Iš pradžių skelbta, kad šis susirgimas pasireiškia panašiai kaip gripas – šaltkrėčiu, galvos skausmu ir karščiavimu. Tačiau per tris pandemijos mėnesius buvo nustatyta daug kitų, daugumą pagrindinių kūno organų paveikiančių sutrikimų.
Naujasis koronavirusas taip pat gali išprovokuoti perdėtą organizmo imuninės sistemos reakciją, kai nesirenkant atakuojami ir patogenai, ir pats organizmas.
„Dauguma virusų gali sukelti ligą dvejopai“, – aiškino virusologijos dėstytojas Jeremy Rossmanas iš Kento universiteto.
„Jie gali pažeisti audinius, kuriuose dauginasi, arba gali sukelti pažeidimų, atsirandančių kaip imuninės sistemos, kovojančios su liga, šalutiniai padariniai“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, gydytojai įtaria, kad COVID-19 pastarosiomis savaitėmis nulėmė daugiau kaip 100 vaikų ir paauglių Niujorke, Londone ir Paryžiuje hospitalizaciją dėl sutrikimo, panašaus į toksinio šoko sindromą, kai pažeidžiamos kraujagyslių sienelės ir atsiranda tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas, o sunkiausiais atvejais – organų veiklos sutrikimas.
Su vadinamuoju vaikų daugiasistemiu uždegiminiu sutrikimu (Paediatric Multi-system Inflammatory Syndrome) siejamos trys mirtys Niujorke. Su šiuo sindromu, tikėtina, yra susiję ir dar du atvejai.
Suaugusiesiems COVID-19 dešimtyse medicininių studijų buvo susieta su kitais mirtinai pavojingais simptomais, įskaitant insultus, širdies pažeidimus ir smegenų paburkimą.
Nandzingo medicinos universiteto urologai praėjusią savaitę žurnale „Nature Reviews“ rašė, kad kai kuriems pacientams išsivystė labai grėsmingos šlapimo sistemos komplikacijos ir sunkūs inkstų pažeidimai.
Tyrėjai taip pat pastebėjo „didelių pakitimų“, susijusius su vyriškais lytiniais hormonais.
„Pasveikę nuo COVID-19 jauni vyrai, norintys turėti vaikų, turėtų pasikonsultuoti dėl savo vaisingumo“, – patarė jie.
Daugybė simptomų
Ar tai reiškia, kad COVID-19 simptomų yra nepaprastai daug? Nebūtinai, sako virusologai ir kiti ekspertai.
„Jei tai paplitusi liga, tuomet net retos komplikacijos bus stebimos dažnai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kembridžo universitetinių ligoninių tinklo konsultantas infekcinių ligų klausimais Babakas Javidas.
Pasaulyje patvirtinta daugiau kaip 4,1 mln. COVID-19 atvejų, bet tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius, atsižvelgiant į nenustatytus ir asimptominius atvejus, „bus dešimtys, galbūt šimtai milijonų“, sakė jis.
„Taigi, jei vienas iš tūkstančio ar net vienas iš 10 tūkstančių patirs komplikacijas, tai vis tiek bus tūkstančiai žmonių“, – nurodė B. Javidas.
Kai kurie reti su naujuoju koronavirusu siejami simptomai taip pat pasireiškia ir sergant gripu, o šis kiekvienais metais visame pasaulyje pražudo po kelis šimtus tūkstančių žmonių, pabrėžė jis. Tačiau, pasak eksperto, yra vienas esminis skirtumas: palyginti su gripu, susirgus COVID-19 „daug didesnė tikimybė sunkiai susirgti ir mirti“.
Patvirtintų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius sparčiai artėja prie 300 tūkst. ribos.
Kovos su koronavirusu fronto linijoje dirbantys bendrosios praktikos gydytojai pirmieji matė, kaip keitėsi modeliai koronavirusui per kelias savaites iš vieno taško centrinėje Kinijoje išplintant visame pasaulyje.
„Iš pradžių mums buvo pasakyta atkreipti dėmesį į galvos skausmą, karščiavimą ir nestiprų kosulį, – sakė Paryžiaus centre dirbanti šeimos gydytoja Sylvie Monnoye. – Tuomet buvo pridėta sloga ir gerklės perštėjimas. Po to – virškinimo problemos, įskaitant pilvo skausmus ir stiprų viduriavimą.“
Sąrašas ilgėjo toliau: į jį buvo įtraukti odos pažeidimai, neurologinės problemos, stiprūs krūtinės skausmai, skonio pojūčio ir uoslės praradimas.
