gyventojai turi mažiau lėšų brangioms atostogoms.
Daug vietos politikų teigė, kad tai, jog Rytų Vokietija nebuvo itin paveikta viruso pandemijos pradžioje, leido jai geriau pasiruošti.
„Paskelbėme karantiną dar prieš užklumpant pirmajai bangai“, – „Wall Street Journal“ sakė Šverino meras Rico Badenschieras. Kai mieste kovo 11 dieną buvo užregistruotas pirmasis užsikrėtimo atvejis, Bavarijoje tokių jau buvo 120. Abiejose žemėse mokyklos uždarytos kovo 16 dieną.
Rostoko meras Clausas Ruhe Madsenas atšaukė didelį koncertą dieną po to, kai mieste buvo nustatyti du užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Be to, katalikiškuose Vakaruose itin populiarūs karnavalai, nevykę daugiausia protestantiškuose ar ateistiškuose Rytuose, pasirodė smarkiai prisidėję prie didžiulių protrūkių.
Rytinis miestas Jena balandį tapo pirmuoju Vokietijoje, kuriame privalomai reikėjo dėvėti kaukes. Remiantis Mainco universiteto studija, tai padėjo apriboti viruso plitimą, rašo „Wall Street Journal“.
Balandžio 23 dieną C.R.Madsenas paskelbė Rostoką „miestu be koronaviruso“ – tuomet jau dvi savaites čia nebuvo nustatyta naujų užsikrėtimo atvejų. Anot mero, jo telefonas kaito nuo skambučių: žmonės net iš tokių tolimų šalių kaip Brazilija norėjo sužinoti, kaip jam tai pavyko, rašo WSJ.
Šverine naujų atvejų nebuvo nustatyta nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio, todėl čia laikinai uždarytas testavimo centras. Tuomet Rytų Vokietijoje vėl ėmė augti užsikrėtimų skaičius, daugiausia – dėl sugrįžtančių atostogautojų. Vis dėlto politikai tikina, kad situacija – kontroliuojama.
Kultūriniai skirtumai
Pasak WSJ, mažesnį koronaviruso atvejų skaičių Rytuose galima paaiškinti kultūriniais skirtumais. Rostoke gyvenantis austras virusologas E.Reisingeris sakė, esą čia žmonės vieni kitus apkabina gerokai rečiau nei jo tėvynėje.
Tyrėjas Bremeno universitete Tillas Hilmaras tikino, esą tyrimas parodė, jog komunizmo metais užaugusi Rytų vokiečių karta yra socialiai „šaltesnė“ nei Vakarų vokiečiai. Be to, pasak T.Hilmaro, sociologinės studijos rodo, kad jie yra labiau linkę priimti vyriausybės kišimąsi į jų gyvenimus.
Kad ir kokios būtų mažesnio COVID-19 atvejų skaičiaus priežastys, ekonomistai sako, kad struktūriniai trūkumai, stabdę Rytų Vokietijos ekonomiką, gali padėti jai sušvelninti pandemijos daromą žalą.
Miunchene įsikūręs Ifo Ekonomikos tyrimų institutas prognozuoja, kad Rytų Vokietijoje BVP susitrauks 5,9 proc., kai nacionaliniu mastu trauksis 6,7 proc. Daugiausia dėl to, kad Vakarinėje dalyje yra susikaupusi didesnė smarkiai paveiktos pramonės dalis.
